Įkraunama...
Įkraunama...

Davė ir atėmė

Užjučiu tave iš visos širdies. Labai gaila man tavo mažiuko angeliuko, skaitydama ir aš verkiau.
Tikuosi tą skausmą, kurį tu jauti krūtineje išversi ir nepalūši.
Stiprybės jūsų šeimai!
Atsakyti
verysad.gif verysad.gif verysad.gif stiprybės tau iš visos širdies, verkiau labai, nes ir pati galėjau netekt savo angeliuko, todėl labai suprantu tavo jausmus, tiesa meluoju... neįsivaizduoju kaip gyvenčiau... tu stipri ir sveika manau kad vel pastosi ir tavo angeliukas griš pas tave... linkiu tau to iš visos širdies
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo wwwtania: 11 liepos 2006 - 17:45
didelė didelė užuojauta, stiprybės.. verysad.gif laikykitės visi
Atsakyti
Verkiu ir aš verysad.gif
Tikrai didelė užuojauta .

Kaip bebūtų skaudu su viskuo gyvenime reikia susitaikyti verysad.gif

Nepraraskit vilties, tikrai dar turėsit didelio džiaugsmo 4u.gif

Sėkmės Jūsų šeimai
Atsakyti
labai uzjauciu verysad.gif stiprybes jums 4u.gif
Atsakyti
Man irgi taip graudu pasidare paskaicius unsure.gif Sekmes tau ir stiprybes 4u.gif
Atsakyti
verysad.gif si liudesi reikia tiesiog isgyventi...nes tiesiog taip kartais nutinka,jog paguosti nebegali niekas..bet zinok-Dievulis tau juk dar padovanos grazu vaikeli..
Atsakyti
nuosirdziai uzjauciu tave.dabar turi buti stipri del savo sunelio ir atiduoti jam savo meile.sekmes jums 4u.gif
Atsakyti
Suprantu, kaip jautiesi- pati tą patyriau (tik kiek kitaip). Skaičiau tavo istoriją ir prisiminiau savo. Užjaučiu. cray.gif console.gif
Atsakyti
verysad.gif skaudi ir graudi istorija.paciai skaityti sunku,nors neteko to patirti-isivaizduoju koks skausmas yra tau...stiprybes tiek dvasines tiek fizines...
Atsakyti
Labai užjaučiu- galbūt jau nepakenti tokių žodžių, tačiau tai vienintelė būsena, kurią pergyvena tokias istorijas išgirdę žmonės. Labai Tave suprantu, nes pati tai pergyvenau. Nors mano istorija šiek tiek kitokia, bet finalas ir jausmai tie patys. Aš pagimdžiau 5,5 mėn. sūnelį, deja, jis gyveno tik 5 dieneles. Nors ta žaizda dar "kraujuoja" nuolatinėmis ašaromis ir klausimu "kodėl", bet vistiek kabinuosi į gyvenimą ir mane ramina mintys, kad galbūt vaikeliui gyvenimas čia žemėje būtų buvęs per sunkus? Dar labiau tikiu pomirtiniu gyvenimu, kad mes dar susitiksim ir sužinosiu kodėl "taip" atsitiko. Įstrigo kunigo žodžiai laidojant "vaikeliai jums dabar jo (sūnučio) nereikia gailėtis, jis saugus Dangaus namuose, turite Užtarėją danguje, galit į jį kreiptis maldomis, jis jums padės". Jais nuolat guodžiuosi. Galbūt ir tau jie gali paraminti širdelę? Linkiu stiprybės ir tikėjimo ir susilaukti dar vaikučių.
Atsakyti
Uzuojauta tau is visos sirdies, linkiu nepalusti ir daug daug stiprybes, susilauksite kito vaikelio tik neprarask vilties, aisku sitas angelelis visada isliks jusu sirdyje ir stebes jus is virsaus, dar karta stiprybes ir nepalustk console.gif
Atsakyti