Ateinu su istorija...
Užvakar važiuoju namo, miške, prie kelio guli du susirietę šunys. Taip širdį suspaudė, galvojau gal sužeisti ar kas. Sustojau: vienas, patinėlis, tuoj pat įsiprašė į glėbį, kalė buvo nepatiklesnė. Valandą laiko ją kalbinau, kaip tyčia nei pavadėlio nieko neturėjau. Žmonės keli sustoję buvo, klausė gal padėti, bet jie tik blogino padėtį... Nors aišku labai ačiū.
Išsikviečiau draugę, atvežė dešros
Rankos sušalę, sugrubę, nesučiumpu to šuns
bet po ilgo įkalbinėjimo ji pati į mašiną įiipo.
Nuvežiau pas vet. tai ištraukė galybę erkių... Patino tempa buvo pakilus, suleido nuo babeziozės abiem.
Keisti tokie šunėkai, jokios agresijos tik labai bailūs. Patinas labai meilus, lendantis bučiuotis, kalė panikoj nuo bet kokio prisilietimo. Kailis tikrai ne laukinių šunų. Apyšvariai abu. Kilo mintis, kad arba iš kokios sodybos pabėgę arba palikti. Prikabinau skelbimų ir nežinau laimei ar nelaimei atsirado šeimininkas. Nebuvo kur dėtis- atidaviau.
Geras namas, didelis aptvertas kiemas, kubilas stovi, gera mašina, tad žmonės tikrai gerai gyvena. Kieme voljeras.... geras ir būda gera, bet reiktų matyti kokios Š krūvos...... nevalyta niekas...... aš pro tą namą pravažiavau kai kabinau skelbimus, atkreipiau dėmesį, kad vartai atdari, nors nieko nėra ir voljeras irgi atidarytas ir tuščias.
Šeimininkas su sulaužyta ranka, tai gal todėl voljeras toks baisus....
Pasirodė neblogas žmogus, bet sako kalė net jo neprisileidžia. O ji labai meili ir mane antrą dieną jau maloniai sutiko, tad tiesiog nebendrauja su ja niekas.... Įvažiavo tas žmogus su auto į mano kiemą, uždariau vartus ir pradėjau pasakot apie šuns priežiūrą
Kad kirminų turi, blusų turi, kiek erkių išlupau... Kad užsiimti reikia ir kalę išpjauti reikia. Net pasiūliau, kad galiu kada nuvežti pas pažįstamą vet su nuolaida....
Jaučiausi kaip mokytoja mokinuką auklėdama (vyras panašu, kad vyrensis už mane buvo). Aš nepuoliau, gražiai kalbėjau. Pabaigai jis man sako, anksčiau turėjau vokiečių aviganį, prisipažįstu, kad su juo daugiau užsiėmiau.
Aš tai sakyčiau, kad su šitais visai neužsiima. Ačiū, kad kartais kieme pabėgiot apleidžia... Nelaiko tik uždarytų...
Aš jam pasakiau, kad kartais tas pabaksnojimas iš šono į tai, ką darai blogai labai veikia.
Taip noriu tikėti, kad jis daugiau skirs dėmesio šunims. Nežinau ar pagėdinau ar priverčiau susimastyti... Labai tikiuosi.
Negalėjau jam tų šunų neatiduoti. Nors abu jauni, labai norintys bendrauti, bet visiškai nesocializuoti ir nemokyti. Reikėjo matyt, kas darėsi, kai pavadėlį uždėjau... Ten mama su sūnum, jie klaikiai vienas prie kito prisirišę. Eina kartu, sėdi kartu, loja kartu, turbūt net kvėpuoja kartu. Sunku būtų padovanoti juos kažkam vienam, kas norėtų užsiimti abiejų perauklėjimu...
Žodžiu kaip ir gerai, pašerti, po stogu, sausai. Bet ne taip aš auginimą įsivaizduoju.
Kažkaip nesmagu dūšioj. Žinau, kad šimtai dar prasčiau gyvena, bet aš jau spėjau paniurkyt tuos šunis ir pažint kažkiek...
va pasirodo kaip. O mums veterinaras patarė petnešas naudoti, aiškino, kad mažų veislių šunims nuo antkaklio, kai tempiasi, gali užsispausti trachėja ir po to šuo pradeda sirgti trachėjitais....
tiek suvaldyt sunku,tiek šuo save žaloja. Mum labai tinka halcius (ačiū šios temos merginoms),dabar už gerą elgesį kartais persegu ir ant kaklo, nors mano reikalistas vistiek labai mėgsta prieky bėgt,nieko nemato,nieko negirdi-tik nosis žemėj... 
Man vaiksciot butina, tai negi viena eisiu 
Manęs tai toks kvapas neerzina,bet mb tai nepatinka 
