Nerimas/nervu priepuoliai santykiuose su vyru

Kaip būčiau pasielgus aš Nei vyrą pas draugus vežus nei pykus kad viskas taip apsivertė, o būčiau likus namie, užsisakius kinų maisto į namus ir skaniai pavalgius prieš teliką ramiai kojas susikėlus kol jis ten su draugais pabus Būdama nėščia paežerėm vakarais viena tikrai neslampinėčiau
Papildyta:

Tai jau tikrai

SVEIKOS, nežinau ar reikia patarimo ar išsikalbejimo ir išvis ar čia papuoliau... bet jau ilgai galvojau ir manu noriu skirybų..labai reikia patarimo, nu kad ir kaip stenkciausi nesu net pusiau laiminaga .Lengviau kai gali viską išsakyti...Žodžiu man jau beveik 30 metų ir čia ne vaikiškos kalbos. Kad nušviesti padėtį, trumpai apie "priešistoeę" Mano tėvai išsiskyrę, gyvenu su mama (linkiu visoms tokia mama tureti), taip pat ir su tėčiu puikiai sutaremia(gerbiu už tai kad vaikų nepaliko likimo valei po skirybų, rūpinasi manim ir broliu labiau nei reikia). Tačiau visada išliko širdyje tobulos šeimos įvaizdis ir prisiminimai kai tėvai dar nebuvo išsiskyrę...Labai norėjau savo šeimos, tikros šeimos. Įsivaizdavau vaikus, anukus ir mane su vyru senus diedukus...Todėl kai sutikau padorų vaikiną manu jo "įsitvėriau". Jis- tikrai geras žmogus, nera prasigeręs, nevartoja narkotikų ir neskriaudžia manęs, žodžiu normalus vaikinas. Bet kuo toliau tuo labiau manu kad ne man skirtas. Jau 2 metai virš gyvename santuokoje, draugavome iki santuokos 3-4 metai...negaliu sakyti kad per jauni ar kazka nes kai susipazinome abiem buvo 20 virs metų..Išpradžių viskas atrode šaunu, ilagi neturėjau pastovaus vaikino..tačiau dabar nesijaučiu laiminag nors tu ką, vis neapleidžia jausmas, kad ne savo rogėsia sėdžiu..kai pagalvoju viskas buvo grazu santykiuose, kol nenusprendem emigruoti, tai isejo kad abu į skirtingas šalis, tačiau prieš jam išvažiuojant jis man pasipiršo,,,,aš atsakiau taip nes buvau jauna ir kaip dabar manau del to kad mano šeima nebuvo tokia kokios norėčiau sutikau.. aš labai norejau savo namu, vyro kuris mane mylėtų rūpintūs ir turėti vaikų, turėti šeimos tradicijų ir pan...bet dabar supratau kad tik aš to norėjau lb lb. Nes labai dažnai jaučiuosi vieniša nors esu ir ne viena..Labai dažnai pagalvoju kad noriu skirtis,, bet bijau padaryti klaida..mus daug dalykų sieja, vis tik jau apie 6-7 metus esame kartu..nežinau kaip pasiielgti. Žinau tik kad nesusikalbam ir aš jaučiuosi labai nelaiminga. nesam nutolę, apie tai pasikalbam, jis pažada labiau manęs paisyti, bet niekas nesikeičia.. kartai tiesiog svajojiu apie skirybas, o kartais vis dar atrodo kad jis tas vienintelis nežinau kaip čia susigaudyti jausmuose ir pan. nes metai bega einu senyn o ne jaunyn ir vaiku noris..tačiau nenoriu skirybu jau turint vaiku, pati kaip minejau esu iš isiskyrusios šeimos ir savo vaikams noriu abiejų tevų arba atada geriau nereikai ju iš viso jai negaliu suteikti normalios šeimos...gal yra mano" abejonių " draugių panašioje situacijoje? ar šeip merginų kurios gali patarti? ačiū už nuomones šeip mūsų santykiai iš šalie tikriausei atrodo geri, bet taip nera..aš nuolat jaučiuosi atsakinga ir viskam vadovaujanti, jai as ko nepadariau ar pamiršau tai tap ir liko, ir tai liečia rimtus dalykus tokius kaip sąskaitos ir pan. Aš laikausi požiūrio kad esam abu vienodi, todel abu namuose turim pareigų, nes abu dirbame tą patį darbą, tačiau namų ruoša dažniausiai gula ant mano pečių..ir šeip aš mokausi kalbą šalies kur gyventi persikrautėme, laikausi teises vairuoti o jis nk...nenori obulėti... Daug buvo pokalbių ir viso kito...bet aš taip pavargau, taip noriu kad kas manimi rūpintūsi ir mane saugotų, guostų ir pan. nebenoriu nešti viena pati visos atsakomybės.. noriu skirtis, bet tuo pačiu bijau kad geresnio nerasiu..ir manu kad myliu savo vyrą, esu labai pasimetusi ir žinau tik tiek kad šiuo metu esu nelaiminga irgavau ne tą ko tikėjausi tekėdama

Ar taip jau viskas tarp jūsų blogai? O kas nors gero jūsų santykiuose yra?

Lietuvoje daug tokių vyrų, kurie norėtų, kad žmona bent tris kampus laikytų, jei ne visus keturis. Nieko naujo ir stebėtino pas jus. Tokį vyrą gali pakeisti tik sukrėtimai. Nebent kai išties nunešite skyryboms, tai jis gal tada atsitokės. Arba kai jūs kažko svarbaus nepadarysite: dėl sąskaitų, kokių kitų įmokų ir išaugs skola, gausite baudą, tada gal irgi atsitokėtų.
Arba pradėkite nuo to, kad grįžusi nedarote nieko. Neverdate, neplaunate indų, nesitvarkote. Kai tai pastebės, pasakykite, kad brangusis, kopijuoju tave labai noriu pabūti tavame kailyje įsijausti, o tu gal pabūk maname, maistą rasi šaldytuve, spintelėje, indukai laukia kriauklėje

Kažką dar pabandykite, nes žmonės tikrai gali pasikeisti. Sėkmės jums

Kalbėjai su vyru? Išsakei jam aiškiai, ko iš jo nori ir tikiesi?

Tai norėti neužtenka, veikti reikia atitinkamai ir pačiai. Ką gali pati padaryti dėl savo norų? Tik norėti ir norėti, kad vyras imtų ir išpildytų tuos norus?

Aš griežtokai, bet vyras nepasikeis vien tik panorėjus moteriai. Santykiai taip pat. Valdinga moteris manau, pati nesuteikia vyrui galimybės ja pasirūpinti.

Griežtokai? nea , viskas ok. Gerbiu ir priimu jūsų nuomonę...Toks tikslas ir buvo kad sulaukti įvairios nuomones, o net tik kad maždaug "visi vyrai kiaules..."
Šeip aš nelabai supratau ką man ir pačiai veikti reikėtų? mano nuomone viską nuveikiau, apie viską kalbėta milijoną kartų, jis puikiai žino kaip aš jaučiuosi ir tikslei kas man nepatinka ir kas netenkina manęs mūsų santykiuose..o del valdingumo as nesu valdinga, as tik pareigingas žmogus..mano suvokimu vyras ir žmona yra partnerei visame kame. tik moteris labiau namuose turi dominuoti, o vyras labiau ramstis ir moters užuovėja būti.
O galimybė pasirūpinti buvo suteikta, reziume nekažką gavos DDD
Dar buvo klausimas ar viskas jau taip ir blogai?
Tai atsakau kad nea, kaip ir minejau iš šalies gali pasirodyti kad šauni porelė ir gerai sutare ir šeip laimingai žmonės gyvena..keliaujame, romantiškai būna leidžiam savaitgalius, ir palepina dovanom gėlėm...žodžiu kaip ir gerai butu...bet kaip ir įvardijau didžausia bėda yra kad aš turių viska daryti, manau labai nenusidėsiu jai pasakysiu kad mano vyras tinginys ir mieliau drypso prie kompo nei man padeda ir kai aš del kažko kažką pasakau tai vyksta td komfliktas..kita karta būna toks kvailas ginčas bet išsirutulioja į ohoho kokį kriminalą šeip sunku labai su kompromisais..žinau visi pasipyksta, bet man labai atsibodo..nejau santykiai turi būti tokie sunkūs...bijau prisikalbeti bet šiuo metu vyksta gerėjimas, labai tikiuosi kas mums pavyks viską išspręsti..čia berašydama ne vieną kartą viską ką rašiau skaičiau ir dabar pradedu galvoti kad nera taip blogai, manau tik tuo momentu buna kad viskas susideda ir td jau atrodo pasaulio pabaiga netikėjau kad šitiek geriau pasijusu viska parašius

Iš svajonių gyvenimo patekt į realybę dažnai būna sunku Patariu įsisąmonint pagrindinę tiesą, kad nieks tavim nepasirūpins jei ne pati. O meilėje dar ir kitu reik pasirūpint kaip savimi. Nematau čia tragedijos, matau tik liūdesį dėl neišsipildžių fantazijų. Sveika atvykus į realų gyvenimą

O jus bandet nustoti rupintis namais, gaminti ir jo kojines skalbti?
Jis nekeis savo elgesio, kol jus nekeisit savojo. Kam jam kazka daryti, jei viskas ir taip padaryta?

labai teisingai
mes moterys pasidarom vyrams kaip kokios mamos ir jiems nebeidomu
vyras nera vaikas, jis privalo sugebeti pats savimi pasirupinti
o sokinedama moteris aplink vyra tik ji sugadina.....

Va čia tai liuks patarimas Apleiskit namus voratinkliais, mėnesį neplaukit indų kol kirmėlės pradės per kis lipt ir rūbų neskalbkit minimum pusmetį- tada vyras jus beprotiškai pamils

Nereikia ironizuot, nes patarimas buvo geras. Kodėl vienas žmogus turi aptarnaut kitą, jei abu dirba? Nebe tie kaikai, kad moteris viena kuopt viską turėtų.
Aš gal bandyčiau konkrečiai įtraukt į namų ruošą, aiškiai pasakydama, ką šnd reikia padaryt. Pvz, brangusis, aš dabar eisiu šveisti vonią ir wc, o tu prašau išsiurbk grindis. Arba - einam gamint pietus, tu nuskusk bulvių, o aš darau salotas. Ir pan. Lb konkrečiai paprašant pagalbos. Ir būtinai po to padėkot.
Jei nesutiktų, tai tikrai geras patarimas neskalbt jo rūbų, nevirt jam valgyt ir nesitvarkyt. Gal pajaus kaip faina gyvent, jei kompromisų neieškai.