Reumatoidinis artritas - VIII tema

Taip gali būti ir dėl liūdesio. Arba šviesos „tunelio gale“ nebuvimo. Gyvenimo krypties, išeities nematymo.
Dėl sukaustymo svarbu judesys. Sąnariai mėgsta būti judinami. Vengiu ilgalaikio sėdėjimo. Netgi kokioj paskaitoj stengiuosi nežymiai judėti: retkarčiais pasižvalgau į vieną ar kirtą pusę (pajudinu sprandą), ištiesiu ir sulenkiu kojas, šiaip pajudu kėdėj, pagniaužau pirštus. Yra nesudėtingų pratimų sėdint ant kėdės.
Neseniai buvau dėl stuburo pas neurologę. Sakė, kad labai svarbi rimta rytinė mankšta. Valandos. Man bandant sakyti, kad ne visada yra galimybių, ji, šypsodamasi ir žiūrėdama man į akis, sako: „Aš negirdžiu“. Vėl man bandant pasiteisinti, sako šypsodamasi: „Aš negirdžiu“. Žodžiu, jokių pasiteisinimų nėra. Tai mūsų kūnas, juk ne svetimam darome.
Aiškino apie stuburo sukaulėjimą sergant Bechterevu ir RA. Dėl skirtingų priežasčių sergant abiem ligom stuburas kaulėja, bet rezultatas tas pats ‒ sukaulėjimas. Ir tik mes galime tai atitolinti. Beje, daktarė minėjo ir apie tuos skausmus tarp menčių, kad mankšta gali padėti. Tik iš anksčiau žinau, kad nieko nereikia daryti per skausmą. Palengva išjudinti.
Dabar man nebūna tokio sukaustymo, kaip buvo žiemą. Bet tada darydavau mankštą kad ir trečią valandą nakties, jei dieną nerasdavau laiko, bet ilgai neidavau miegoti ar dėl kokių nors priežasčių tekdavo atsikelti. Dabar jaučiu didesnę problemą rankose. Manau, kad sprandas čia turi įtakos ir galėtų padėti pratimai sprandui, pečiams. Anksčiau aš į tai nelabai kreipiau dėmesį, nes man jie atrodė nėra tokie efektyvūs. Dabar, kai labiau pradėjau jausti mankštos įtaką, matau, kad čia dar yra kur tobulėti.

Jauciausi lygiai tai pat,man viskas prasidejo po sunaus gimimo apie metus laiko kankino nugara,liovesi ir cia oba gime dukryte ir vel po puses metu tik jau dejo ne i nugara o i keli ir ciurna,sienom ejau kaip sakoma paeit negalejau,sausgysles skaudejo labiau nei sanarius+raumenys,man antigenas hla-b27 teigiamas tai sieja su bechterevo liga.Tik kai suriete pirma karta skausmas liko tik nugaroj,o dabar vaikstantis visur,galvos skausmai vel vargina sia savaite.O kaip su vaikais?o kur diesi,yra kaip yra,ka jie supras:))gydo mane irgi sulfasalazinu.
Papildyta:
Mankstinuosi as kiekviena diena,net kai skauda,ejau ir i reabilitacijas,ir gydomuosius masazus,nesakysiu kad yra taip blogai kaip buvo bet negerai yra tikrai..,aisku ji aktyvios formos pas mane bet ne tokios kokios buvo,o tai jau gerai:)osteofitu tai yra kaulejimo dar neturiu,bet slanksteliai nusmaileje.Niurios mintys ne geriausias palydovas,kai uzsimirstu tai skausm beveik nejauciu,o kai kazkas ne taip ir vel dainele...man daar nelengva mano vyras dirba tolimuju reisu vairuotoju,jo daznai namie ne buna,o as viena,vaikai gal ir supras kad skauda negali,bet kiek ilgai tai truks iki kito karto mama mama...

O kokia manksta darai? Buvau pas kinezeterapeute, turiu tempimo pratimu sarasa, bet siuo metu apie pratimus net galvoti nenoriu, taip negerai man.... skauda visa kuna, nugara surakinta, saudo per sanarius, viso kuno migruojantis skausmas... Reumotologe dave siuntima reabilitologui, reikes uzsirasyti.
O del vaikuciu - na kaip nesupras, jiem gi tiek demesio reikia, uzsiiminet su jais, knygutes vartyt, vezt kur nors, valgyt n... kartu per diena sausainius megstam kartu kept, pripirkom formeliu, bet mamyte bejege, skausmai neleidzia...liudna labai...
Seniai geri sulfasalazina? Kur gydaisi?

del vaiku ir turejau omeny kad nesupras kad skauda,jiems demesio reikia

Priežasčių gali būti tūkstančiai, nes mikroorganizmų: grybelių, bakterijų ir kt yra šimtai rūšių ir jų atmainų. Vien streptokoko atmainų mokslininkai išanalizavę virš 3500.
Apie kokius tyrimus gali būti kalba?
Pas visas simptomai skirtingi, o vaistų pavadinimai beveik vienodi.

Kiekviena liga turi ne vieną simptomą. Vienam labiau pasireiškia vieni, kitam kiti. Bet juk liga ta pati. O vaistų pavadinimai kaip beveik vienodi? Ką turite omeny, skirtingų firmų tą patį vaistą?
Kaip suprantu, kiekvienai, pvz., grybelio, rūšiai turbūt nereikia vis skirtingo vaisto?
Papildyta:
Čia, kaip suprantu, yra moterų, kurios atėjusios iš kitų temų su kitų artritinių ligų diagnozėmis, arba kurioms vėliau diagnozavo kitą ligą, todėl mūsų simptomai gali ir labiau skirtis.

grybelio rūšiai skirtingo vaisto nereikia, bet tas vaistas ne pas visus ligonius grybelį sunaikina. Pas kitus netgi išsisėja dar labiau.
Išvada tokia,kad konkretus vaistas turi būti skiriamas tik išsiaiškinus tikrą priežastį. O dabar vyksta taip,kad paskiriami stiprūs vaistai ir vėliau atliekama diagnostika. Kokia ji bus,jeigu vaistai organizmą paveikę?

Jeigu pasitaiko, kad vaistas grybelio dėl kokių nors priežasčių nepanaikina, tai būna retai. Jei vaistas neveikia, suprantama, kad liga progresuoja. Ir tada dažniausiai surandamas kitas vaistas.
RA priežastis dar medicinos nenustatyta. Medikai tikrai žino apie sveikuolių bandymus. Kiek man teko domėtis, pasveiksta retas netradicinės medicinos gerbėjas iš sunkios ligos, dauguma yra ieškantieji.
Stiprūs vaistai be reikalo neskiriami. Vis vien turi būti kažkokia pagrįsta simtomatika ir diagnostika iš pat pradžių. Bet mūsų organizmai retkarčiais kitaip sureaguoja, todėl kartais tenka vaistus keisti. O ir organizmas kartais pripranta (ligos gi gudrios). Kiekviena individualus atvejis tiriamas. Bet kaip vaistai neskiriami.

Pati pirma karta su skausmais nuejus pas daktarus tai israse antibiotiku ir pasake kad tai reaktyvinis artritas ir kad jis gali but del infekcijos susijusios su moteriskais reikalais. Ir pirmu taikymu liepe pasitikrinti pas ginekologa, ten nieko nerado viskas grazu. Organizmas antibiotikus atmete, sugeriau gal tik kokias 4 tabletes. Tada liepe tikrintis dantis, ten irgi tvarkoje viskas, tada pradejo skaudet akys man ir su slapimo pusle kazkas . Nustate reiterio sinroma ir pasake kad prie sitos ligos jis budingas. Israse kazkokiu vaistu ir lasu. Praeejo. O sanariai kaip tino ir skaudejo , taip skaudejo. Tada vel siunte pas moteru, nezinau kodel , bet man kazkodel itarinejo infekcija ten. Bet vis nieko nerasdavo o ir nusiskundimu is tos puses jokiu neturejau. Kas del streso turejau labai sunkias skyrybas, skiriausi metus laiko, visi metai buvo aplaistyti asarom... na ir po kokiu 1-1,5 islindo tie sanariukai. Siuo metu vel turi nervu , tai geriu valerijono tabletes, nes asaros byra is niekur nieko Skaiciau straipsni apie psichosomatinius susirgimus ir ten radau parasyta, jei zmogui skauda siela , kokios to skausmo priezastys.
" Psichosomatiniai sutrikimai arba nugaros užkalbėjimas.

Kartais žmogus sužino kad turi sielą tik tuomet kai ją ima skaudėti...“. Sielos skausmus nelengva atskirti, o labai dažnai jie suvokiami kaip fizinis, kūno skausmas, tokios būsenos vadinamos: „psichosomatiniais sutrikimais“.
Kiekvieno iš mūsų emociniame gyvenime galima rasti psichosomatinių aspektų. Tokiose emocinėse reakcijose kaip pyktis, kaltė, baimė ar meilė yra ir fiziologiniai komponentai, paremti neuro-endokrininės sistemos pokyčiais. Juk sakoma: „širdis šokinėjo iš laimės“ arba „dreba iš baimės“ arba „nukrito į kulnus iš išgąsčio“ ir pan. Laikui bėgant, šio tipo reakcijos taip pat gali sukelti ir anatominius bei patofiziologinius pakitimus ir net peraugti į taip vadinamas psichosomatines ligas.
Psichosomatikos esmė yra psichinės gynybos, taip vadinamos konversijos mechanizmas – kuomet kyla grėsmė, kad labai intensyvūs emociniai išgyvenimai gali tiesiog „užlieti“ psichiką, ir smarkiai sutrikdyti žmogaus funkcionavimą, dalis tų išgyvenimų paverčiama fiziniais kūno pojūčiais.


Deja, viskas atrodo taip paprasta tik iš pirmo žvilgsnio. Medicinoje senai žinomos 7 klasikinės psichosomatinės ligos. T.y. ligos, kurios pasireiškia aiškiais fiziniais simptomais, realiu audinių pažeidimu ir biocheminių rodiklių pokyčiais, tačiau be viso to jos taip pat dar turi ir vadinamą „psichinį komponentą“, t.y. lyg mūsų kūne būtų savotiškos daugiau emocinių išgyvenimų pažeidžiamos vietos. Ir kiekvienam žmogui dėl jo gyvenimo istorijos, charakterio ypatumų ir be abejo, fizinės sveikatos būsenos gali susiklostyti vis kitokie simptomų deriniai.

Kokie gi tai sutrikimai arba kaip mūsų kūnas gali „išgyventi“ emocijas už mus:

1. Hipertoninė liga Širdies skausmas, plakimas, ritmo sutrikimai, AKS svyravimai.
2. Broncinė astma Dusulys, oro trūkumas
3. Opaligė Skrandžio ir DVŽ srities skausmai, pykinimas, vėmimas.
4. Opinis kolitas Vidurių užkietėjimas ir viduriavimas, skausmai
5. Neurodermatitas Alerginiai odos pažeidimai, dermatitai.
6. Reumatoidinis artritas Sąnarių ir ypač nugaros skausmai, judesių apribojimas, sukaustymo jausmas.

Tai ir man tas pats buvo, su pusle turejau kazkokiu problemu, isgerus vaistus praejo, bet isgeriau ne visa kursa, diskomfortas ir dabar buna, nors slapimas svarus, paselis irgi, eisiu liepos men. pas gine gal ka pasakys, dar MRT cista mato.
Del psihosomatikos irgi daug skaiciau ir nagrinejau, man tai tikrai ta itampa dave per visur, tuo labiau mano liga - psoriaze ir artritas diagnozuotas psoriazinis, o si liga pasireiskia nervinio pobudzio, 10 metu buvo ramu, net nenorejau apie ja prisimint, gyvenau sau ramiai, visur literaturoj raso kad svarbi psichologine busena sergant ja, mano paumejimai ir susije visi su stresu . O dar pries tai turejau virusa - panasu i Rota, Nora, tris dienas gulejom su vyru, vos gyvi. Viskas susidejo i viena.

Roja, paskaicius tavo postus keista man kad gydytojai taip nagrinejo tavo beda, mano atveju niekas nesigylino, patekus pirma karta pas reumotologe i Santariskes, paziurejo , paciupinejo, nusiunte i venerologini ir atia, tik su meloksikamu namo, o tas vaistas - nieko nepadedavo, ir vel per nauja su siuntimu pas kita jau, musu nares rekomenduojama sita zymiai demesingesne buvo, bet jei vel ne Mrt - tai diagnozes vel nebutu ir gyvenk toliau - sveika gi esi

Taip, psichologiniai dalykai yra svarbūs. Jais medicinoje užsiima psichologai, psichiatrai. Bet stresai irgi žmogui būtini. Per juos mes įgauname patirties, kažką keičiame savo gyvenime. Arba keičiame požiūrį, jei negalime pakeisti.
Bet sąnarių ligos nėra psichosomatinės kilmės. Gal tik dėl stresų jos paūmėja. Aišku, galime pakeisti savo mąstymą, išmokti suvaldyti stresus, kad „neišeitume iš savęs“. Bet tokiu atveju turėtų ligoniai masiškai pasveikti. O taip nėra.
Priežastis visai kita, kada nors gal medicina atras. Dabar galima medicinos pagalba pakenčiamai gyventi. Aišku, sunkiau, kol diagnozuoja ligą, kol ją suvaldo. Bet per tai mes irgi įgauname patirties.
Man irgi ne taip jau paprastai sekėsi, kol patekau pas reumatologą. Bet tai ištisa istorija. Šeimos gydytoja niekaip nerašė siuntimo, net tada, kai padėjau skųstis ir smulkiais sąnariais (tuo metu tikrinausi stuburą, ir jai atrodė, kad visa problema ten). Tiesiog veliau man pasisekė sėkmingai susiklosčius aplinkybėms.
O jums, kaip matau, diagnozė nustatyta ir gydymas paskirtas. Dabar turbūt nėra taip svarbu, kad būtų buvę, jei ,,būtų buvę''. Ar svarbu?

Ir nuo susiklosto RA simptomų derinys?