Vaikas nekalba, 18 tema

Ne, Easter, nematau, kad duotumet atsuktuvus..jums labai skauda ir jus ginybineje pozicijoje, kas visai suprantama sitoje situacijoje.
Pirmiausia jums reikia eiti i kontakta kaip su mazu vaiku su jom...:"as suprnatu, kad pas jus labai sudetingas darbas, skirtingi aikai ju labai daug, tiruksm, as nuo kurio pavargsta ir patys vaikai, aciu, kad turite jegu vaikus priziureti ir t.t. man irgi sunku su savo vaiku del jo kalbos trukumu, daznai tai sukelia konfliktines situacijas, NE VAIKAS, o KALBOS TRUKUMAS. Ar galetume kovoti su kalbos trukumu ir taip sutvarkysime jo elgesi. Gal galima pradeti nuo sakysim pastebejimo, kad ir vieno, ka jis gerai siandien padare, uz ka verta buvo pagirti, gal tiesiog tegu pasako prie mamos, ar paraso rasteli, jei jusu nemato ir kas buvo sunkiausia, kad namie galetumet bandyti rasti rakta tai bedai spresti pasikalbedama su vaiku, ji motyvuodama

atsiliepe -dekui

Klopedija, nereikia taip - tik pasakiau, kaip MAN atrodo ir jaučiasi.
Jei būtų neįdomu, tai net neatsiliepčiau į komentarus, matomai

Tiesiog kai skaitai profesionalo komentarą, norisi išgirsti kažką konkretaus iš situacijos pusės, o ne bandymą pateisinti, kodėl tie ugdytojai vat taip va negali kažko padaryti ir, atseit, čia tik Jūsų , tėvų, vaikas ir jūs galite įtakoti ir nuversti tą problemų kalną O tai kad tas vaikas virš 8 val praleidžia kitoje aplinkoje ir toje aplinkoje auklėtojos nemažai įtakoja jo ugdymosi procesą, tai kaip..? Apmaudu, kad ateini geranoriškai nusiteikęs pasikalbėti 'alia prie kavos', tačiau kažkaip sprendžiant bendras, atrodytų, problemas dažniau jos gynybiškai savo kompetencijų atžvilgiu nusiteikusios, nei kad parodytų atvirumą kito, iš šalies matymui, nuomonei, patarimams ir ieškotų to optimalaus sprendimo...
atsiprašau jeigu kažkuom užgavau- nemaniau kad atvirumas šioje temoje nepageidautina aciuks:

Man tai kazkaip kyla jausmas, kad jus manot, pastebit - kad aukletoja paprasciausiai nemegsta jusu vaiko, ir tai ko gero visai suprantama, jis jai kelia papildomu rupesciu, problemu, kurioms spresti ji nemato budu, ar nenori matyti...

Del sito argumento - labai svarbu, kaip jus ji pateiket (ar laiku ir vietoje) - daug zmoniu nemegsta, kai bando jiems badyti pirstu ka ir kaip reikia daryti jo darbe... Nemanau, kad aukletoja laiko save prasta pedagoge. Taip pat nemanau kad ji yra prasta pedagoge - tiesiog visi mes zmones, kaip ir pedagogai visi yra zmones - ir nu negali visiems buti geras - vienas sugeba griezciau "tvarkytis" su vaikais - kas labai nenaudinga jautruoliams, kitas "leliakina" - tada judresni ant galvos sulipa Aukletoju nieks neklausia su kokiais vaikais nori dirbti, ar labiau sugebi - tiesiog paskiria vaikus ir kapstykis kaip nori - svarbu sutark su tevais ir pasiek reikiamus rezultatus... Taip ir gaunasi simpatijos, antipatijos, kuriu ko gero neturetu pasaliniams matytis, bet jos bet kokiu atveju yra Pvz man geriau sekasi dirbti, sutarti, pasiekti rezultata su vaiku, turinciu elgesio, emeciniu problemu, nekelia jie man rupesciu (bet dirbu individualiai), taciau jei yra galimybe - vengiu letu, ramiu vaiku, nes jauciu dideli diskomforta (paatviravau truputi, nors zinau, kad taip neturetu buti...) Jos neturi galimybes rinktis, taciau teveliai turi... Vieni tevai to nejaucia, nemato, nepastebi (ir vaikai vargsta, nejaucia malonumo eiti i darzeli, jauciasi ten prastai), kiti - pastebi, bet nenori nieko keisti - nes atrodo pakeitus grupe, darzeli - traumuos vaika, tipo nauja adaptacija, kad pakentes dar tuos metus ar dvejus, iseis i mokykla ir pasibaigs... Dar kiti - mato situacija ir bando priverst ar "nupirkt" zmogu padaryti viska taip, kaip reikia ir dar pajust malonuma ta darant Tada jau gaunas kova, kurioje jauciasi visi blogai - ir tevai, ir aukletojos, ir vaikas - situacija galite pakeisti tik jus... Ir paskutine dalis tevu - imasi radikaliu sprendimu - ir keicia grupe, istaiga - iesko zmogaus, kuriam tiks tas vaikas - ir manau jie laimi daugiausiai - nes ir vaikas reikiama pagalba gauna, ir jauciasi gerai ir aukletoja dirba ta su noru, uzsidegimu, neprimestinai ir tevai dziaugiasi tuo - ka gauna

Ech, ir vėl neteisingai mane supratote...
Aš - logopedė, o ne psichologė ar socialinė pedagogė. Todėl iškilmingai pasižadu: ateityje komentuosiu klausimus, susijusius tik su kalba. Jokių svarstymų apie santykius ir bendravimo problemas.

P.s.
Seniai išmokau neįsižeisti virtualioj erdvėj.

Merginos, o gal galit pakomentuoti kiek yra susijusi kalba su rankos dominavimu? T.y. kai jau matos, jog vaikas kairiarankis/desiniarankis ir kuo tai siejasi su kalba? Gal yra kokia statistika ar jusu paciu izvalgos kaip sekasi kalbeti kairiarankiams ir desiniarankiams? Idomu man

Jei sausai, tiesmukiškai, tai nė kiek, jei į kairiarankystę žiūrėsime kaip į vaiko savitumą ir padėsime jam orientuotis dešiniarakių pasaulyje. Nepastebiu, kad ikimokyklinukai kairiarankiai turėtų daugiau ar didesnių kalbos raidos problemų nei dešiniarankiai.
O bet tačiau...
Jei stengsimės kairiarankį "perdirbti" į dešiniarankį, vaikas patirs didelį diskomfortą, kils psichologinių problemų, tuo pačiu ir kalbos/bendravimo sunkumų. Apie tai neblogas straipsnis: http://www.ppt.utena...riarankyste.pdf

Straipsnyje paminėta, kad, cituoju: "vėliau pradeda vaikščioti ir kalbėti". Čia galėčiau pakomentuoti taip: vaikas dar visiškai mažuliukas, verčiasi į kažkurią pusę, nori sėstis, lipti iš lovytės. Mums, dešiniarankiams, neparanku jį pasodinti taip, kaip jis "norėtų", žemasis lovytės kraštas ne toje pusėje, kur vaikui patogu būtų išlipti, maitiname taip pat ne iš tos pusės, kuri vaikui būtų patogesnė... Nejaučiame, kad bandome vaiką "perdirbti" ir neketiname to daryti, bet vaikui tai - nepatogumas. O tai jau gali įtakoti vaiko erdvės suvokimą, motoriką, tuo pačiu ir kalbos raidą. Bet tai ne taisyklė.

O dabar tiesiog siūlymas pažaisti: padėkit arbatos puodelį kitoje nei įprasta pusėje, pasukit lovą, kad tektų lipti per kitą pusę ar tiesiog pasisodinkite ant kelių ne taip, kaip esate įpratę. Ir stebėkit, kaip reaguos vaikas ir kaip jausitės pačios.

Pritariu kad nei kiek, vien mano seimoje yra 3 nekalbiukai: visiskas, absoliutus kairiarankis, is tu kurie visai nesupranta kam reikalinga desine ranka, dviranke mano vyresnioji, ir desiniaranke maziuke.

Aciu uz issamu atsakyma - as pati esu kairiaranke ir buvo noreta mane perdirbt i desiniaranke, o veliau pati uzsinorejau ismokt desine rasyt, tai varnos koja ismokau siek tiek

Ar kai pradeda dominuoti kazkuri ranka, kazkas smegenelese susije, kad tuo momentu vystosi kalba sparciau ar kas nors panasaus?

Kai dukra buvo mazesne, buvau tikra, jog ji kairiaranke, o dabar dominuoja abi rankos, negaliu isskirti kazkurios labiau. As pati nemazai dalyku darau desine, idomu kokia ji bus. Teko girdeti, jog jei dar nera dominuojancios rankos, tai ir su kalba kazkas nevyksta, detaliau paaiskint negaliu

Sunku paaiškinti.
Greičiau smegenų veikla įtakoja labiau emocionalų arba labiau racionalų (čia sąlyginiai apibūdinimai) pasaulio suvokimą ir kalbinę išraišką.
Svarbu dirbtinai "nemaišyti smegenėlių" , tegul nusistovi orientacija, paskui galima mąstyti, mokyti vaiką naujų įgūdžių ar ne. T.y., laikyti šaukštą, pieštuką dešinėje ir t.t.
***
Manyčiau, kalba lavėja savo ruožtu, jei vaikas neverčiamas "rinktis" tarp kairės ir dešinės.

Pažįstu žmogų, kuris vienodai gerai rašė abiem rankomis. Atsistodavo prie mokyklinės lentos ties viduriu ir rašydavo kaire ranka iš kairės iki vidurio ir dešine nuo vidurio iki dešiniojo krašto. Aukštas vyrukas, beveik apimdavo rankomis lentą skersai. Vaizdelis!.. Dabar filmuočiau ir FB skelbčiau. Jokių mokymosi/kalbos problemų neturėjo.

Aš - nesmarkiai išreikšta kairiarankė. Rašau, karpau dešine, bet manikiūrą abiem rankom pasidarau vienodai gerai. Kai mokiausi muzikos mokykloje, fortepijono klasėje, abi rankos buvo "stipriosios". Manyčiau, čia prievartinio dešniosios rankos lavinimo (ir tai yra gerai ) išraiška.

Aciu, klopedija, labai idomu buvo suzinoti placiau

Extraordinary, gal bus įdomu paskaityti: http://www.suknyga.l...fenomenas/11636
Prof. V.Gudonį studijų laikais buvau beveik įsimylėjusi.

Aciu, pasidomesiu