QUOTE(Spalvota diena @ 2015 05 12, 13:44)
Tai tada kyla klausimas, o kodėl Dievas mumyse tapatinamas su teisėju? Tai tiesiog analogas, tik kad dausose

.
Ar mes savo šeimas įsivaizduojame kaip teismo salę, kur tėvai - teisėjai, o vaikai teisiamieji? Manau nesuklysiu teigdama, kad daugumai žmonių šeima - tai, kas yra miela, jauku, kur randame stiprybę, paguodą ir meilę. Argi tai ne dieviški bruožai?
Papildyta:
O būtinai po mirties turi būti teismas?
O kas geriau uz Dieva zinos, nuo ko visa tai prasidejo, kas istikruju kaltas

Ar Dievas yra tau tevas? Kad toki teisma isivaizduoji ( as neispazistu religijos, todel jis man yra Dievas, o ne tevas) Seima ( dauguma seimu) manau tikra palaima
As teisma isivaizduoju taip

Jei velgi tas pats ir po mirties , tai tada jau tiktu pasakymas reinkarnacija

Kazkaip as sia savoka mazai tikiu, nors labai daug kas tuo tiki

Kitiems patogiau ( lengviau) tiketi kad mirtimi viskas baigiasi. As tikiu, kad po mirties yra ir daugiau

Irodyti negaliu

Bet savotiskai zinau

Gal kad nemazai maciau, jauciau

Gal todel ir mano tikejimas Dievu stiprus
Aš gyvenu savo gyvenimą ir nesikišu į jūsų. MAN DZIN ką Jūs galvojate apie mane Tuo mes ir skirtingi..