Pritarsiu Hm tai vaikiški kaprizai, noras kontroliuoti žmogų pasitelkiant ašaras. Visų pirma vyras yra ne Jūsų nuosavybė Jūs jo neįsigijote, todėl ir kontroliuoti negalite, jis turi savo norus, savo užsiėmimus, o ne paskui Jus lakstyti. Elgiatės kaip mažas vaikas, kuris ko nors negaudamas puola į ašaras. Ašaros nebepadeda, nes vyras ne kvailas, galvojate jis nesupranta, kad jomis Jūs manipuliuojate? supranta puikiai ir nebeleidžia to Jums daryti, o tai Jums kelia dar didesnes isterijas ir jei tokiais tempais tolia kas bus? ogi pradėsite grasinti savižudybėm. Supraskite žmogus šalia Jūsų nėra Jūsų nuosavybė ir jis neturi daryti visko ko Jūs norite ir šokti tik Jums dūdele užgrojus...
Labai jau greit nuteiset autore, labai mazai tezinome apie jos vyra ir ju santykius.
Is to, ka ji parase, kaip jis neva juokauja, kaip jis eis i sporta jai sugrizus, kad maziau buti kartu- nu sorry moterys, cia Jums normalu????
Autore jauna dar, nors supranta daug, be abejo, yra joje nepasitikejimo savimi, moters, mylincios per stipriai, vaikystes traumu elementu ir t.t. Bet jei ji dar prie siu savo jaunystes minusu isitaise pasyvu psichologini smurtautoja, ji tikrai iseis is proto.
Man regis, pasamoneje ji suvokia, kad jis jos nemyli; arba myli ne taip, kaip reikia jai. Gal jie nesuderinama pora, jis negali, nemoka, nenori suteikti emiciskai jai to, ko jai reikia, kaip oro ( o gal nedaug visai: tik meiles, demesio, saugumo jausmo santykiuose). Ir autore, myledama per stipriai, desperatiskai bijodama ji prarasti, nebesuvaldo savo emociju... Taip, kaip vaikas, gatveje pasimetes nuo mamos...
Patarimas butu toks: nebesislepti uz emociju nevaldymo (pati kalta...) , o sviestis ir paskaityt literaturos apie pasyvu psichologini smurta; apie moteris, priklausomas nuo meiles ir mylincias meile, apie sveikus tarpusavio santykius, apie Stokholmo sindroma ir nora buti auka. Isgryninti tikrasias santykiu problemas, kas Jusu netenkina konkreciai, ir kalbetis su vyru aiskiai ivardinant problemas, spresti jas kartu, o jam nenorint, ar nepavykstant- deja, skirtis.
Is to, ka ji parase, kaip jis neva juokauja, kaip jis eis i sporta jai sugrizus, kad maziau buti kartu- nu sorry moterys, cia Jums normalu????
Autore jauna dar, nors supranta daug, be abejo, yra joje nepasitikejimo savimi, moters, mylincios per stipriai, vaikystes traumu elementu ir t.t. Bet jei ji dar prie siu savo jaunystes minusu isitaise pasyvu psichologini smurtautoja, ji tikrai iseis is proto.
Man regis, pasamoneje ji suvokia, kad jis jos nemyli; arba myli ne taip, kaip reikia jai. Gal jie nesuderinama pora, jis negali, nemoka, nenori suteikti emiciskai jai to, ko jai reikia, kaip oro ( o gal nedaug visai: tik meiles, demesio, saugumo jausmo santykiuose). Ir autore, myledama per stipriai, desperatiskai bijodama ji prarasti, nebesuvaldo savo emociju... Taip, kaip vaikas, gatveje pasimetes nuo mamos...
Patarimas butu toks: nebesislepti uz emociju nevaldymo (pati kalta...) , o sviestis ir paskaityt literaturos apie pasyvu psichologini smurta; apie moteris, priklausomas nuo meiles ir mylincias meile, apie sveikus tarpusavio santykius, apie Stokholmo sindroma ir nora buti auka. Isgryninti tikrasias santykiu problemas, kas Jusu netenkina konkreciai, ir kalbetis su vyru aiskiai ivardinant problemas, spresti jas kartu, o jam nenorint, ar nepavykstant- deja, skirtis.
QUOTE(Pelkinė @ 2015 03 03, 12:01)
Galbūt galvočiau kaip ir Jūs, bet tai jau antri santykiai, o problema ta pati. Negali būti visi blogi. Perdėtas noras kontroliuoti ir autorė pati tai suvokia, tik negali susitaikyti, kad jei jau pati savęs nesugeba sukontroliuoti tai kito žmogaus tuo labiau nesukontroliuos.
Lyg nerašė, kad čia antri santykiai
QUOTE(Pelagija @ 2015 03 03, 10:50)
Is to, ka ji parase, kaip jis neva juokauja, kaip jis eis i sporta jai sugrizus, kad maziau buti kartu- nu sorry moterys, cia Jums normalu????
Viena yra isizeisti del juokelio ir visai kas kita kelti scenas, verkti per nakti.
QUOTE(Nikole1990 @ 2015 02 21, 21:29)
Ir dar rašė, kad savo pirmojo niekur neišleisdavo - kontrolė
QUOTE(Amélie de Montmartre @ 2015 03 03, 12:25)
Viena yra isizeisti del juokelio ir visai kas kita kelti scenas, verkti per nakti.
As jauciu, kad sis autores aprasytas atvejas tera ledkalnio virsune. Jei ji nuolat emocijose, reiskia, jas issaukia jo elgesys? Arba del tu balionu siurprizo, taip sakyt mylimam zmogui: - tik tiek? Jis tikrai nesveikas emociju vampyras!
Papildyta:
QUOTE(Pelkinė @ 2015 03 03, 12:25)
Ir dar rašė, kad savo pirmojo niekur neišleisdavo - kontrolė
Ne, rase, kad pirmasis labai mego su draugais baliovot ir gert.
Idomu, kiek cia is musu butu laimongos isleisdamos, ir dar nuolat.
Daryt isvada, kad tai- kontrole, manau, per skubu, is vieno aprasyto atvejo.
QUOTE(Pelagija @ 2015 03 03, 11:35)
taip sakyt mylimam zmogui: - tik tiek? Jis tikrai nesveikas emociju vampyras!
Nemanau, kad kad taip baisiai. Jis tiesiog jaunas, padūkęs, nerūpestingas žmogus, galbūt dar neturėjęs gyvenime rimtų sukrėtimų, netekčių ir pan. arba tokia užgimusi natūra, kuri nesikeis nežiūrint kokia moteris šalia. Na toks "atsipūtęs studentas", nesvarbu, jei iš tiesų jau ir baigė mokslus tarkime. Ideali jam partnerė irgi būtų tokia "poxxxistė", kuri į jo juokelį atsakytų dar stambesniu juokeliu. Yra tokių žmonių ir gana nemažai tarp mūsų. Aš pvz. jiems to neparodau iš pagarbos ir supratimo, kad jie tokie, bet giliai širdyje man jie šlykštoki
Ir kartais norisi pamatyti jų nuoširdžias emocijas, o ne tokias kaukes. Pamenu, turėjau tokią ryškią klasiokę ir mirė jos tėvelis, o ji dar pati save kaltino dėl to. Tai per laidotuves žiauriai raudojo, greitoji buvo kviesta ir pan. Buvau dar jaunutė, moksleivė, naivi ir maniau, kad po tėvelio mirties ji pasikeis. Nepasikeitė. Tokie žmonės netgi ir atsigauna greitai, subujoja ir vėl Temos autorei arba išmokti su tuo gyventi ir pro tą vyruko skdą, šarvą prasimušus patikrinti ar jis ją tikrai myli ir jei myli, tai nekreipti dėmesio į jo juokelius, arba ieškoti švelniuko, geručiuko, užjaučiančio ir minkšto vyruko. Tik vėlgi, kai sueis du verkiantys ar bus taip gerai? Sunku bus gyvenime tvarkytis, kai rimta bėda užeis
QUOTE(Molė @ 2015 03 03, 08:57)
Greičiausiai nepasitikit savimi labai, gal dėl to ir išplaukia viskas
O šiaip , Nikolyte, galiu pasakyti, kad bet koks vyras pavargtų nuo tokios moters. Teisingai moterys čia rašė, nelaukit nei psichologo, nei psihiatro pagalbos " ant lėkštutės", pirmiausia pasistenkite pati sau padėti,ieškokite priežąsčių, kas būtent tokias emocijas sukelia, neina keisti situacijos - keiskit tada savo požiūrį į jas. Pagalvokit, ar pačiai patiktų, jei vyras vis dejuotų, verkšlentų, o jūs vis galvotumėt, kaip neišmest kokio juokelio ar ko nepasakyt, kad vyras tik nesusigraudintų
Juk labai greit toks vyras nusibostų, o ir pati pavargtumėte
O šiaip , Nikolyte, galiu pasakyti, kad bet koks vyras pavargtų nuo tokios moters. Teisingai moterys čia rašė, nelaukit nei psichologo, nei psihiatro pagalbos " ant lėkštutės", pirmiausia pasistenkite pati sau padėti,ieškokite priežąsčių, kas būtent tokias emocijas sukelia, neina keisti situacijos - keiskit tada savo požiūrį į jas. Pagalvokit, ar pačiai patiktų, jei vyras vis dejuotų, verkšlentų, o jūs vis galvotumėt, kaip neišmest kokio juokelio ar ko nepasakyt, kad vyras tik nesusigraudintų
Juk labai greit toks vyras nusibostų, o ir pati pavargtumėte
matau, kad kažin ar jai išeis pačiai vienai sau padėti, tai didžiulis darbas. Todėl ir siūliau kreiptis į specialistą. Nepasitikėjimas savim kyla iš menkos savivertės, o jos neužauginsi taip paprastai - pakeitus požiūrį, pagalvojus ir pan. Autorės reakcijos ir elgesys liguisti, čia reikia daugiau. Pati turėjau panašių ir dar rimtesnių problemų, prireikė 9 metų, kad pagaerėtų. Kovojau su liguistu paranojiniu pavydu.
Papildyta:
QUOTE(Pelkinė @ 2015 03 03, 10:42)
Pritarsiu Hm tai vaikiški kaprizai, noras kontroliuoti žmogų pasitelkiant ašaras. Visų pirma vyras yra ne Jūsų nuosavybė Jūs jo neįsigijote, todėl ir kontroliuoti negalite, jis turi savo norus, savo užsiėmimus, o ne paskui Jus lakstyti. Elgiatės kaip mažas vaikas, kuris ko nors negaudamas puola į ašaras. Ašaros nebepadeda, nes vyras ne kvailas, galvojate jis nesupranta, kad jomis Jūs manipuliuojate? supranta puikiai ir nebeleidžia to Jums daryti, o tai Jums kelia dar didesnes isterijas ir jei tokiais tempais tolia kas bus? ogi pradėsite grasinti savižudybėm. Supraskite žmogus šalia Jūsų nėra Jūsų nuosavybė ir jis neturi daryti visko ko Jūs norite ir šokti tik Jums dūdele užgrojus...
ne tai, t. y. daugiau, manipuliuojama, nors ją pačią tai kankina, bet ji nemoka su savimi susitvarkyti, o tai nėra normalu.
QUOTE(Pelkinė @ 2015 03 03, 11:01)
Galbūt galvočiau kaip ir Jūs, bet tai jau antri santykiai, o problema ta pati. Negali būti visi blogi. Perdėtas noras kontroliuoti ir autorė pati tai suvokia, tik negali susitaikyti, kad jei jau pati savęs nesugeba sukontroliuoti tai kito žmogaus tuo labiau nesukontroliuos.
Būtent. Pirmojo draugo niekur neišleisdavo, tai yra liguista. Patikėkit manim, kalbu iš patirties, tai yra pragaras, todėl jai būtina ieškoti pagalbos. O tos, kurios čia komentuojat, kokia ji vaikiška ir t.t., bandot įgelti - žinokit, tikrai nepadedat, smukdote žmogų dar labiau.
QUOTE(Septynstygė @ 2015 03 03, 13:29)
matau, kad kažin ar jai išeis pačiai vienai sau padėti, tai didžiulis darbas. Todėl ir siūliau kreiptis į specialistą. Nepasitikėjimas savim kyla iš menkos savivertės, o jos neužauginsi taip paprastai - pakeitus požiūrį, pagalvojus ir pan. Autorės reakcijos ir elgesys liguisti, čia reikia daugiau. Pati turėjau panašių ir dar rimtesnių problemų, prireikė 9 metų, kad pagaerėtų. Kovojau su liguistu paranojiniu pavydu.
Papildyta:
ne tai, t. y. daugiau, manipuliuojama, nors ją pačią tai kankina, bet ji nemoka su savimi susitvarkyti, o tai nėra normalu.
Būtent. Pirmojo draugo niekur neišleisdavo, tai yra liguista. Patikėkit manim, kalbu iš patirties, tai yra pragaras, todėl jai būtina ieškoti pagalbos. O tos, kurios čia komentuojat, kokia ji vaikiška ir t.t., bandot įgelti - žinokit, tikrai nepadedat, smukdote žmogų dar labiau.
Papildyta:
ne tai, t. y. daugiau, manipuliuojama, nors ją pačią tai kankina, bet ji nemoka su savimi susitvarkyti, o tai nėra normalu.
Būtent. Pirmojo draugo niekur neišleisdavo, tai yra liguista. Patikėkit manim, kalbu iš patirties, tai yra pragaras, todėl jai būtina ieškoti pagalbos. O tos, kurios čia komentuojat, kokia ji vaikiška ir t.t., bandot įgelti - žinokit, tikrai nepadedat, smukdote žmogų dar labiau.
Kodel jus manot, kad as nepasitikiu savim? Esu menos savivertes? Kaip tik man draugas sako, kad perdaug pasitikiu savim, ir ,,nusileisciau" ant zemes kartais
Tikrai nevaidinu as aukos, kaip cia kazkas sake, ir pasitikiu savimi as pakankamai. Tiesiog kaip kazkas teisingai pastebejo, noras kontroliuoti pas mane yra labai didelis. O kai to neiseina, - asaros, kaprizai. Visada gaudavau ko noriu, o kai negaunu - asaros. pati juk suprantu kaip tai apgailetina, bet labai sunku su tuo kovoti
QUOTE(Septynstygė @ 2015 03 03, 14:29)
matau, kad kažin ar jai išeis pačiai vienai sau padėti, tai didžiulis darbas. Todėl ir siūliau kreiptis į specialistą. Nepasitikėjimas savim kyla iš menkos savivertės, o jos neužauginsi taip paprastai - pakeitus požiūrį, pagalvojus ir pan. Autorės reakcijos ir elgesys liguisti, čia reikia daugiau. Pati turėjau panašių ir dar rimtesnių problemų, prireikė 9 metų, kad pagaerėtų. Kovojau su liguistu paranojiniu pavydu.
Papildyta:
ne tai, t. y. daugiau, manipuliuojama, nors ją pačią tai kankina, bet ji nemoka su savimi susitvarkyti, o tai nėra normalu.
Būtent. Pirmojo draugo niekur neišleisdavo, tai yra liguista. Patikėkit manim, kalbu iš patirties, tai yra pragaras, todėl jai būtina ieškoti pagalbos. O tos, kurios čia komentuojat, kokia ji vaikiška ir t.t., bandot įgelti - žinokit, tikrai nepadedat, smukdote žmogų dar labiau.
Papildyta:
ne tai, t. y. daugiau, manipuliuojama, nors ją pačią tai kankina, bet ji nemoka su savimi susitvarkyti, o tai nėra normalu.
Būtent. Pirmojo draugo niekur neišleisdavo, tai yra liguista. Patikėkit manim, kalbu iš patirties, tai yra pragaras, todėl jai būtina ieškoti pagalbos. O tos, kurios čia komentuojat, kokia ji vaikiška ir t.t., bandot įgelti - žinokit, tikrai nepadedat, smukdote žmogų dar labiau.
Man tas noras įgelt, apkandžioti, pasijuokti iš vis nesuprantamas. Dauguma žmonių turi įvairių vidinių problemų. Daugelis jtų problemų yra atėję iš vaikystės. Tik vieni žmonės geriau sugeba tvarkytis su tuo, kiti mažai kreipia dėmesį. Ir tai yra didelis darbas su savimi. Reikia didžiulio noro, valios ir ko gero tas ketinimas dirbti su savimi atsiras tik kai visiškai pavargs būti tokiose situacijose, save alinant, gadinant taip santykius ir pan. Vyras toks šalia atsiranda ir neatsitiktinai.
QUOTE(Molė @ 2015 03 03, 09:57)
Greičiausiai nepasitikit savimi labai, gal dėl to ir išplaukia viskas
O šiaip , Nikolyte, galiu pasakyti, kad bet koks vyras pavargtų nuo tokios moters. Teisingai moterys čia rašė, nelaukit nei psichologo, nei psihiatro pagalbos " ant lėkštutės", pirmiausia pasistenkite pati sau padėti,ieškokite priežąsčių, kas būtent tokias emocijas sukelia, neina keisti situacijos - keiskit tada savo požiūrį į jas. Pagalvokit, ar pačiai patiktų, jei vyras vis dejuotų, verkšlentų, o jūs vis galvotumėt, kaip neišmest kokio juokelio ar ko nepasakyt, kad vyras tik nesusigraudintų
Juk labai greit toks vyras nusibostų, o ir pati pavargtumėte
O šiaip , Nikolyte, galiu pasakyti, kad bet koks vyras pavargtų nuo tokios moters. Teisingai moterys čia rašė, nelaukit nei psichologo, nei psihiatro pagalbos " ant lėkštutės", pirmiausia pasistenkite pati sau padėti,ieškokite priežąsčių, kas būtent tokias emocijas sukelia, neina keisti situacijos - keiskit tada savo požiūrį į jas. Pagalvokit, ar pačiai patiktų, jei vyras vis dejuotų, verkšlentų, o jūs vis galvotumėt, kaip neišmest kokio juokelio ar ko nepasakyt, kad vyras tik nesusigraudintų
Juk labai greit toks vyras nusibostų, o ir pati pavargtumėte
Pasitikiu savim tikrai
o, kad betkoks vyras pavargtu, pritariu tikrai.. ir pati su tokiu vyru nebuciau. Maniskis siaip labai stiprus, ir nelabai jautrus, o tas mane zavi labai. Turejau verkslenanti vaikina du metus, tai nebegalejau ir pati istverti... 
kazkas minejo apie emocine priklausomybe dnuo vyro, tai net pati nebuciau pagalvojus, bet man 100 proc viskas atitinka..Papildyta:
QUOTE(Pelkinė @ 2015 03 03, 11:42)
Pritarsiu Hm tai vaikiški kaprizai, noras kontroliuoti žmogų pasitelkiant ašaras. Visų pirma vyras yra ne Jūsų nuosavybė Jūs jo neįsigijote, todėl ir kontroliuoti negalite, jis turi savo norus, savo užsiėmimus, o ne paskui Jus lakstyti. Elgiatės kaip mažas vaikas, kuris ko nors negaudamas puola į ašaras. Ašaros nebepadeda, nes vyras ne kvailas, galvojate jis nesupranta, kad jomis Jūs manipuliuojate? supranta puikiai ir nebeleidžia to Jums daryti, o tai Jums kelia dar didesnes isterijas ir jei tokiais tempais tolia kas bus? ogi pradėsite grasinti savižudybėm. Supraskite žmogus šalia Jūsų nėra Jūsų nuosavybė ir jis neturi daryti visko ko Jūs norite ir šokti tik Jums dūdele užgrojus...
Teisybe. Kazkada net buvau susimascius, jei asaros nebepadeda, ko dabar griebtis? Baisu is tikro...
ir is tikro be proto sunku.Papildyta:
Labai jau greit nuteiset autore, labai mazai tezinome apie jos vyra ir ju santykius.
Is to, ka ji parase, kaip jis neva juokauja, kaip jis eis i sporta jai sugrizus, kad maziau buti kartu- nu sorry moterys, cia Jums normalu????
Autore jauna dar, nors supranta daug, be abejo, yra joje nepasitikejimo savimi, moters, mylincios per stipriai, vaikystes traumu elementu ir t.t. Bet jei ji dar prie siu savo jaunystes minusu isitaise pasyvu psichologini smurtautoja, ji tikrai iseis is proto.
Man regis, pasamoneje ji suvokia, kad jis jos nemyli; arba myli ne taip, kaip reikia jai. Gal jie nesuderinama pora, jis negali, nemoka, nenori suteikti emiciskai jai to, ko jai reikia, kaip oro ( o gal nedaug visai: tik meiles, demesio, saugumo jausmo santykiuose). Ir autore, myledama per stipriai, desperatiskai bijodama ji prarasti, nebesuvaldo savo emociju... Taip, kaip vaikas, gatveje pasimetes nuo mamos...
Patarimas butu toks: nebesislepti uz emociju nevaldymo (pati kalta...) , o sviestis ir paskaityt literaturos apie pasyvu psichologini smurta; apie moteris, priklausomas nuo meiles ir mylincias meile, apie sveikus tarpusavio santykius, apie Stokholmo sindroma ir nora buti auka. Isgryninti tikrasias santykiu problemas, kas Jusu netenkina konkreciai, ir kalbetis su vyru aiskiai ivardinant problemas, spresti jas kartu, o jam nenorint, ar nepavykstant- deja, skirtis.
[/quote]
Man atrodo suvokiu pasamoneje, ne tai, kad jis nemyli (zinau, myli tikrai) o man tiesiog truksta vis kazkkokiu irodymu, nemoku paaiskint. na tarkim, ka vat esu pastebejus, tai jeigu jis ta ar ana pasako, arba nepadaro ko as prasau, man isakrtopersasi mintis : gal jis nebenori buti? uzsiprogramuoju tomis mintimis, nors tarkim jis pasake, kad nori savaitgali praleisti atskirai(cia kaip pvz) ir man iskart mintys : oj, cia jis nebenori buti, cia as jam nusibodau, cia zenklas kad reikia permainu, cia zenklas kad jis nori pertraukos ir pan. tada pradedu isterikuoti,pradeda lietis asaros, ir vos ne pati ta ,,skyrybu tema" isprovokuoju, nors MB tik su draugais/tevais norejo pabut...
