Sveikos mamulės,pries kelis metelius,kai laukiausi pirmagymio buvau aktyvi supermamų skaitytoja,bet prieš pusmetį įvyko kai kas, ko nei vienai nelinkėčiau,pradesiu savo istorija nuo pradžių,pasistengsiu kuo sklandžiau ,jei nepavyks ,atleiskite.Šiuo metu tiesiog turiu kazkam viska papasakoti,pamanysit ,kad neturiu artimo žmogaus ,kad lieju mintis i netą,deja ,namiškiai ir drauges privengia šia tema kalbėtis,turbūt bijo mano emocijų protrūkio.štai ir dabar -nepatikėsit,verkiu.
Esu dviejų vaikų mama,bent save taip vadinu.Mano pirmagimis,- buvo sunku pastoti,nėštumas buvo sunkus,bet pakenčiamas ir labai lauktas.Prėjusiais metais pastojau-netyčiukas,bet susitaikėm su ta mintim ,pamilom pilvelį ,pradejau laukti antrojo leliuko.Maniau ,kad jau ,,davė'', taip lemta ,ir jei lemta -bus viskas gerai.Vieną gražu pavasario rytą kėliau savo druckį iš kėdutės ,kaip visada ,ir kažkas nutiko-kadangi su pirmuoju nebuvau patyrusi kaip prieš gimdymą nubega vandenys,nes buvo toksikozė ir skatinant gimdymą vandenis nuleido daktarė,tai pajutau su antruoju,bet tada buvo dar tik 2 menesiukai.Prasidejo kraujavimas,meldžiausi,kad ,,nepamesčiau''.Skubiai išlėkiau į ligoninę,ten praleidau mėnesiuką-viskas nusiramino.Gryžau namo -vėl kraujas,vėl ligoninė,įvairūs tyrimai ir taip iki 5 mėnesių .Kraujavimai baigėsi,daktarai nuramino-viskas gerai- laukiam mergytės.Ir štai sulaukus 28 savaičių ori būsima mama išėjau atostogaut. Gimdymo data buvo numatyta gruodzio23.Smagu kalėdinis kūdikis.Išrinkom varda Ugnė.Paskutinis echoskopas trečiadienį-viskas gerai ,tik šiek tiek smulkesnė nei turėtų būti.Penktadienį susirgo mano maziulis,grėsė plaučių uždegimas aš visiskai užmiršau savo pilvelį,sekmadienį supratau ,kad kažkas ne taip,bandžiau ,,pasikalbėt ''su savo pilveliu-niekas neatsakė,tada ...nerandu tinkamo žodžio apibūdinti tą būseną...Buvo pirma valanda nakties kai nebeištvėriau ,realybė ,kokia ji bebūtų nuo jos nebepabėgsi.Skambinau į greitąją,atvažiavo ,nuvežė,palinkėjo sėkmės.Gimdymo namuose prijungė širdelės pasiklausymo aparatą,su giliu klaustuku paprasė eiti dar kartą echoskopuotis ir ta lempa lubose ,kurios nepamiršiu visą gyvenimą ir mano pačios užduotas finalinis klausimas ,,Ar gyva?'' daktarės trumpas ,nekaltas kaip taškas ,nuosprendis ,,ne''...
Viskas baigėsi, ir kartu prasidėjo,manęs laukė mirusio(kaip jie vadinami-negyvagimio)leliuko gimdymas užuojautos iš akušerių,daktarų,artimųjų ,bendradarbių,kaimynų.Antkapis Karmėlavos kapinėse ant kurio tik gimdymo data...Ir iki šiol čiuožiantis stogas..
.Dievo keliai nezinomi.Mirties išvados placentos atsidalinimas.Mano kūdikis mirė iš bado,o aš nieko negalėjau padaryt.Taigi davė ir atėmė.Stiprybės Jums būsimos ir esamos mamytės.Sveikų Jums vaikiukų.Iki
Labai labai užjaučiu.........net nežinau ką dar pasakyt Gyvenimas mums ,,krauna" tiek, kiek galim ,,pavežt". Tu stipri
Laikykis,
jei labai norėsite, duos dar vieną, gyvą, gražų ir sveiką. Sėkmės ir nesikrimsk
jei labai norėsite, duos dar vieną, gyvą, gražų ir sveiką. Sėkmės ir nesikrimsk
Stiprybės . Nežinia kodėl, bet kartais gyvenimas mums siunčia labai sunkius išbandymus...
Stiprybės
geruta, nuoširdžiai užjaučiu, žinau, kad skausmas niekada nedings...
stiprybės ir kantrybės
matyt taip lemta buvo, laikas užgydis žaizdas
laikykitės
matyt taip lemta buvo, laikas užgydis žaizdas
laikykitės
DIDELE UZUOJAUTA......
Sunku ką ir besakyti ar paguosti.Tie žodžiai nelabai ką ir padės.Bet žinok užjaučiu iš visos širdies.Stiprybės tau ir ištvermėsLaikas užgydys žaizdas,kad ir kaip skaudu bebūtų.Nenuleisk rankų,juk turi ir dar vaikiuką.Turi stengtis būti stipri dėl jo.Sėkmės tau.Laikykis,nepalūžk
Stiprybės tau. Ieškok ramybės augindama savo pirmą vaikiuką..
Visoms labai ačiū,už gražius žodžius,labai labai ačiū ,kad perskaitėt,,o mano pirmagymis iš tiesų buvo didžiausia paguoda-įsivaizduokit gryžtu po visko iš ligoninės ,o jis sako
-o mamytė gryžo.
tada jam nebuvo trijų,jis iki šiol nesupranta kodėl sesutė užkasta,jam vieninteliam nereikėjo nieko pasakoti,tai buvo kitas pasaulėlis ir aš jame ir dabar užsimirštu .
-o mamytė gryžo.
tada jam nebuvo trijų,jis iki šiol nesupranta kodėl sesutė užkasta,jam vieninteliam nereikėjo nieko pasakoti,tai buvo kitas pasaulėlis ir aš jame ir dabar užsimirštu .
Ne paguodos zodziai,bet -sito skausmo turbut nepamirsi niekada,jis isliks tavo sirdyje,bet gyvent ir sypsotis privalai del sunelio...Jis tavo siena i kuria atsimusa skausmas...