Depresija

Mano akimis žiūrint čia labai daug fainų rūbų Aš nuo vaikystės turėdavau po vieną 'išeiginį' komplektą drabužių į mokyklą kas sezoną. Suaugus pradėjau stengtis turėt 'pakaitinių', bet taip sunku suderint norus, galimybes, figūrą, 'stilių' ir visa kita.


Tavo jausmai labai normalūs ir tiesiog savaime suprantami. Keista būtų, jei jaustumeisi kitaip. To, ko neturim, to, ko mums trūksta, to ir norim, siekiam. Vienam darbo, kitam santykių, dar kitam draugų, turiningo laisvalaikio...


Tu turi labai daug. Prašau, vertink tai.

Oh,as juk ne apie tinklapius rasiau,o apie dali informacijos is ju,konkreciai apie energetiniu rysiu nutraukima (kurie siaip jau daznam yra skausmingi ir prisededa prie visokiu depresiju,nuroziu ir pan). Neliepiu uzsiimt viskuo, kas ten parasyta,tiesiog pasikartosiu-tai buvo pirmi googles ismesti tinklapiai iliustruojantys tai,apie ka rasiau Abo.

Zinojimas, kad gali buti ir blogiau, ar, kad kazkam salia yra blogiau, negali issprestitavo/mano psichologiniu problemu. Ir jeigu kazkuri is musu siandien lipa, bando, daro kazka, nereiskia, kad as turiu sekti jos pavyzdziu. Man siandien bloga, as jauciuosi suluosinta, nenoriu dar prievartauti saves, stumti daryti to, ko tiesiog siandien nepajegiu.

Rasei vakar, kad miegas gerai, pamiegojus prasvieseja galvoje, o man atvirksciai, prabudus as net nenoriu keltis, nenoriu atmerkti akiu, noriu gristi atgal i miego busena ir niekada nepabusti, bet tai neimanoma, todel visgi atsistojes arba prisiverti kazka daryti ir isisuki i ta rutina arba neprisiverti...


As irgi neparodau, nei savo prisirisimo, nei jausmu, nei emociju, nieko nerodau, visa laika ir pries visus su kauke. Mazai kas mane pazista, o tie kurie pazista, tai ir tiems ne visu 100% atsiskleidziu. Tikrai baisu, kam ir pasakyti, kad zluges zmogus esi, kad vidui tokia kose makalose....... 1. nelabai kas suprastu, 2. kam tai idomu?

buvau pas kelis gydytojus, bet labai seniai, tai nei nepamenu tiksliai, is pradziu geriau raminamuosius, po to antidepresantus, bet nesiseke atitaikyti, tada guliausi i psichiatrine, bet ir ten baigesi ne kaip, galiausiai pradejo augti svoris, pagerejimo nesimate, todel tiesiog spjoviau i viska. dabar niekur nejau, kartais pagalvoju, kad reikia, bet nebetikiu, kad kas pades.....


as zinau, kad turiu labai daug, bet nesugebu atsiciklinti nuo to, ko neturiu. as truputi nenormali siuo klausimu, zinau, bet kaip jau minejau, man to truksta nuo mazu dienu, as niekad to neturejau, del to man tas atrodo kaip didziausia gyvenimo siekemybe..... del to as to niekad ir nepasieksiu, nes atsiradus kazkokiam zmogui mano gyvenime, as matomai ji iskarto uzdusinu....

Taip,problemu tai neissprendzia,bet argi ne geriau lygiuotis i kazka,kam pavyko,negu sedet ir gailet saves,kokia esu nevykele,kaip man nesiseka tas anas ir pan. Nedaryt nieko visada yra lengviau negu daryt...deja...

Siaip visos musu visu bedos is vaikystes ir jas issprest gali padet tik geras psichoterapeutas. Maciau yra supermamuose kazkokia tema apie tai,pasiskaityk,gal rasi kazkokiu izvalgu sau....

P.S.nepykit,jei mano pasisakymai atrodo griezti ar pan. gal cia ir ne ta tema,kur gali but labai kategoriskas,juk zmones tikisi palaikymo ir supratimo,bet kartais atrodo,kad butu gerai paimt zmogu ir gerai papurtyt,best nosim i tai,ka jis turi,tik siuo metu nemato,nes jei visa tai is jo atimt,va tada jis suprastu kame cia visos problemos ir kaip is tikruju yra blogai. (na bent jau man tas padeda...papurtimas...)

Būtent taip aš ir suprantu magiją dėl visokių "energetinių ryšių". O ir ne veltui šie straipsniai ŠIUOSE puslapiuose. Atsiprašau, kad kabinėjuos, bet man jautri tema, ir, mano nuomone, yra saviapgaulė. Tekstai kaip iš sektantų lankstinukų. Suprantu, kad norėjai padėt, ir, prašau, nepriimk asmeniškai, kad nesu tolerantiška kai kuriems dalykams.


Ko gero, niekam nepadeda žinojimas, kad kitiems blogiau, kai pats nyri į dugną.
Su miegais man tas pats. Be to, darbo dienomis rytais be proto sunku. Aš va, ir darbe jau negebu nuslėpt, pastebi be žodžių, nors artimai nepažįsta.
Nežinau kaip tau padėt, nei ką pasakyt. Aš tavo vietoj stengčiaus bent raminamųjų gauti.

Nerimas mane suės.

O tu pati sergi dabar?

Atkreipiau dėmesį į tai ... į tokį gal kitokį požiūrį. Bet va, žiū, pvz., , kai man yra blogai taip, kad noris tik nudvėst, kai niekur nepasivelku ar kai dar kažkas panašaus vyksta, manęs visai neguodžia, kad, pvz., dar turiu fiziškai kojas ar kad nelėkiu laukais kirvį pasiėmus, ar kad nesu lėktuvo pilotė, ar kad gyvenu nuomojamam bute, o ne nakvynės namuose... Man blogai čia ir dabar, ir tai tikras, neišsigalvotas blogumas ir skausmas, tai ir yra depresija - liga. Ir galiausiai nėra taip svarbu, ar tai nulemta išorinių priežasčių, ar vidinių (endogeninė depresija), ar vaikystės traumų, ar jų visų derinio. Čia panačiai kaip skausmas, ar nuo ligos, ar nuo traumos - vistiek jei jau skauda, tai skauda. Todėl labai sunku ir ko gero neįmanoma lygint, kam blogiau ar geriau, ar tam negrui po palme, kuris gal nieko neturi, bet nelabai jam ir reikia, nes gamta daug kuo aprūpina, ar kokiam persitempusiam ar persisotinusiam įmonės vadovui ar Night, ar Septinstygei, ar man. Nes viskas yra individualu, bet, pasikartosiu, tai, ką jaučiam, mums yra TIKRA.

O jeigu atimt dar tai, kas kol kas nėra atimta, pasekmės gali būti ir lemtingos.

Aš diskutuoju tikrai, vis kiekvieną kartą noriu pasiteisint, kad nesikabinu paskui gal nustosiu.

Night labai gražu tavo naujatikės įkarštis. Aš irgi labai kategoriška tokiais klausimais, man rodos, kad apskritai dabar kažkaip bažnyčiose gal nepakankamai akcentuojamas ezoterikos pavojus, be, kita vertus, suprantu, kad daugeliui žmonių tokia pozicija nėra priimtina.

Manęs jau tik penktadalis liko. Neatleisiu.

ant tavęs bent kuosa ar erelė tupi, o man ant galvos varnos lizdą suka. Tiksliau - lizdas vietoj galvos, bet vis tiek ūžia ten, kur turėtų būti galva.

KOKS BAISUS TAVO AVAS.

O night tai grazus, ondatros tipo.

Ieškojau tokio, kuris atitiktų būseną.

Norėjau nekišti čia savo tikėjimo, bet, reikia pripažinti, kad jis prikištas. Kitom filosofijom tikintys gali tą patį prikišti man, kas, kad tradicinė manoji. Besidomintias nepatiks, bet, tikiuos nesupyks, o ir nieko asmeniško.
Aš ne naujatikė ( ), tikinčia save laikau nuo paauglystės, jei ne nuo vaikystės. Tiek, kad, galima sakyti, dabar artimiau atradau bažnyčią, kaip Dievo namų vietą. Geresnių aplinkybių nei dabar, kai gyvenu šalia, tuos Sakramentus "susitvarkyti" negalėjau tikėtis. Tik šiandien supratau, kad bent vienas šios gyvenamos vietos privalumas. Šiaip aš tikiu, kad mano kalbos apie tai yra kam per gerklę lenda.
Nu bet kaip taip... Pirma buvo blogai, dabar gedėsiu šmaikštuolio. Čia savanaudiškumas. Bet tarpais jaučiuosi taip, tarytum jis mirė. Svarbiausia, esu tikra, kad įsikliopinimo nejaučiu. Bet kiek ten mes gyvai bendravom, o internetu išvis diena iš dienos ir po daug, tai gal normalu, tokia kaip priklausomybė. O turėčiau džiaugtis, juk žmogui dabar geriau. Kaip aš to nesugebu priimt.
Papildyta:
Pamiršau pasakyt, ką vis tik norėjau. Su tom magijom, ezoterikom, ir pan. Turbūt daugelis vaikystėj esat žaidę su žvake, akim ir adata. Esu SM rašiusi, bet pasikartosiu. Uždaviau klausimą, kada išsikraustysiu iš tėvų namų. Adata išvedžiojo, kad kai sudegs namas. Jis ir sudegė po, maždaug, 7m. Tik vėliau tą prisiminiau. Po to, dar daug vėliau, skaičiau egzorcistų pasisakymus apie tai, ir pati esu lankiusis. Nevalia kištis žmogui ten, kur ne jo nosiai.

Sveikos.

Gydytoja man sakė, kad rinkoje pasirodė nauji AD, danų gamybos, atseit naujas išradimas šitoj srity, kažkaip ten veikia visus esamus receptorius.
LT registruoti jau praeitais metais, bet kol kas dar nekompensuojami.
Siūlo man pabandyt nuo kito mėn., bet aš labai dvejoju, nes nerandu LT kas būtų vartojęs ir patirtį turėtų, o užsienio forumuose informacijos irgi nelabai randu.
Sako, kad labai geri, bet turi vienintelį šalutinį poveikį, kuris praeina per savaitę-dvi.
O man dabar labai negerai, tai jau bet ko griebčiausi.

Night, tu man atrodai stipresnė, nei bet kada.

O ką prarasi, Pinot, jei pabandysi. Nežinau kaip kitoms, bet man nei vieni vaistai, jei gero nepadarė, tai blogo irgi. Nu kilogramų užmetė, bet neaišku, ar "dėka" jų.

Gal todėl stipresnė atrodau, kad daug rašau, bandau kabintis, rašiau kur... Bet jaučiuos, deja, bejėgė. Nors gal aš nejaučiu dėl nerimo, bet, matyt, kažkiek man geriau, nes valgyti norisi rimčiau, ne tik kokį vaisių per prievartą. Ir fiziškai lyg vos lengviau kelios dienos.