Ateina žiežula
labai gerą temą jūs čia gvildenat. Labai pritariu Agnnytei - kol šuo nebus prabangos dalykas, tol dauguma šunėkų ir vargs...
Aš dėčiau didžiulius registracijos mokesčius, tada dar kokį mėnesinį mokestį ar pvz. privalomą draudimą įvesčiau, kad tikrai ne kiekvienas galėtų šunį augint. Pinigai irgi eitų ne į bendrą katilą, o į kažkokius su gyvūnais susijusius reikalus, šiukšliadėžės, vedžiojimo aikštelės, žmonių švietimas. Gal galėtų būti kažkokia sistema, kad jeigu šuo reguliariai rodomas vetui, skiepijamas, gal dresuojamas - mokesčiai būtų mažesni.
Ir sakysit ką bobutei daryt ar dar kam? O iš kur daugybė šunų nereikalingų, nes neturi už ką gydyti, nes senolis pasimirė, nes nebepajėgia prižiūrėti...
Mane isteriškai veikia visi tie, kam reikia skambučio ant grandinės. Praėjusios savaitės įvykis: skambina kaimynė, atklydo šuniukas su grandine... Reiškia vietinis, nutrūkęs. Paklausinėja žmonių - randa kieno, ogi pasirodo šeimininkė paguldyta į ligoninę, kažkas lyg turėjo jį ateit pašert, bet kaimynė jau savaitę ten nieko nematė, šuo alkanas matyt nutrūko maisto ieškot. Susisekiam su giminaite, sakom gal jum atvežt tą šuniuką, kol šeimininkė grįš? Oi ninini...
Draugė su vyru lipo per tvorą, gražino šuvuką ir mes paskui laipiojom per tą tvorą jį pašert kol šeimininkė grįžo. Nuėjau kažkurią dieną prisipažint, kad mes čia per tvorą laipiojom ir jų šunį šėrėm, man aišku padėkojo, bet likau beveik nesuprasta "gi čia tik šuo"...
Jeigu būtų kažkokia atsakomybė tai gal kitaip žiūrėtų?
Kiti soduose gyvenantys žmonės, vargana lūšnelė, ir šalia mažulytis voljeras. Kelis metus ten toks kūdas rudukas gyveno, niekada nemačiau, kad žmonės jį išleistų iš voljero, jis tik amžinai lipo sienom. Kelias savaites ten buvo tuščia: matyt neliko ruduko. Ir ką jūs manot? Vakar kampe jau gulėjo kitas šuniukas... Nu nafig jiem tas šuo??? Jie jo tikrai negydys, reikalui esant... Mokesčių, sprendžiant iš lūšnos, jie nepakeltų, tad ir šuns gal nebūtų.
Idealiu atveju turėtų nebūtų šunų skambučių. Aš nesakau, kad voljeras visais atvejais blogis, tikrai ne. Mano kolega augina azijatą voljere. Kasdien rytą vakarą šuo vedžiojamas į lauką, su juo bendraujama. Tad tikrai šuo gali gyventi ir lauke, bet jis turi būti nors kažkiek reikalingas žmogui, kaip gyvas padaras su asmenybe, o ne kažkas kam reikia numest kaulą...
QUOTE(arvydas. @ 2015 04 17, 10:14)
Buvau apakes nuo vaizdelio per autobuso langa. Vos ne sankryzoj (netoli kazkurio sviesaforo kelyje tarp Kauno ir Jonavos) sunelis atkraustytas. SU VISA BUDA ir biudeliais!! Pamiskej priristas
Bet taip ikurdintas, kad atrodo jis ten ir gyvena. Uz poros dienu jau nebebuvo. Ten posukis i girininkija, tai galima tiketis, kad geri zmones priglaude. Nu bet sakau: nebepamirsiu to tokio "idilisko" vaizdelio
--------------------------
Del privalomo cipavimo pasisakyciau PRIES. 20 ar ne 20, bet nx man i kate kazka kist ir alaus baliu aukot, kada ta kate is namu iseina 10 kartu per metus, uz sniuriuko ir tai tik i savo uzdara kiema.
Ar tik ne
šitą matei? Jis ilgai gyveno toj vietoj, niekam nesidavė pagaunamas. Tai žmonės pastatė būdelę, kad bent prisiglaust turėtų kur. Vėliau kažkam pavyko jį sugauti.
Dėl čipavimo: kiek yra sąmoningų augintojų ir kiek tokių, kad "ai išejo katytė, tai išėjo, bus kita"? O ta išėjusi kaimyniniam kieme kačiukus veda... Kai prieglaudoj savanoriavau, atvežė šunį, matosi prižiūrėtas, sako ėjo gatve. PASIRODO: jis ten gyvena, ten nuosavo namo kiemas atidarytais vartais ir žmonės norėdami gero, tą šunelį mums atvežė... Šuo buvo čipuotas, tai greit šeimininkus suradom. Visokių kuriozų gali būti...
Kiek žinau jų buvo 12 šuniukų.Mama vis garsiai pasvarsto,kaip kitiems susiklostė gyvenimas.Stengiuosi apie tai negalvoti,manau tų kurie pateko kaiman prie būdos,seniai nebegyvi.Jis pas mane bailiukas ir isterikas,negana dar jautri virškinimo sistema.Lyg to dar būtų maža išlindo epilepsija.Kol kas per pusantrų metų buvo tik trys.
Prisitaikė labai greitai ir lengvai-atrodo,būtų pas mane augęs,aišku,yra trūkumų,nes šuo praktiškai neauklėtas buvo,tik pripuolamai, mums atvažiavus.
