Nerimas/nervu priepuoliai santykiuose su vyru

Nikole, cia as rasiau apie emocine priklausomybe nuo vyro, labai dziaugiuosi, kad atitiko. Po to, kai rekomendavau tau ir Baltai varnai paskaityti apie tai, pati i-nete panarsiau, noredama suzinoti, ka galima i-nete rasti lietuviskai. Ir man pasirode, kad visai neblogai: yra medziagos liet. klb.! Daznai tai labai neblogi psichoterapeutu straipsniai sia tema. Maciau, jog buvo net organizuojamos psichoterapijos moterims grupes, kurioms aktualu tokios ir panasios problemos . Matosi, jog musu psichologai zino ir turi praktikos sia tema.
Mes visos taip ipratusios prie graziu meiles istoriju, pradedant pasakomis, girdetomis vaikysteje, baigiant romantinemis amerikieciu komedijomis . Tad kai meiles santykiuose iskyla kazkokiu nelauktu problemu , visiskai neatitinkanciu nei pasaku, nei filmu, netgi nei knygu apie meile scenariju, pirmoji reakcija buna sokas, visiskas nesupratimas  . Nes niekas gyvenime musu sitam neparuose...
Cia, i-neto diskusijose zmones daznai priraso nesamoniu , tos nejautrios zinutes tik be reikalo skaudina .
Todel as esu uz specialista. Bet reikia buti realiste: jo konsultacijos kainuoja nepigiai, kiek zinau, nuo 100 litu. Todel reikia pradeti nuo nemokamo psichologo, issiaiskinti, ar nera galimybes, kad Sodra padengtu. Ir rimtoms konsltacijoms reikia rasti patinkanti specialista - zmogu, kuris keltu pasitikejima, su kuriuo galetum atvirai, nemeluodama bendrauti ir ispasakoti savo visas nemalonias, sokiruojancias (is pirmo zvilgsnio paprasta zmogu sokiruojancias) problemas. Bet specialisto jos nesokiruos, nes jis jau turi praktikos ir priima zmones, kurie turi tokiu problemu.
Ziurejau labai nebloga amerikieciau seriala "In the treatment" paie butent psichoterapeuta. Jame nuskambejo tokia idomi fraze: "Zmogus pirmus metus savo psichoterapeutui meluoja. Antrais metais pagaliau ima kalbeti tiesa" .

gal kazkiek ir esat teisi, apie ta papildoma lasa. o kodel myli? nes gyveno su draugais, ir jam labai patiko, pastoviai ,,veiksmas" ir pan. bet aplinkybes susikloste taip, jog as turejau galimybe atvykti i jo miesta (gavau darbo pasiulyma), ir jis isejo atskirai nuo draugu(o jam ten tikraaai labai patiko) kartu gyventi su manim. tai cia viena. Kita, as jam pirmoji panele, galbut ir nesako labai daznai ,,myliu" bet stengias del manes, rupinas,nors ir kartu gyvenam, daznai susirasinejam, kol vel susitinkam namie. Pastovus bendravimas, demesys(kartais truksta jo, bet cia jau manyje problema ) kuria planus, svajoja apie ateiti, visada esu jo planuose, del manes atsisake i uzsieni isvykti dirrbti porai metu, nors ir zadejo ,,aukso kalnus" jam ten. nu ir siaip elementarus, kasdieniai dalykai, is kuriu susideda tas ,,meiles" jausmas. Na ir siaip, juk jei nemyletu, nebutu, taip?

Suprantu lyčių lygybė ir panašiai, bet jūs šnekate dabar kaip koks robotas. Argi tikrai vyrui ir moteriai taikomi net ir emocine prasme vienodi standartai? Kur taip parašyta? Iki šiol regis visi girdėjome, kad moterys jautresnės, emocionalesnės ir pan.
Ir iš esmės labai pravartu ypač santykių pradžioje labai aiškiai parodyti kiek žmogus svarbus, kiek norisi su juo praleisti laiko ir pan. Kokie dar gali būti pavargimai ar panašiai? Santykių pradžije dažnai žmonės vienas nuo kito neatsiplėšia ir draugus išbarsto. Nors, be abejo, gal pas kitus būna ir kitaip. Bet tai ir jūs negalite visko matuoti pagal save, nes ne visi gyvena kaip jūs. Ir jūsų "normos" tikrai nėra kažkokios pripažintos ir užfiksuotos kaip visuotinės normos Aš pvz. tokius du vaikinus ir pamečiau santykių pradžioje, kurie nerado laiko man, pamiršo kelias dienas ir pan. Ir nė kiek nesigailiu, dabar po daug metų padaryčiau tą patį.

Tai mylėkit ir Jūs jį, o žinote ką reiškia mylėti? Tai tikrai nereiškia, kad pildysis visi Jūsų norai, tai reiškia, kad Jūs turėsite dėl to žmogaus kažko atsisakyti (nesakau, kad visko, neperženkimo proto ribos) kažką paaukoti, kažkiek pasikeisti, įvertinkit tai ką jis dėl Jūsų paaukojo, ko atsisakė ir  pagalvokite nejau negalite rasti kompromiso ir savo kaprizus įsivertinti realiai.

be abejo. Suprantu tai. ir tikrai esu ir paaukojus, ir stengiuos labai (apskritai man patinka del kito zmogaus stengtis labai) tik va, poto neivertinta jauciuos kartais  bet vis tiek stengiuos, esu maximaliste, noriu kad visada viskas butu kuo geriausiai kitam zmogui man atrodo didziausia problema su MB pas mus, kad pykcio metu jis nenori sneketis ( ir as tada prisigalvoju, kad jis galvoja visokius planus kaip nebebuti  kartu) pradedu jo klausineti visokiun esamoniu, otada jis susinervina... bet taip pastoviai. kodel jsi negali pasisneketi, ir nuraminti, kad viskas bus gerai? kodel as turiu zaisti ,,tylos karaliu"? As visada linkusi ieskoti kompromiso ir isiaaiskinti kas ne taip, kame ,,suo pakastas" o kai jis tyli, tada mano tos isterijos ir prasideda. galima sakyti 99 proc. ju buna kai jis tyli o as noriu pasisneketi.

O ar tikrai norite tiesiog ramiai pasišnekėti, apsitarti, o ne "pasiaiškinti" ir paieškoti, kas kaltas dėl pykčio priežasties? 

be abejo. Suprantu tai. ir tikrai esu ir paaukojus, ir stengiuos labai (apskritai man patinka del kito zmogaus stengtis labai) tik va, poto neivertinta jauciuos kartais  bet vis tiek stengiuos, esu maximaliste, noriu kad visada viskas butu kuo geriausiai kitam zmogui man atrodo didziausia problema su MB pas mus, kad pykcio metu jis nenori sneketis ( ir as tada prisigalvoju, kad jis galvoja visokius planus kaip nebebuti  kartu) pradedu jo klausineti visokiun esamoniu, otada jis susinervina... bet taip pastoviai. kodel jsi negali pasisneketi, ir nuraminti, kad viskas bus gerai? kodel as turiu zaisti ,,tylos karaliu"? As visada linkusi ieskoti kompromiso ir isiaaiskinti kas ne taip, kame ,,suo pakastas" o kai jis tyli, tada mano tos isterijos ir prasideda. galima sakyti 99 proc. ju buna kai jis tyli o as noriu pasisneketi.

Suprantu lyčių lygybė ir panašiai, bet jūs šnekate dabar kaip koks robotas. Argi tikrai vyrui ir moteriai taikomi net ir emocine prasme vienodi standartai? Kur taip parašyta? Iki šiol regis visi girdėjome, kad moterys jautresnės, emocionalesnės ir pan.

O Jūs nesiaiškinkite kai būna blogai, sakau nueikit ir rašykit, kai nurimsit abu tada pati perskaityk savo laišką, apmastyk kaip tu jautiesi atmetus kaprizus ir pan. ir tada atsisėskit prie vyno taurės ir ramiai pasikalbėkit, kad tada tu jauteisi taip ir kitaip, tuomet tikiu, kad jus paguos. O piktą, įsižeidusią ir isterikos pilną moterį guosti tikrai negalima, nes bus tik dar daugiau ašarų

nes man reikia issakyti visa ,,sh" kuris prisikaupe 

Ir jūs tai vadinate "pasikalbėjimu"?

Nieko keisto, kad jis nenori taip "kalbėtis" - maudytis po "sh" dušu. Pati norėtumėt?

cia kartais taip. o siaip daznai sakau : nu galim jau susitaikyt? ir kai tyli jis, man prasideda audros 

Neina.