Dievas ar Ateizmas- kas racionaliau?

Tie patys klystantys žmonės ir Dievą išgalvojo

O ar Dievas nėra visa apimantis, visa galintis ir visur esantis, ir ar ne Dievo valioje visų žmonių, jų tarpe ir mokslininkų likimai, jų darbai ir elgesys? Argi Dievas neturi galios, yra per silpnas paveikti žmogų, kurį pats, kaip ir visa kita, sukūrė?

Katalikų Bažnyčios katekizmas
iš čia trumpai, kam įdomu susiras daugiau.


Velnias yra Dievo kūrinys. Jis yra angelas - asmuo neturintis kūno, tik dvasią. Kaip rašė Moonte, jo vardas - Liuciferis. Lux ferre iš lotynų - šviesą nešti. Šitas angelas, kaip ir visi asmenys - angelai bei žmones turi laisvą valią ir ja pasirenka. Tarnauti(labai plati sąvoka) Dievui ar ne. Jis (bei daug kitų angelų ir žmonių) pasirinko netarnauti. Nuo tada esti amžiname skausme/neapykantoje/neviltyje ir t.t.

Velnias (velniai - puolę angelai) yra kūrinys. Dievas yra VIENAS.

Į šį pasaulį - Žemę blogis atėjo per Pirmuosius jos Žmones. Adomo ir Ievos istoriją žino visi tik nevisi žino, jog joje kalbama simboliais.



keistas man bandymas supriešinti Dievą ir mokslą.

As galvoju, kad kaip mes elgiames dabar, tai yra musu pasirinkimas, Dievas netampo musu uz virveliu Zmones stengiasi manipuliuoti, klaidinti. Reikia suprasti ka daro zmones, nekaltinti Dievo visokiais eksperimentais

O kokios religijos Dievą jūs išpažįstat?

taigi, blogį sukūrė dievas.
Kaip Sunutė pastebėjo - linksminasi kūrėjas

Jūs man geriau paaiškinkit, kaip man kitaip nei smurtą prieš vaiką suprast dievo paliepimą Abraomui nužudyti savo sūnų?

As neispazistu, nepripazistu jokios religijos!
As tikiu Dievu

Funkcioniere, cia jums labai geras pavyzdys, zmoniu melagysciu

O kaip paaiškinti Tėvo leidimą/planą, kad ant kryžiaus mirtų Jo Sūnus? Irgi nusikaltimas? Abraomo auka - Kristaus aukos pirmavaizdis. Beje, jei skaitėt, gal atkreipėt dėmesį į tai, kad finale paaukojmas avinas. Aukojima papratai būdavo suprantamas kaip padėka ar permaldavimas už nuodėmes. Po daugelio metų Jonas Krikštytojas pamatę ateinantį Kristų sako - "štai Dievo Avinėlis"... Tas, kuris numiršta už daugelį.

Čia, žinoma, ne viskas, ir nesu tikra ar norėsit išgirsti. Šitas klausimas labai natūraliai ir krikščionims ir kt. kyla. Bet panorėjusiam iešoti tiesos, ji paprastai nesislapsto. Tereikia išjungti kai kurias išankstines nuostatas.



Pridėsiu dar vieną pirmoj žinutėj sukritikuotos svetainės nuorodą Ką mokslininkai kalba apie Dievą?
Bet matyt neracionalūs žmonės buvo, bent jau sm neskaitė...


Ir jūsų Dievo samprata yra nesusijusi su jokia panašia į kurios nors konkrečios tikinčiųjų bendruomenės?
Matot... deklaruot, kad "aš nereligingas, aš tai Dievu tikiu" tai dabar populiaru. Suprask - nuoširdžiai religingas žmogus tai jau negali būti tikintis. O "aš tikiu" tai jau savaime nuošrdumo sinonimas.
Populiaru, bet, atleiskit, paviršutiniška. Nes pakapsčius daugiau, neretai vis tiek atkapstai, arba tai vis tiek yra vienijama kažkokį pamaldumą apjungiančios žmonių grupės, kurie lygiai taip pat turi bendras nuostatas, tik atsisako aiškiai įsivardinti. Kitas scenarijus - kai vis tik nėra bendruomenės gali reikšti kitka... t.y. kai pats "susikuriu" Dievą. Tokį, kuris man patogus, toks, kuris man nekelia reikalavimų, tiesiog mane myli. Šita samprata nėra blogiausia. (Beje, o iš kur pati Dievo sąvoka, jei ne tų "baisiųjų" religijų atnešta, perduota?). Ji bent jau rodo Dievo ilgesį, norą, kad jis būtų mano gyvenime. Bet norint augti jai dar labai reikės drąsos. Pradžiai - drąsos pripažinti, kad daugybės žmonių sukaupta patirtis, kurią randame konkrečiose religijose nėra toks jau dėmesio nevertas niekalas. Ir kad bandymas tą patirtį užginčyti kartais yra toks panašus į bandymą užginčyti sėjos principą. Seną ir daugelio kartų patikrintą. Aišku galima bandyti tą daryti, pasidėti sėklas ant palangės ir tikėtis, kad sudygs...
Gal ir sudygs, jei netyčia drėgmės daugiau bus (o išgyvens kiek?)... bet senas geras daugybės amžių patikrintas būdas dėti į žemę vis tik patikimesnis. Tai nereiškia, kad kiekviena žemė gera. Todėl reikia žiūrėti kur sėjam. Tai nereiškia, kad net idealioje žemėje nereikės priežiūros (pvz. ravėti, saugot, kad vištos nenulestų liaunų daigų ), bet vis tik... paskiroj kolbutėj užauginti vaisius nešančią obelį vis dar kebloka. O žemėje gaunas. Nors faktas ir tai, kad ne kiekvienas pasodintas augalas "patiria sėkmę". Nes niekas nebūna savaime... Gal tiek.

Beje. Esu ir religinga, ir tikinti. Ir man tai neatrodo jokia prieštara. Nes viena su kitu taip glaudžiai susiję, kad nėra kur "pjaut" ar skaldyt.

Dėl pačios temos, tai man ji kažkokia keista. Maždaug - pasakykit kas kartesnė: druska ar cukrus? Smagaus pasibuvimo.

Siaip, man juokingos pretenzijos tam tikros religijos zmoniu i Dieva, bandymas ji uzurpuoti.

Is esmes religija suteikia tikejimui FORMA, bet nebutinai TURINI Turini suteikia pats zmogus priklausomai nuo jo samones. Tarkim, religija neretai fanatiku rankose tampa mirti nesanciu ginklu, kas nieko bendro neturi su Dievu. Beje kaip ir dievo tarnai-kunigai, rabinai, mulos, brahmanai ir t.t. nera Dievas.

***************
Šiaip. Kažko panašaus ir tikėjausi. Šais laikais ne toks dažnas dalykas, kad žmonės bandytų giliau pažinti konretaus tikėjimo nešamą turinį. Pabandytų, gal net nustebtų vienas kitas. Ateiti ateina retkarčiais, pastovinėja, paklūpinėja pažiūrėję į kitus, bet ar pažįsta tą tikėjimą - atskira kalba. Taip reikia žmogaus sąmoningumo. O pažinti - jau reikia laiko. O skirt laiko - gaila, ypač kai manai, kad "ir taip žinai viską". Ypač kai "patogus" Dievas kur kas patogesnis ir mažiau reiklus.
Ugnis skirtingose rankose irgi gali reikšti skirtingus dalykus. Peilis skirtingose rankose taip pat. Bet tai nereiškia, kad visi naudojantys ugnį (beje, dujotiekis visai neblogas religijos analogas - visa konkreti sistema ) yra piromanai, ar visi naudojantys peilį - galvažudžiai. O paskutiniam sakiniui pritariu. Kitaip berods niekur ir nesakiau.

Beje, "prie Abraomo ir Tėvo":
Jei kada turėsit tikro noro pabandyt suprast, rekomenduoju. Rekomenduoju ne kritikams "iš principo", rekomenduoju nuoširdžiai ieškantiems atsakymų į sudėtingus klausimus - Tiltas.

Nuo manęs tiek.

Na siaip, pries skaitant Senaji testamenta, reiktu suvokti tuometine visuomenes sankloda t.y. pasidometi pacia istorija.

Kita vertus, kaip keitesi zmonija, ketiesi ir Dievo poziuris i ja. Naujasis testametnas puikiausiai tai parodo.

ST zmones buvo itakojami baimes, kai NT samoningiems zmonems jie itakojami meiles. Pirmuoju atveju zmones tiki Dievu, nes bijo Dievo bausmes, antru atveju zmones tiki Dievu, nes zino, kad Dievas yra mylintis ir gailestingas, ne budelis.

Man atgrasios religijos, kurios propaguoja dievo bausmes, pateikdamos Dieva kaip budeli.
Papildyta:


As irgi to paties tikejausi.

Vel pakartosiu, viskas priklauso nuo zmogaus. Abejose pusese yra zmones, kurie domisi ir gilinasi. Tai kad esi krikstytas, ar kad teigi, jog esi kataliku, tai dar nera faktas, jog gilinaisi ir geriau zinai, nei kitas asmuo, kurio tikejimas i Dieva skiriasi nuo tariamo kataliko.

Nepaneigsite, jog neva religingas gali apsiriboti vien pasiklupinejimu ir keliu maldu zinojimu, o is esmes per visa gyvenima neperskaites nei ST, nei NT, tik kelias brosiureles, ir keli kunigelio pamokslai. Anam pakanka, kad bunant jam besmegeniu kudikiu gavo kriksta, veliau is inercijos praeina visas religines proceduras, nes taip visi daro, kad veliau galetu neva vadintis krikscionimi ir neiskristi is bendro konteksto.

Todel, gal nustokime koneveikti zmones, kurie tiki ne taip kaip jus. Arba tiki, kad Dievo nera.
Tam kad apginti savo pozicija, nereikia menkinti jusu, ar kito, nei ju tikejimo formos, nei abejoti tamstos ziniu gilumu

Agnostikai gilinasi i esme, itariu giliau nei neva "religingi" zmones, nes jie neturi ribu. Kai tarkim katalikai ribojami Katekizmo, kuris beje yra zmogaus kurinys ne Dievo. Dievo yra Biblija

Jei ka i Katekizma irgi gilinausi.