Reumatoidinis artritas - VIII tema

Pavadinimo tikrai nepasakysiu,nes juos davė gulint ligoninėje. Kenalog'o ar kito vaisto nesileisčiau netgi stovint prieš šautuvo vamzdį. Jokių injekcijų į sąnarį negalima daryti,bet tada to nežinojau.Man leido turbūt dėlto.kad tikėjosi sustabdyti uždegimą.Sąnariai nebuvo subyrėję.Sąnarių zonose labai tino, buvo pojūtis jog jie kažko prisipildę. Po injekcijos į riešą,jis dar labiau ištino, net prisiliesti negalėjau. Vienu žodžiu ilgas tas mano kančių kelias.
Apie hialurono rūgšties injekcijas skaičiau.Tai vėlgi injekcija.Kaina labai brangi ir tai klius tik vienam sąnariui. Už tokią kainą aš gėriau hialurono rugštį visą mėnesį. Ir pajutau sausgyslių suminkštėjimą, lengvesnį judėjimą sąnariuose, praėjo laužiantis skausmas tarp menčių nuo ilgesnio stovėjimo. Bet geriant buvo visko,netgi tokių momentinių skausmų visame kūne,kad bijojau kryptelt i šoną. Teko girdėt,kad kaikuriems irgi būna skausmų.

Pirmą mėnesi antibiotikus geriau tabletėmis.Greičiausiai taip mėgino uždegimą sustabdyti,nes pradžioje buvo ištinus šlaunis ir nemalonus pojūtis klube. Gulint ligoninej ištino alkūnė,na tada ir prasidėjo.Rengenai, tyrimai. Antra kartą gulint ligoninėje jau diagnozė buvo RA.Nuo pirmo kreipimosi pas medikus buvo praėję 3mėnesiai.

Dabar tiksliai nepasakysiu, kaip ji sakė, bet svarbiausia buvo tai, jos šitam galima padėti mankšta. Žodžiu, mankšta, mankšta ir dar kartą mankšta.
Nežinau, kiek reali jos ta valandinė rytinė mankšta (neįsivaizduoju, kaip tai įmanoma su mažais vaikučiais, o juo labiau dar bėgant į darbą), bet supratau, kad tai tikrai gali padėti. Ji pasakė: „kad nesukaulėtų“, nesakė, kad „lėčiau kaulėtų“. Tai suteikė vilties. Bet, rodos, ta mankšta valandos vien stuburui, o aš bandžiau jai pasakyti, kad dar yra ir kitoms kūno dalims reikalinga mankšta (man dar plaštakoms, keliams, pečiams). Taigi susidarytų jau gal trys valandos.
Anksčiau man viena kineziterapeutė buvo sakiusi: jei bent du kartus per savaitę darysite mankštą, bus labai gerai. Bet aš tada buvau gana sveika. Ir darydavau kartą per savaitę (žodžiu, gerai ). Bet dabar matau, kad to jau nebepakanka. Kartais matau (ir kiti pasako), kad vaikštau gunktelėjusi (lovoj daryta trumpa rytinė mankštelė, po kelis kartus, nelabai padeda, turiu daryti rimtą ant žemės (o dėl skaudamų riešų atsigulti sunku). Bet tad iškart pajuntu, kaip vaikštau vos ne atsilošus, toks efektas.
Papildyta:
O vienas kineziterapeutas reabilitacijosje sakė, kad mums, reumatoidininkams, raumenų stiprinimo mankšta nėra gerai, nes stiprūs raumenys paskui išklaipo pirštus, kad geriau sąnarių atpalaidavimo pratimai. Ir juos darydama aš tikrai jaučiu, kaip sąnarys atsipalaiduoja. Ypač kai užkliudau kokį pirštą (o tai pasitaiko vos ne kasdien, kai skaudami sąnariukai). Tada lengvai pakratau nuleidus plaštakas, ir skausmas greitai praeina. O atsistojusi irgi, prieš žengdama, pirmiausia ant vienos kojos stovėdama, palankstau palengva vieną koją per kelį, paskui kitą, tada vėl pakartoju. Tik tada einu (aišku, jei nereikia skubiau eiti), nes vos atsistojus man kol sąnariai „įsistato“, turiu paeiti kelis žingsnius, kol pasijuntu normaliai. Todėl man mankšta būtina, bet gal kas jaučiasi geriau, gal jiems kitaip.
Yra labai paprasta ir gera mankšta kojoms: ant pirštų galų ir kulnų pasikilnoti, paskui ant vienos kojos stovint pamosuoti kita, pasukioti šone ratukus (ir atgal), paminti dviračiu žemai po vieną koją, paskui pasukioti šone aštuonetuką (ir atgal). Kiekvienas pratimas daromas stovint ant vienos kojos po 30 kartų (jei turite tiek laiko ), paskui keičiama koja. Darant neskubėti. Stoviu tarpduryje atsirėmusi į staktą. Geriau, kai yra slenkstis, tada „kabančiai“ kojai būna daugiau erdvės.
Yra dar viena pratimas prie šito ant žemo suoliuko ir pora ant kamuolio. Tikrai nesudėtingi. Aš tų pratimų padarau vienu metu tik po 10. Jei kuris būna sunkiau tuo metu, sutrumpinu. Daugiau jėgų nebeužtenka ar įpročio. Kartais dar kartą po pusdienio padarau. Ypač kai skauda kelius, klubą. Labai nesudėtinga.
Rankas irgi per sąnarius lengvai vis pakratau. Ypač sėdėdama prie kompiuterio ar ką skaitydama ar po kokio darbo

Klausiau traumatologo ir dėl geriamos hialurono rūgšties. Jis pasakė, kad geriamas yra gliukozaminas. Paklausus, ar ne geriau valgyti želė ar šaltieną, jis nusijuokė: jūs tiek nesuvalgysit, kiek organizmui šiuo metu reikia.
O reabilitologė gliukozamino nepatarė gerti. Ji laiko tai neefektyviu, sergant RA. Žodžiu, pinigų švaistymas. Čia kaip bėgimas paskui traukinį.
Papildyta:

O kiek laiko dabar savaip gydotės?

Visų pirma geriamos hialurono rugšties yra nevieno gamintojo ir skirtingos sudėties. Visų gamintojų gydytojai nežino,tad geriau taip ir pasakytų. Kremzlei atstatyti reikalingas chondroitinas ,o ne gliukozaminas.Manosios hialurono rugsties sudėtis yra chondroitinas, hialurono rugštis ir vit E. Sudėtis dar neviskas. Svarbiausia turi būti sukurta tokia molekulė,kuri pasisavintų.

Aš galima sakyti nesigydau, o visokiais būdais stengiuosi kiek įmanoma atsistatyti. Ir tai trunka pora dešimtmečių. O visos pasėkmės pasidarė per 4-5 metus medikamentinio gydymo.

Na, kaip suprantu, gydytojui ir nebūtina žinoti visų per interneto puslapius platinamų papildų. Jam pakanka žinoti tai, kas parduodama vaistinėse, nes tai tikrai patvirtinta. O pavieniui platinami dar tokio patvirtinimo neturi. Gali būti, kad ir tokios vertės, kurią platintojai nori suteikti.
Gliukozaminas iš tiesų atstato kremzlę (patikrinau internete). Ir šeimos gydytoja man taip yra sakiusi, kad „net ataugina kremzlę“. Taigi, natūralu, kad jis ją siūlė. Bet jis ne reumatologas. Vis tik už mano gydymą dabar daugiausia atsako reumatologė. Ji ir turėtų „išvesti“ mane iš krizių, jei tokios bus (ir turbūt bus, sergant šia nelengva liga). Gal kada paskirs ir gliukozaminą dėl kokių nors priežasčių.
Molekulės kūrimas ar mums yra svarbu? Tuo, manau, rūpinasi, tie, kurių tai profesija, ar ne? Nenorėčiau savo ligos ar gydymo nagrinėti molekuliniu lygmeniu. O ir nepajėčiau, gaila gražaus likusio laiko. Yra būrys žmonių, kurie tuo užsiima. Tai jų duona.

Jūs sakote, kad nesigydote. Nors man atrodytų, kad visgi gydotės, tik liaudiškais metodais. Dabar tai vadinama kitu pavadinimu ‒ ne liaudies, o natūraliąja medicina (paskaičiau, ką anksčiau rašėte apie savo gydymosi metodus ir kūno reakcijas).
Mūsų liga, skaičiau, per pirmuosius trejus metus padaro tiek žalos, kiek paskui per artimiausius dešimtį metų. Todėl, man rodos, kad ir kokie šalutinai poveikiai jums buvo, visgi vaistais buvote gydoma, o dabar, lygiai kaip ir mes, tik kitais būdais kovojate su ligos simptomais. Duok Dieve, jums sveikatos ir energijos.
Kai kuriais liaudiškais metodais ir aš pasinaudoju.

Vienas gliukozaminas tikrai nieko neatstato,tai yra tik medziaga,kaip statyboje plyta ir norint ja sulipinti reikalingas "skiedinys ' ,tą atlieka hialuronas su chondroitinu. Dar hialurono rūgštis palaiko sąnarinio skysčio drėgmę. Tad teisingai darote jog nevartojate gliukozamino.Gydytoja žino, jog sąnaryje po tokių uždegimų ir gydymų sausuma,tad gliukozamino gėrimas bus tuščias reikalas..
Dėlto kas vaistinėse ir kokiu būdu patvirtinta irgi galima būtų pasiginčyti,bet čia ne ta tema.

Dėkoju už palinkėjimus .
Jums taip pat sveikatos,kantrybės ir neatiduoti savo sveikatos į kitų rankas.

Nežinau, kaip techniškai su tomis „plytomis“, bet man būtent gliukozaminą dėl kremzlės buvo rekomendavę ir reabilitologė, ir šeimos daktarė, ir traumatologas. Žinau, kad gliukozaminą vertina ir rusų reumatologas P. Jevdokimenko, kurio klinikoje pagydoma dauguma sąnarių atvejų.
Gliukozaminą aš gėriau, ir reumatologė leido baigti sugerti, nes vis tiek jau buvau nusipirkusi. Ir ryklio kremzlę dar prieš ligą esu nusipirkusi, žinau, kad dar galiojimas nepraėjęs, taigi pasiteiravau ir dėl jų: žodžiu, na, sugerkite, kad jau esate nusipirkusi.
Taigi mano reumatologės taktika, supratau, kiek kita. Ji apskritai yra pasisakiusi prieš papildus. Nes žmonės juos laiko vaistais ir geria saujomis vietoj vaistų. Ir jeigu liga gali būti sustabdyta vaistais ir galima gyventi pilnavertį gyvenimą, kam dar papildomai leisti pinigus neefektyviems dalykams. O šią ligą suvaldyt būtų geriau kuo greičiau, nes žala iš pradžių nepavykstant pristabdyti gali būti nemaža.
Kas kita, jei vaistai neveikia. Tada tikrai nėra kas daryt, ir reikia kapstytis kitais, sudėtingesniais, būdais. Arba būna šalutinis poveikis didesnis, negu nauda.
Savo laiku aš geriau vieną papildą. Pusę metų. Man padėjo tai problemai, dėl ko gėriau, nes kai kurių vaistų organizmas nepriėmė, buvau jiems alergiška, nors dauguma juos toleruoja. O kitas, irgi ilgai gertas nuo kitos problemos, nepadėjo. Bet organizme jo nuosėdos taip pat pasiliko. Taigi „priteršė“ nemažiau.

Suprantu, kad kiekvienas skirtingai mąsto, bet aš manau, kad geriau, kai kepėjas kepa, batsiuvys taiso batus, architektas projektuoja, gydytojas gydo ir pan. Žinoma, kai kuriuos dalykus kažkiek ir mes mokame padaryti, o ir padarome namie, kai prisireikia, bet visgi nepradėsiu aš studijuot medicinos nuo pradžių, o liaudies medicinoje, kaip matote pati, yra klaidų bandymų metodas. Pati daug ką esu išbandžiusi. Ir šiuo metu mane domina dėl reumatoidinio tik saulės metodas. Radau kažkokiame rusiškame tinklalapyje, bet vis dar neprieinu išbandyt. Nors čia irgi būtų bandymas, nes metodas detaliai nebuvo aprašytas. Tik pasakyta, kad žmonės buvo gydomi saulės voniomis kažkokį numatytą laiką. Pasveikdavo. Lyg dauguma?

Dar neseniai, tada suprantama. Man labai padėjo šių temų skaitymas. Vis tik šešerius metus buvo dalijamasi. Sužinojau daug informacijos, ką daryti, kai sunkmetis, kaip grečiau sulaukti pagalbos, kaip sau padėti, kaip išgyventi ir psichologiškai. Šiuo požiūriu, reumatologė ne tokia ir teisi, kad nereikia skaityti interneto.
Dabar jaučiuosi nepalyginamai geriau, negu iki tol, kol patekau pas reumatologę. O negalėdavau kartais pasikelt net pusvalandį nuo kėdės ar WC. Rankose visai dingdavo jėga, o kojos skaudamos. Dabar rankas skauda ir kojas dar skauda, bet taip, kaip anksčiau, nebėra.
Papildyta:

O kas yra jūsų stuburui dabar?

As irgi daug skaiciau, su visom galima sakyt esu tyliai susipazinusi Pastebejau - kad buvo nemazai nariu kurios ateina ir po kurio laiko iseina, tai reskia zmones gali normaliai gyvent sirgdamos.
O ar jums irgi budingas silpnumas ir nuovargis? Geriu papildus, gelezi, bet vistiek kaip ruke esu, kartais prasveseja akyse, bet kita diena vel tas pats.

Bet jūs dar labai neseniai gydotės. Man buvo taip seniau. Bet dabar padidinti vaistai. Prieš tai jau sunkiai lipau laiptais. Įvairiai dabar jaučiuos. Šiandien visai neblogai, nors yra konkretūs skausmai.
Bet jūs, rodos, geriate ir vaistus ne tik nuo artrito? Gal čia galėtų būti ir gilesnė problema?

Silpnumas, nuovargis, pykinimas, kuno degimas atsirado kartu su sanariu skausmais, nors pykinimas anksciau, maniau kad nuo KT, bet nutraukus juos viskas liko.

Daug kas gali būti nuolatinių stresų padarinys. O kūną degino ir man, per patį ligos piką. Atrodė, kad guliu ant laužo...