Sveikos,
šį vakarą jaučiuosi labai vieniša ir prislėgta, todėl išdrįsau parašyti Jums...
Gyvenu su vaikinu (vadinu jį vyru) jau kuris laikas, nesame susituokę (man asmeniškai dėl to skaudu, tačiau jo spausti nenoriu...). Šiomis dienomis jis yra išvykęs į kelionę (užsienis) su kolegomis, likau viena. Bandžiau užpildyti tą laiką, susitikau su draugais, tačiau vis dėlto likau nusivylusi...jis visą parą tyli. Paskutinį kartą parašė vakar tokiu metu ir iki šiol nieko neatsako...
Ar Jūsų vyrai/vaikinai išvykę kur nors toliau be jūsų taip elgiasi? suprantu, kad reikia bendrauti su esančiais kompanionais, tačiau vis dėlto vieną ar dvi žinutes parašyti juk reikėtų..galų gale jo elgesį pavadinčiau manęs ignoravimu, nes pati rašiau ne vieną žinutę ir telefonu ir FB..
Ar man nerimauti, ar taip šeimose įprasta? sakysite susitarimo reikalas, bet aš prašiau palaikyti ryšį. bijau, kad tai taps "norma".
QUOTE(tikroji @ 2015 01 18, 20:21)
Sveikos,
šį vakarą jaučiuosi labai vieniša ir prislėgta, todėl išdrįsau parašyti Jums...
Gyvenu su vaikinu (vadinu jį vyru) jau kuris laikas, nesame susituokę (man asmeniškai dėl to skaudu, tačiau jo spausti nenoriu...). Šiomis dienomis jis yra išvykęs į kelionę (užsienis) su kolegomis, likau viena. Bandžiau užpildyti tą laiką, susitikau su draugais, tačiau vis dėlto likau nusivylusi...jis visą parą tyli. Paskutinį kartą parašė vakar tokiu metu ir iki šiol nieko neatsako...
Ar Jūsų vyrai/vaikinai išvykę kur nors toliau be jūsų taip elgiasi? suprantu, kad reikia bendrauti su esančiais kompanionais, tačiau vis dėlto vieną ar dvi žinutes parašyti juk reikėtų..galų gale jo elgesį pavadinčiau manęs ignoravimu, nes pati rašiau ne vieną žinutę ir telefonu ir FB..
Ar man nerimauti, ar taip šeimose įprasta? sakysite susitarimo reikalas, bet aš prašiau palaikyti ryšį. bijau, kad tai taps "norma".
šį vakarą jaučiuosi labai vieniša ir prislėgta, todėl išdrįsau parašyti Jums...
Gyvenu su vaikinu (vadinu jį vyru) jau kuris laikas, nesame susituokę (man asmeniškai dėl to skaudu, tačiau jo spausti nenoriu...). Šiomis dienomis jis yra išvykęs į kelionę (užsienis) su kolegomis, likau viena. Bandžiau užpildyti tą laiką, susitikau su draugais, tačiau vis dėlto likau nusivylusi...jis visą parą tyli. Paskutinį kartą parašė vakar tokiu metu ir iki šiol nieko neatsako...
Ar Jūsų vyrai/vaikinai išvykę kur nors toliau be jūsų taip elgiasi? suprantu, kad reikia bendrauti su esančiais kompanionais, tačiau vis dėlto vieną ar dvi žinutes parašyti juk reikėtų..galų gale jo elgesį pavadinčiau manęs ignoravimu, nes pati rašiau ne vieną žinutę ir telefonu ir FB..
Ar man nerimauti, ar taip šeimose įprasta? sakysite susitarimo reikalas, bet aš prašiau palaikyti ryšį. bijau, kad tai taps "norma".
Tai yra lb blogai. Baisi nepagarba mylimai moteriai. Jokiu budu tai ne norma ir negalima toleruot.
QUOTE(Le Murka @ 2015 01 18, 20:25)
Tai yra lb blogai. Baisi nepagarba mylimai moteriai. Jokiu budu tai ne norma ir negalima toleruot.
Bet jis visada labai nenoriai bendraudavo telefonu ar internetu. tiesiog toks būdas. gal atrodys, kad bandau teisinti, bet juk visi žmonės skirtingi..nežinau, ar reikia pykti, ar turiu susitaikyti su tuo. labiausiai slegia tai, jog aš prašiau jo man parašyti bent kelis kartus per dieną (išvykęs bus tris paras). vakar tik atskridęs parašė žinutę, vėliau irgi susirašėme, bet kai išėjo vakarienės - iki šiol tyla. Dažnai taip būdavo ir kitais atvejais, bet į kelionę vienas išvažiavo pirmą kartą.
Beje, keista, kad jam neįdimu kaip sekasi man, nes vakar dar minėjau, kad eisiu į miestą, o buvo vėlu, grįžau po vidurnakčio, o jis iki šiol nesiteirauja kaip sekėsi vakaras.
Kai mano vyras būna komandiruotėse, susiskambinam vakare, kai jau būna grįžęs į viešbutį. Kažkaip nejaučiu poreikio, kad man kelis kartus per dieną rašytų ir pati, būdama išvažiavus su reikalais, per daug nerašinėju.
QUOTE(tikroji @ 2015 01 18, 21:29)
Beje, keista, kad jam neįdimu kaip sekasi man, nes vakar dar minėjau, kad eisiu į miestą, o buvo vėlu, grįžau po vidurnakčio, o jis iki šiol nesiteirauja kaip sekėsi vakaras.
O jis tikrai vienas išskrido?
Kai mano vyras būna komandiruotėse, vakarais iš viešbučio visada parašo, paskambina, kartais susiskypinam video variantu. Dienos metu suprantu, gali būti sudėtinga , bet kas trukdo pabendrauti vakare?
Papildyta:
QUOTE(tikroji @ 2015 01 18, 21:21)
Gyvenu su vaikinu (vadinu jį vyru) jau kuris laikas, nesame susituokę (man asmeniškai dėl to skaudu, tačiau jo spausti nenoriu...).
Gal jis tiesiog nesieja savo ilgalaikės ateities su jumis ir todėl nemato poreikio kelionės metu jausti tam tikrų įsipareigojimų?
QUOTE(Le Murka @ 2015 01 18, 20:25)
Tai yra lb blogai. Baisi nepagarba mylimai moteriai. Jokiu budu tai ne norma ir negalima toleruot.
Tikriausiai čia toks humoras?
Nėra čia jokių nenormalumų. Tikroji, tu per daug spaudi ir prisigalvoji ko nėra. Labai normalu, kad jis nerašo tiek kiek reikalauji, ne tas galvoje, gal užsisukęs. Bet juk parašė, nėra visiška tyla. Ir jei gali sau leisti grįžti po vidurnakčio gyvendama su "vyru", tai jis tiek pat sau leidžia būt laisvesnis ir be ataskaitų. Tikriausiai taip. Apskritai tas reikalavimas susibendrauti, nerimauti, kad per ilgai vakarieniauja - čia savininkiškumas ir tiek. Dar ne vėlu, praneš, kai baigs kramtyt vakarinę
Aš irgi esu iš tų žmonių, kurie, jei dirba, sunkiai atsitraukia nuo reikalų - net paskambinti ar parašyti. Tiesiog ne tai būna galvoje. Tik sutvarkius visus reikalus atrašysiu. Sudėtinga persijungti.
Kai išvažiuoju ar išvažiuoja vyras, dažniausiai paskambina ar parašo jis, kai užsimanau, parašau ar paskambinu aš - šiuo klausimu pas mus laisva ir nėra jokių privalomų rašymų ar įsigaliojusių tradicijų. Kadangi esame abu šiek tiek vienišiai, tai palieku jam erdvės be manęs ir sau be jo. Jis daro tą patį. Bet čia natūraliai. Kaip norisi tą akimirką, taip ir darome.
O kalbant apie jūsų situaciją, manau, problema, kad santykiuose nesijaučiate saugi, ir šį klausimą reikia spręsti (nes ta vis besikaupianti nuoskauda ir baimė - kaip tiksinti bomba): tik tai reiktų daryti ne statant taisykles partneriui, o dirbant su savimi bei kalbantis su partneriu.
Kai išvažiuoju ar išvažiuoja vyras, dažniausiai paskambina ar parašo jis, kai užsimanau, parašau ar paskambinu aš - šiuo klausimu pas mus laisva ir nėra jokių privalomų rašymų ar įsigaliojusių tradicijų. Kadangi esame abu šiek tiek vienišiai, tai palieku jam erdvės be manęs ir sau be jo. Jis daro tą patį. Bet čia natūraliai. Kaip norisi tą akimirką, taip ir darome.
O kalbant apie jūsų situaciją, manau, problema, kad santykiuose nesijaučiate saugi, ir šį klausimą reikia spręsti (nes ta vis besikaupianti nuoskauda ir baimė - kaip tiksinti bomba): tik tai reiktų daryti ne statant taisykles partneriui, o dirbant su savimi bei kalbantis su partneriu.
QUOTE(tikroji @ 2015 01 18, 21:21)
Ar Jūsų vyrai/vaikinai išvykę kur nors toliau be jūsų taip elgiasi? suprantu, kad reikia bendrauti su esančiais kompanionais, tačiau vis dėlto vieną ar dvi žinutes parašyti juk reikėtų..galų gale jo elgesį pavadinčiau manęs ignoravimu, nes pati rašiau ne vieną žinutę ir telefonu ir FB..
Ar man nerimauti, ar taip šeimose įprasta? sakysite susitarimo reikalas, bet aš prašiau palaikyti ryšį. bijau, kad tai taps "norma".
Taip, būtent taip ir elgiamės, tiek aš, tiek vyras, juo labiau komandiruotėse. Nematau reikalo apie kiekvieną, atsiprašant, "pirstelėjimą" atsiskaitinėti, susirašom ar susiskambinam, tik jei norim ką nors svarbiaus pranešti. Įspūdžius pasipasakojam sugrįžę. Tokia mūsų "norma", kuri mus tenkina.
O kad kolegos su žmonomis/vyrais skambinėtųsi/susirašinėtų komandiruočių metu irgi nepastebėjau, jei tai ir daro, tai, matyt, vakare, kai išsiskirstom. Beje, tarp mano kolegų nėra įprasta vyrams/žmonoms skambinėti darbo metu be jokio reikalo, nebent tai būtų vaikų ligos, buitiniai reikalai ir pan.
Komandiruotese jauciu pareiga parasyti tik, kad nusileido lektuvas arba dasigavau iki viesbucio ir tiek. Jei labai nebunu po dienos nusikalusi, tai dar vakare bunu igali kazkiek papliurpt. Dazniausiai tai buna sms'as su palinkejumi gero ryto ir labanakt.
QUOTE(tikroji @ 2015 01 18, 20:29)
Bet jis visada labai nenoriai bendraudavo telefonu ar internetu. tiesiog toks būdas. gal atrodys, kad bandau teisinti, bet juk visi žmonės skirtingi..nežinau, ar reikia pykti, ar turiu susitaikyti su tuo. labiausiai slegia tai, jog aš prašiau jo man parašyti bent kelis kartus per dieną (išvykęs bus tris paras). vakar tik atskridęs parašė žinutę, vėliau irgi susirašėme, bet kai išėjo vakarienės - iki šiol tyla. Dažnai taip būdavo ir kitais atvejais, bet į kelionę vienas išvažiavo pirmą kartą.
Beje, keista, kad jam neįdimu kaip sekasi man, nes vakar dar minėjau, kad eisiu į miestą, o buvo vėlu, grįžau po vidurnakčio, o jis iki šiol nesiteirauja kaip sekėsi vakaras.
Beje, keista, kad jam neįdimu kaip sekasi man, nes vakar dar minėjau, kad eisiu į miestą, o buvo vėlu, grįžau po vidurnakčio, o jis iki šiol nesiteirauja kaip sekėsi vakaras.
Jus pati sau priestaraujate ir keliate savo galvoj sumaisti. Pirmoj zinutej rasot, kad tas jusu vyras jus ignoravo ir neraso, sioje zinuteje jau rasot kad ir nuskrides parase ir veliau susiraset...
. Gal tai ir pirma jo isvyka be jusu, bet jei nepaskambino vakarienes metu - gal su kolegom bendravo idomiai? O gal isgere daugiau ir miegot nuejo. Kas cia atsakys forume kodel jusu vyras vakare jums nepaskambino 
...?Kodel galvojat, kad jusu vyras turi jusu klausineti to, ko jums norisi(na pvz kaip jums sekesi mieste?). Jis masto kitaip nei jus ir tai nereiskia, kad jus kazkas ignoruoja, nemyli ar nesidomi.
