Tai mamai ir namnie galėjo taip atsitikti, o jei šalia vaikas, kuris nežino, kaip tokioje situacijoje elgtis, kam skambinti, tai be pagalbos ir būtų numirusi. Kad ir kokioje šalyje gyvenama, vaikas bent jau pagalbos telefonais turėtų mokėti naudotis. Ir negrįžus mamai kelias valandas bent jau žinoti, kur paskambinti. Ypač dešimtmetis.
Na aš savo 4m. dukros vienos tikrai nepalikčiau, nebent va kaip sakė kažkas, kad tik iki pašto dėžutės nubėgti ar šiukšles išmesti. Bet pagal mane jau nuo kokių 7 metų kai pradeda eiti į mokyklą galima po biški ir palikti 
12 m kartais palieku (kai neišvengiama) su 6 m.
Bet niekad nepalieku 1.5 m mergaitės su 6 m ar 12 m vyresnėliais (nė su vienu iš jų).
6 m vaikiną, kai serga, palieku vieną kol einam su maže į kiemą. Bet jis visad mato mane per langą (1 a. gyvenam) ir galim net pasikalbėt. Nepalieku, jei reik kur važiuot/eit (kur būsiu pasiekiama tik telefonu). Porąkart taip buvę, bet važiavau tik pasakius kaimynei ir kai pas jį atėjo pažaist kaimynų berniukas, o berniuko mama žinojo, kad manęs nėra ir ateidavo vaikus vis pažiūrėt, nors aš tik pusvalandį užtrukau.
Vyresnėlės nesu palikus vienos iki 12 m.
Vaikai yra vaikai, tad bent aš visad pirmiausia dėliojuos reikalus taip, jog šalia jų būtų suaugęs
Visad visur vežam/pasitinkam ir namie stengiamės vienų nepalikt.
Bet niekad nepalieku 1.5 m mergaitės su 6 m ar 12 m vyresnėliais (nė su vienu iš jų).
6 m vaikiną, kai serga, palieku vieną kol einam su maže į kiemą. Bet jis visad mato mane per langą (1 a. gyvenam) ir galim net pasikalbėt. Nepalieku, jei reik kur važiuot/eit (kur būsiu pasiekiama tik telefonu). Porąkart taip buvę, bet važiavau tik pasakius kaimynei ir kai pas jį atėjo pažaist kaimynų berniukas, o berniuko mama žinojo, kad manęs nėra ir ateidavo vaikus vis pažiūrėt, nors aš tik pusvalandį užtrukau.
Vyresnėlės nesu palikus vienos iki 12 m.
Vaikai yra vaikai, tad bent aš visad pirmiausia dėliojuos reikalus taip, jog šalia jų būtų suaugęs
Visad visur vežam/pasitinkam ir namie stengiamės vienų nepalikt.
QUOTE(ernoja @ 2015 03 22, 15:59)
Tai mamai ir namnie galėjo taip atsitikti, o jei šalia vaikas, kuris nežino, kaip tokioje situacijoje elgtis, kam skambinti, tai be pagalbos ir būtų numirusi. Kad ir kokioje šalyje gyvenama, vaikas bent jau pagalbos telefonais turėtų mokėti naudotis. Ir negrįžus mamai kelias valandas bent jau žinoti, kur paskambinti. Ypač dešimtmetis.
Taip, pritariu. Esme, kad mes dazniau apgalvojam variantus kaip elgtis, kad vaikui kazkas nenutiktu. O lygiagreciai, turbut reiktu apsvarstyti ir varianta, ka daryti vaikui, jei mums kas nutiktu
Tfu tfu tfu, kad visi saugus butume
QUOTE(Limcamca @ 2015 03 22, 14:40)
Beje, tai buvo labai normalus, sveikas dešimtmetis. Čia mada dabar matyt, kas biški, tuoj autizmą vaikams piešti.
neisivaizduoju, kaip tai galejo buti normalus sveikas desimtmetis.
Septyneriu metu vaikai pareina is mokyklos patys namo (kai kurie ir visuomeniniu transportu naudojasi, kad griztu).
o siaip jau pritartciau autoriaus zmonai -jinai gi pazista savo vaikus. Tik aisku su 10 meciu reiketu aptarti viska. Ar jisai sutinka/ ka veiks/ ka darys vienu ar kitu atveju/ kam skambinti jeigu kas atsitiktu ir t.t.
QUOTE(Bekasė @ 2015 03 23, 00:15)
Septyneriu metu vaikai pareina is mokyklos patys namo (kai kurie ir visuomeniniu transportu naudojasi, kad griztu).
Tai čia Lietuvoje. Nes, tėvams kitų galimybių nėra. Kitaip tariant, ne dėl to, kad gali, o dėl to, kad kitos išeities nėra. Kitur, gi septynmečiai tikrai nevaikšto vieni
QUOTE(Limcamca @ 2015 03 23, 12:48)
Tai čia Lietuvoje. Nes, tėvams kitų galimybių nėra. Kitaip tariant, ne dėl to, kad gali, o dėl to, kad kitos išeities nėra. Kitur, gi septynmečiai tikrai nevaikšto vieni
Pritariu Jums. Gaila, bet musu salyje daznam kitos iseities nera, galima kazkaip suprast, uzjaust netgi. Bet daug kas tai traktuoja kaip norma, palieka ne is rimto reikalo, jiems atrodo, kad nieko tokio, kad ir juos tevai tokio amziaus jau palikdavo vienus..va tokius dalykus girdeti baisu.
QUOTE(manolaikas @ 2015 03 25, 09:21)
Taip, mūsų laikais, kai visi visur lekia, skuba, nespėja, vaikams laiko lieka vis mažiau 
Ai, tik nereikia tos dramos be reikalingos
Lyg "anais" laikais tai tėvai prie pečiaus vaikus apsikabinę sėdėjo ir visą laiką jiems skyrė. Ardavo nuo ankstaus ryto iki vėlaus vakaro, vaikai nuo mažens darbus dirbdavo, niekas ten jų ypatingai nepopino ir už rankučių iki pilnametystės nevedžiojo. Ne kiekyje, o kokybėje klausimas. Jei tėveliai ir mamytės po darbų pas vaikus skubėtų ir su jais laiką leistų, užtektų tiems vaikams dėmesio ir dar liktų
QUOTE(Rasma @ 2015 03 22, 16:16)
12 m kartais palieku (kai neišvengiama) su 6 m.
Vyresnėlės nesu palikus vienos iki 12 m.
Vyresnėlės nesu palikus vienos iki 12 m.
Neisivaizduoju kokio dalyko.
Nebent vaikas tikrai su atlikusia raida, autistas, dar kas nors. 
Nekalbu apie naktį, parai laiko ar kitus kraštutinumus.
Bet jau 3-4 klasėje vaikai kuo puikiausiai keliauja vieni namo, pabūna iki tol kol grįž tėvai po darbo, pasidaro sumuštinį, aišku būtinai susikambina su tėvais. Bet, kad pav. 11 metė negalėtų parėjusi po mokyklos pav. ruošti pamokas namuose viena ir laukti tėvų, nu nesuprantama man. Jokio savarankiškumo. Auklės gal reikia?
Juk iki 12 m. tai jau net ne pradinukas vaikas.
QUOTE(Aimeja @ 2015 03 25, 09:49)
Nebent vaikas tikrai su atlikusia raida, autistas, dar kas nors.
Puikiai žinote, kad ne, tai kam klausiate?
O kam varginatės įsivaizduoti? Jus jaudina mūsų šeimos gyvenimas, išgyvenate jį savo vaizduotėje?
Svarbiausia, kad jūsų, kaip gyvenimo būdo ir vaikų auklėjimo ekspertės nuomonė, mūsų šeimai nėra reikšminga ir kada, kiek, su kuo, kaip palikt/nepalikt vaikus yra mūsų, tėvų reikalas nuspręsti.
Taip auklės reikia, dukra dar neis į darželį ir sūnus eis į pirmą klasę, parvešiu po pamonų namo. Turit ką pasiūlyti?
Pusiau off-topic, bet esu pastebejusi rysku skirtuma tarp vaiku, kurie vos ne iki paauglystes nebudavo paliekami vieni, tevai nuvezdavo, parvezdavo, valgyt padarydavo ir t.t. ir tu, kurie nuo antros klases vieni namo keliauja, planuoja savo laika, kaip ka nuveikt iki tol, kai tevai gris... Atsakomybe, problemu sprendimo gebejimai ryskiai didesni pas antruosius... Savaime suprantama. Ir siaip, prisimenant savo vaikyste, linksmiausi prisiminimai ir isdaigos butent tada, kai tevai is darbo dar negrize .
.
