Norvegija, Bernavert. Lietuva VTAT.

Netaikiau jums asmeniskai, neparedagavau bretos posto, pakliuvot prie kompanijos

Jau tiek temų gilinomės į esmę ką padarė mama, už ką atėmė vaiką. Ir čia mūsų nuomonės išsiskyrė. Mama neskriaudė vaiko, nesumušė, rūpinosi, jį myli. O jums už kažkokias "klaideles", kurios buvo įvardintos, teisingas sprendimas vaiką atimti. Aš su tuo nesutinku.
Čia jūs vėl save, kaip visad, priskiriat prie mąstančių, o visi kiti kvailiai ir amebos? Dar neatsitrenkėt galva į lubas?

Oponentems nerupi, nes ji MAMA. Vaikas jos, taip, kad ji gali elgtis kaip tinkama.
O siaip tai taip ir vaiko psichologines problemos atsirado po to, kai mama dingo, atsirado ir dar i svetima sali atsiveze. Nenuostabu, kad mazo zmogucio galveleje ir sirduteje isivyravo sumaistis, nezinia, baime. Mama pati minejo, jog po to kai ji paliko sunu metams, jis ja labai saugojo, bijojo paleisti, bijodamas, kad ji vel pradings. Situ dalyku niekas neakcentuoja.

Palikimas ir isbildejimas i norvegija, tam vaikiukui net viso gero nepasakius-rupinimasis - cia nepriekaistinga mama? Nenuskriaudimas? Paskaitykit,kokia trauma vakams tokie dalykai. Kai palieka pats artimiausias ir reikalingiausias zmogus. Visos po to sekusios problemos gali but to pasekme,o jus-rupinasi,myli.. Na ir kas,kad myli? Tu museiku,manot,tevai nemyli? Irgi, turbut, myli, bet to neuztenka, kad vaikai isaugtu gerais, atjaucianciais, ne smurtininkais.

Jei visuomenė Lietuvoje pakanti smurtui - taip rašėte nesuabsoliutindama, tai nežinau kam čia tas vaizdelis išvis įdėtas, jei lietuviams čia viskas tvarkoje?

Taip. Norėdamas tėvus pagąsdinti, pvz.
Dažnam paaugliui jūra iki kelių, visi aplink jį skriaudžia ir ypač tėvai, jam kenkia.



Prie chebros, taip sakant

O, kaži paėmus statistiką, gal kas ją turi, ar Lietuva pirmauja?

Man rodos tų patyčių ir jaunų žmonių savižudybių yra labai daug. Ir, visose šalyse be išimties. Gal LT spauda, paskutiniu metu labiau akcentuoja šiuos dalykus. Ką manau, iš tiesų gerai daro.

Nerašiau, kad nepriekaištinga. Nedingo ta mama amžiams, o va norvegai nori ją pradanginti ir vaiką nusavinti.

Nu ir kokia kaina jis sumokes?
Taip,uzmirs.Ir duok Dieve kuo greuciau uzmirstu.Ir tegul tie vaikai sekmingai gyvena savo seimose,kam reikia juos vis atsiminti?Jie koki Romai Kalantos ar Lietuvos stabai ,kad vis mineti?



O jus zinote,koki neprognozuojami buna paaugliai? Matau,kad ne Hormonai savo daro,tik spek ziuret

Jusu patiektas pvz. apie prausimasi ir t.t. Gal as blogai supratau pvz. Bet man keista, kad mama nerado laiko pakalbeti su vaiku, itakoti ji, kad toki sprendima priimtu jis asmeniskai, nuleidzia jam isakyma is virsaus.

paziurekite, koki sarsala, sukelia dabartineje diskusijoje, kad norvegai is virsaus nuleidzia ipareigojima/isakyma lankytis lietuviams teveliams tam tikruose uzsiemimuose ir t.t. Tai mano galva normali reakcija, kiekvienas suauges zmogus priesinsis isakymui, yapc kai jis itakoja jo gyvenima. Vaikai irgi zmones ir jiems atsiranda lygiai toks pat poreikis priesintis.

Koks skirtumas tarp Norvegijos visuomenes ir Lietuvos. Norvegai isaugo suvokdami, kad kai BV siulo pagalba, tai nera kisimasis i ju reikalus, tiesiog pagalba. Lietuviai gi tai traktuoja kaip isakymo nuleidima is virsaus, abejojima ju autoritetu, neva pazeidzia ju pasirinkimo laisve. Kai kurie lietuviai nemato BV lygiavercio partnerio.

Gristant prie paaguliu. Todel nemanau, kad jei su paaugliu bus kalbama kaip su lygiaverciu asmenimi, jam atsiras pagrindas kerstui. Dalinantis abipuse informacija, argumentais paremtas prasymas, paliekant teise rinktis, skatina zmogu mastyti, atsizvelgti i tai. Juolab, eile metu vaikas buvo taip auginamas. jei vaikas buvo auklejiamas autoritariniu metodu, teks nemazai papluseti, kad pelnyti vaiko pagarba ir pasitikejima, kad jus pajustu jog yra geribamas ne todel koks jis yra, o todel kad jis aplami yra. Nes pagarba vaikui kaip meile yra besalygiska.

Piktnaudziauti svaigalais, ar dar bala kokiomis medziagomis galima nebutinai nuejus kazkur... O auklejimo esme yra ne draudime, o mokyme. Berods Vilnera rase, kad vaikui paciam tokie veiksmai butu nepriimtini.

Mane asmeniskai visada stebino ir iki siol domina kaip zydai aukleja vaikus. Mano draugas zydas nekele tevam problemu "Kad neiskaudintu mamytes". Bendraujam nuo vaiksytes, bet niekada neteko girdeti, kad ji uz ka nors butu bare, draude. O tevas jam sakydavo - Gali eiti, tik nedaryk to ko nedaryciau as.

Kas atsakingas,kad vaikas emociskai,psichologiskai suzalotas?

Norvegijoj vaikas gautu pagalba. Nes jau yra sutrikimai.
Ar tokia pagalba jis gautu Lietuvoje? Kas ja jam parupintu?
Ar gal manot,kad jam pagalbos nereik is viso?
Ar mama gales suorganizuot vaikuciui reikiama gydyma? Lietuvoj,ne norvegijoj?
Jei net nesugebejo pasirupint pirmu savo vaiku, nes butiniausiais jo poreikiais, del ko tas vaikas su ja negyvena.

Čia kaip nustatėte kada vaikui psichologinės problemos atsirado?
Tikrai, gerai, kad priminėt, akcentuosiu. O kas vyksta mažo žmogučio galvelėje, kai jis supranta, kad su mama niekada nebegyvens? Kad nuo šiol jį augins nepažįstami žmonės globėjai? Kad jis net nebegali mamos saugoti ar bijoti paleisti, nes niekada nebegyvens su mama, o matys 2-3 kartus per metus?
Kokia vaiko "gerovės" politika.

Taip,ta mama is norvegu dar ir milijonines kompensacijos turetu paprasyti uz suluosinta savo vaika.Labai taikliai pastebejot.