Gyvenu kaime, nuosavam name, be tvoru, mano du sunys niekur nuo kiemo neina, net jei stirnos ar kates per musu kiema bega

beeeet as visada bunu su savo sunimis kartu, daug vaikstom, vedu i miskus kur prie namu, kopiam i kalvas, braidom upej, kai nusikalam einam namo, as galiu ramiai namie valgyt daryt, kieme jie be pulso guli, o kai atsiguli prie vitrinos ziuri kada iseisiu ir vel eisim, ar ka kito veiksim. Jusu suniukas, manau, negauna jam reikalingo kruvio, negauna jam reikalingo demesio is jusu, todel kas jam belieka kaip tik pas kaimynus nuotykiu ieskot.
As kai pas tevus atvaziuoju sunys irgi buna neaptvertoj teritorijoj, o ten dar ir vistu kiek tik nori, bet nelenda, negalima ir viskas. Tikrai nereikia ganyt, gaudyt, ar is darzo varyt. Net nezinau kaip paaiskint kodel taip, nes nei jokiu ypatingu dresuru nebuvo nei dar kazko, tiesiog jos mane visur sekioja, man tai netrugdo ir joms gerai. Beje viena tik praeita vasara pasiemiau suaugusia, laisves nemaciusia, bet sita tai vantlapis konkretus, isprotetu jei viena pacia kieme palikciau
Tiesa tevu suo, kuris iprates valkataut ir pabeginet, man gryzus niekur nebeina, nors su mano sunimis ir nedraugauja. Aisku as eidama su savo sunimis ir ji kartu imu,gal del to nebelieka poreikio pabegt