Per pirmąjį gimdymą, jį užskatinus po 8 val gimdykloje, iš pradžių girdėjau kalbas, kad per anksti. Lauki to reikiamo atsidarymo, o tada..tai gyd. nieko neatsakęs išeidavo, tai imdavo "įkalbinėt", kad gal dar pakenčiama ir nėra taip nepakeliama. Lyg išeina paklaust dėl epidūro, ateina ir vėl nieko neaišku. Tiesiog jauti ir matai, kad nenori daryt. O po n karto užklausus dėl epidūro - jau per vėlu


Per antrą gimdymą dėl epidūro ir klausė, ir siūlė nevienąkart. Gimdžiau susitarus, VGN. Bet gimdymas buvo sklandus, todėl neužtruko, nebuvo skatinamas ir pati jaučiau, jog nesunkiai iškęsiu.
Trečias gimdymas vėl buvo skatinamas, epidūro prašiau, ką atsakė, jau šioje temoje rašiau. Laiko tam epidūrui užteko, kai pakliuvau į gimdyklą ir ėmė skatint gimdymą prie 6 cm, jau galėjo ir padaryti. Gimdžiau nesitarus. Tiesa, vėl siūlė vaistus nuo skausmo į veną, bet aš juos nuo pirmo gimdymo atsimenu ir nenorėjau
