QUOTE(Le Murka @ 2015 04 16, 10:12)
pas mus artimiausias didesnis miestas uz 80km
. sakai imanoma kasdien ten vaika veziot?
zinok karatsi iseitis tik viena, darba mest. ir gyvent is pasalpu. nes nera naktiniu pamainu darbe. as pvz dirbau mokykloj mokytoja
(ir cia dar geris buvo, nes vis tiek namo bent iki 3-4 grizdavau, o ne 6. vyras is vis po keliolika cal kartais varydavo irirgi be naktiniu galimybii . tai sakot, kad buvo iseitis? as vat esu tikra, kad nebuvo. tik nedirbt. ka ir padariau 3klasej kai sunus buvo, vaika antra pasigimdziau
ir tu gal dar pagalvok pvz apie vienisas motinas. kokia pas jas iseitis duotuoju atveju butu?


zinok karatsi iseitis tik viena, darba mest. ir gyvent is pasalpu. nes nera naktiniu pamainu darbe. as pvz dirbau mokykloj mokytoja


ir tu gal dar pagalvok pvz apie vienisas motinas. kokia pas jas iseitis duotuoju atveju butu?

Jūs sakot, kad pas jus nebuvo išeities, tačiau tuo pačiu sakote, kad išeitis buvo tik nebedirbti. Juk tai taip pat išeitis. Tiesa ta, kad atsiradus vaikams gyvenimas kartais (dažniausiai) verčiasi aukštyn kojom ir kartais tenka priimti net ir neitin "populiarius" sprendimus, tokius kaip nebedirbti visai. Antra vertus, visada galima užsiimti kažkokia veikla, kuri neštų finansinę naudą, net ir būnant namie. Arba keisti proesiją.
Mano ankščiau paminėtos šeimos atveju, pas vyrą darbe irgi nebvo naktinės pamainos, todėl jis keitė darbą ne vieną kartą augant vaikams ir keičiantis jų užimtumui.
Deja nėra vino recepto ir aš negaliu visoms šeimoms pasiūlyti vienos išeities, ją turi rasti kiekvienas pats.
Nežinau kaip LT, bet pas mus net ir vienišos mamos turi dirbti minimum pusę etato, kad gautų pašalpą, todėl jos automatiškai nebeturi galimybės nedirbti ir ieško kitos išeities. Mano buvusi kolegė (vieniša mama) samdydavo auklę dviem valandom tom dienom kai dirbdavo. Auklė paimdavo vaiką iš mokyklos ir būdavo su juo tas porą val koj ji grįždavo.