Sveiki.
Prieš kelionę į Kretą daug skaičiau apie važiavimą į Balos lagūną. Radau visokių nuomonių.Tai dabar, patyrus savo kailiu, norėčiau papasakoti savo įspūdžius
Pats kelias nėra nei baisus, nei labai pavojingas prasilenkti, bet mašiniukas tikrai nebuvo sužavėtas ta kelione. Pramušti dugną ar padangą į labai akmenuotą ir nelygų gruntą daug šansų. O ir grįžus patartina nusiplauti mašiną, jei nenorit visiems demonstruoti, kur ką tik buvote (mūsiškė iš baltos tapo beveik oranžinė

)
Važiavom apie vienuoliktą valandą, mašinu aikštelėje buvo dauk, bet kai apie pietus grįžom, tai pilna buvo ne tik aikštelė, bet ir dar koks kilometras kelio pakraštyje (tiesa buvo sekmadienis).
Dabar apie patį lipimą: žemyn nusiridenom visai smagiai, pūtė gan stiprus vėjas, vaizdai nuostabūs. Apačioje radom beveik Karibus (ar Havajus- kaip kam gražiau)

Po poros valandų susiruošėm atgal- va čia jau buvo visai nebelinksma. Plieskiant negailestingai vidudienio saulei, prie +32 ar net daugiau užsikabaroti į viršų... o žemyn lipo minia žmonių su vaikais, su didžiuliais šaltkrepšiais... Žadėjom po Balos traukti į Chaniją...kur gi bevažiuosi- visi suplukę, druskuoti, oranžinėm dulkėm apnešti nuo kojų iki galvos
Na, kad aš kas keli žingsniai turėjau atgauti kvapą tai nieko keisto, bet mano "pasportuojantis" brangusis irgi pareiškė, kad jokio džiaugsmo iš to lipimo ir daugiau į tokią vietą jis tik su laivu plauks- su pavydu žiūrėjom į tuos laivo keleivius, kurie norėjo ant smėliuko gulėjo, norėjo galėjo į viršų palipti gražių vaizdų pafotografuoti, o grįžę išsimaudyti...
Taigi, mes už plaukimą į Balos laivu