Nerimas/nervu priepuoliai santykiuose su vyru

O jis keikesi? As neisiskaiciau.

Bet temos autores vyras turbut galvoja, kad pas juos viskas gerai, kad jo juokeliai yra normalus, kad nieko neskaudina, ir kad dar bumbeti lovoj beedant apie ne taip supjaustyta vistiena yra normalu. Tai kaip tokiu atveju jis gali padaryti kazkokia pertrauka ir save analizuoti?

Isivaizduoju taip: tu pagaminai salotas, jis lauke ir patenkintas paragavo ir jam pasirode neskanu. Susierzino ir spontaniskai paklause tuos klausimus, o jie nuskambejo gan agresyviai. Tada tu susierzinai, kazkiek supykai ir isizeidei, nes stengeisi ir norejai, kad butu skanu abiems . Siaip tai sioje scenoje nematau jokios rimtos tragedijos. Gal is tiesu salotos nelabai pavyko, gal truko to padazo. Gerai, kad issiaiskinot. Siaip santykiuose spontaniskus smulkius nepasitenkinimus geriau pateikti svelnia forma - taip isvengiama daug pykciu, tikiuosi, kad jis isisavins sia bendravimo pamokele, kuri nors ir smulki, bet gali oi kiek daug . O ir tu suzinojai, kad jam patinka gal astresnis padazas ir smulkiai supjaustyta vistiena, tai kita karta zinosi .
Tai ar suvalge jis tas salotas, ar ejo kiausinienes kepti? Buna ir taip .

Siaip tai faina, kad Nikole gamino, reiskia, jai tai teike malonuma ir norejo, kad abiems butu malonu. Siaip jau smagu, galejo but grazi vakariene.
Bet tikiuosi, kad kazkuriose srityse jis investuojasi lygiai tiek pat, kiek ir tu, del tavo, judvieju malonumo. Balansas svarbu, abu turi stengtis viens del kito.

Nu, siuo metu ta saviverte tapo kazkokiais akidangciais ir per ja daugiau nieko nematom . Jau ir kito myleti nebegalima, nei del jo stengtis, kad tik ta saviverte oi oi oi nenukentetu .
Del tos pertraukos gal dar per anksti. Salotu pavyzdys labai geras tuo, kad Nikole jam paaiskino, kas negerai. Manau, kad tas vaikinas nepatyres ir jam reikia mokytis bendravimo. Tai taip zingsnelis po zingsnelio jam reikia aiskinti, jeigu jis tik klauso ir jei Nikole turi kantrybes. Bet nepiktnaudziauti be reikalo, nes niekam nemalonu buti kritikuojamam. Tad reikia nusistatyti prioritetus jo bendravime keistinuose dalykuose. Jei klauso, kai ji issako pastaba, reiskia, myli, o tai labai brangu. Ir tuo paciu nebijoti kritikos paciai, jei jis kartais turi ka pasakyti .

Nepamirški, kad kai kurie žmonės tiesiog įgimtai turi netokį švelnų toną ir tą kontroliuoti labai sunku. Bet žinoma, nesileiski žeminama, kad liptų ant galvos ir pan. Tik nėra čia ką aiškintis daug per naktis. Nutyli ir nebeatsakai jam į sekančius klausimus, replikas. Tegu pats tada vynojasi, klausia kas yra ir pan. Tada ramiai atsakai, kad neturi ką atsakyti į nemalonų, žeidžiantį toną, nebesinori bendrauti kuris laikas ir tiek. Po truputį mokysis

Bet temos autores vyras turbut galvoja, kad pas juos viskas gerai, kad jo juokeliai yra normalus, kad nieko neskaudina, ir kad dar bumbeti lovoj beedant apie ne taip supjaustyta vistiena yra normalu. Tai kaip tokiu atveju jis gali padaryti kazkokia pertrauka ir save analizuoti?

O jai tai tutbūt atrodo normalu isterijas rodyti dėl kiekvieno šūdniekio. Abu čia kalti, ne kitaip. Nebent autorė paneigs mano žodžius, parašydama, kad ir draugystės pradžioje jis buvo nejautrus, chamiškas balvonas.

Na turbūt tokioj situacijoje, būčiau tą mišrainę pasiėmus ir išėjus į virtuvę ramiai pavalgyt, o ponaitis tegul pridžiūna iš bado prie lovos. Tuomet gal būtų pasimokęs, kad kito darbą reikia gerbti ir už jį padėkoti o ne replikuoti. Gal ta mišrainė ir ne taip supjaustyta ir mažai padažo, bet ji buvo patiekta į lovą, tai iš pagarbos reiktų patylėti.
Nikole daugiau save mylėkit, jauna esat spesit dar virtuvėje prisitrypti galima nustebinti, bet nepersistenkite, neperlepinkite, tam turi būti progos

Keistis nežadu

Ona (81) duoda tokį patarimą: „su vyru tai reikia, tai žinot, reikia, reikia biskį ir nusileisti. Žinoma, neleiskit, kad jum vyras liptų abiem kojom ant galvooos, ne ne, taip tai ne. Bet vo biskį – moteris visgi yra moteris, savo moteriškumo negalima pamest. Su vyru reikia švelniau. Vyrai yra kaip maži vaikai. Jeigu dabar, vaikeli, šventų tiesų pasakyt, visi, visi vyrai yra dideli vaikai. Jie labai nori švelnumo. Rodos, kad jau toki karžygiai, kad tokie apsikrovę automatais ir jėzusmarija, kad ten --, o to moteriško švelnumo teip nori teip nori- kad jūs žinotumėt. Jis pasidaro kaip mažas vaikas, kaip vaškas gaunasi. Vyram reik švelnumo“.

Na turbūt tokioj situacijoje, būčiau tą mišrainę pasiėmus ir išėjus į virtuvę ramiai pavalgyt, o ponaitis tegul pridžiūna iš bado prie lovos. Tuomet gal būtų pasimokęs, kad kito darbą reikia gerbti ir už jį padėkoti o ne replikuoti. Gal ta mišrainė ir ne taip supjaustyta ir mažai padažo, bet ji buvo patiekta į lovą, tai iš pagarbos reiktų patylėti.

Ona (81) duoda tokį patarimą: „su vyru tai reikia, tai žinot, reikia, reikia biskį ir nusileisti. Žinoma, neleiskit, kad jum vyras liptų abiem kojom ant galvooos, ne ne, taip tai ne. Bet vo biskį – moteris visgi yra moteris, savo moteriškumo negalima pamest. Su vyru reikia švelniau. Vyrai yra kaip maži vaikai. Jeigu dabar, vaikeli, šventų tiesų pasakyt, visi, visi vyrai yra dideli vaikai. Jie labai nori švelnumo. Rodos, kad jau toki karžygiai, kad tokie apsikrovę automatais ir jėzusmarija, kad ten --, o to moteriško švelnumo teip nori teip nori- kad jūs žinotumėt. Jis pasidaro kaip mažas vaikas, kaip vaškas gaunasi. Vyram reik švelnumo“.

nedaryk daznos klaidos-nesistenk pakeist vyro,taikykis prie jo.seima,
namai zmogui,tiek vyrui tiek moteriai turi but ramybes sala,negandu ir taip gyvenime per akis.