QUOTE(Night13 @ 2015 04 13, 23:59)
Man absoliučios šakės. Nebepadirbu...
Kas atsitiko? Klaidos?
Kas atsitiko? Klaidos?
QUOTE(Night13 @ 2015 04 13, 22:59)
Man absoliučios šakės. Nebepadirbu...
Kas yra?
Tiek daug priraset kad nespeju skaityt
Nieko neatsitiko. Bet man klaikiai negera. 
QUOTE(Night13 @ 2015 04 13, 23:59)
Man absoliučios šakės. Nebepadirbu...
Night.....galėk....
tau vaistukai, ratukai visiškai nepadeda?
QUOTE(bučkis @ 2015 04 14, 08:38)
Vakar darbe išgėriau porą lexotanilio, visai nesuveikė.
Papildyta:
Aš kaip girta... Žemė po kojom slydinėja... Ir neramu labai.
mane glumina tai, Night, kad tu neturi už ko kabintis. ir kad vaistai "stebuklo" nedaro.....man vaistai labai nuimdavo nervą, o tada gali kitų užsikabinimų ieškoti. spardyti užpakalių aš nemėgstu nei sau nei kitiems, man labai absurdiška šita frazė - smurtinė tokia. bet labai noriu kad rastum tą kablį - mintį, žmogų, daiktą, maldą, kitus vaistus....kažką už ko galėtum užsikabint ir pasilaikyt.
aš pamažu jaučiu artėjančius panikos požymius dėl darbų. ir nuolat sau kaip mantra kartoju kad turiu vyrą, turiu tėvus, kad dar kažkurį laiką ir darbo birža moką. nes man atrodo kad viskas jei tik nedirbsiu reikės mirt iš bado. ir kai užeina nerimas, net su panikavimo prieskoniu aš tai užmirštu. mane toks siaubas apima iki kvėpavimo užėmimo. tai turiu sau tas išeitis daug kartų dienoj kartoti, kartoti, kartoti....nes iš tiesų tai nė vieno nepažįstu numirusio iš bado. tas aišku neguodžia, nes norėtūsi daugiau nei tik kad iš bado nemirt. laikausi to darbo įsikibusi kaip kokio paskutinio pasaulyje. ir atrodo jei tik paleisiu- kapiec. o naujo ieškot bijau- atrodo nieko pasaulyje nemoku, o į tokį patį eiti tai nėr prasmės. net nežinau ko noriu ir ko ieškoti.
meja82 - gerai kad atsipalaidavai ir galvą praskaidrinai, o mamai atskridus galbūt išeitų ir viską aptarti visoms kartu susėdus. ramiai, jei tai įmanoma.
deraramos - su pavasariu atėjo šventė ir pas tave pagaliau
aš pamažu jaučiu artėjančius panikos požymius dėl darbų. ir nuolat sau kaip mantra kartoju kad turiu vyrą, turiu tėvus, kad dar kažkurį laiką ir darbo birža moką. nes man atrodo kad viskas jei tik nedirbsiu reikės mirt iš bado. ir kai užeina nerimas, net su panikavimo prieskoniu aš tai užmirštu. mane toks siaubas apima iki kvėpavimo užėmimo. tai turiu sau tas išeitis daug kartų dienoj kartoti, kartoti, kartoti....nes iš tiesų tai nė vieno nepažįstu numirusio iš bado. tas aišku neguodžia, nes norėtūsi daugiau nei tik kad iš bado nemirt. laikausi to darbo įsikibusi kaip kokio paskutinio pasaulyje. ir atrodo jei tik paleisiu- kapiec. o naujo ieškot bijau- atrodo nieko pasaulyje nemoku, o į tokį patį eiti tai nėr prasmės. net nežinau ko noriu ir ko ieškoti.
meja82 - gerai kad atsipalaidavai ir galvą praskaidrinai, o mamai atskridus galbūt išeitų ir viską aptarti visoms kartu susėdus. ramiai, jei tai įmanoma.
deraramos - su pavasariu atėjo šventė ir pas tave pagaliau
QUOTE(bučkis @ 2015 04 14, 10:04)
meja82 - gerai kad atsipalaidavai ir galvą praskaidrinai, o mamai atskridus galbūt išeitų ir viską aptarti visoms kartu susėdus. ramiai, jei tai įmanoma.
Zzinok as to ir tikiuos.bet db tai su sese neturiu jegu kalbet ta tema,isprotesiu del suns.pakalbejau su mama,ji vet klause,sake greiciausiai vezys,operuot nepataria nes ji jau senas suo,gali neatlaikyt.
Nu ir kai pradejau verkt,net sese issigando.
Zinau kad turesiu dar daug sunu,bet db galvoju kad po savo nenoresiu ilgai dar nieko.
Night, norėčiau paguosti, bet jau nebemoku, tai tik laikykis pasakysiu 
Šiandien ir man kažkokia negatyvi diena, per daug jautriai reaguoju į įvykius, kurie tiesiogiai manęs neliečia, per daug imu į galvą, į ką reikėtų nekreipti dėmesio..
Šiandien ir man kažkokia negatyvi diena, per daug jautriai reaguoju į įvykius, kurie tiesiogiai manęs neliečia, per daug imu į galvą, į ką reikėtų nekreipti dėmesio..
Vakar vėl buvau pamiršus išgerti tabletę, gal nuo to tokia jautri buvau.. Labai pergyvenu dėl išsiblaškymo darbe, atrodo stengiuosi susikaupti, viską daryti atidžiai, bet net nežinau kas pakiša koją ir priveliu tokių žioplų klaidų, kurių jau galėčiau nebedaryti... Maža to, kad ir taip dar negaliu savarankiškai dirbti toli gražu... Tai žodžiu vakare ir verkiau, gerai Mamyte sakė...
Kažkokį mygtuką reikia pas save įjungti, kad taip neimčiau į galvą ir susikoncentruočiau į mokymąsi ir į tai ką darau tuo metu, kai dirbu, o ne 'kaip čia geriau padaryti', net nemoku išsireikšti
Labai bijau nuvilti savo 'mokytoją', ji tokia matosi valdinga, daug reikalaujanti, bet su manim dar kol kas elgiasi kantriai, bet kiek ilgai tas truks, jei nesąmones darysiu
Kažkokį mygtuką reikia pas save įjungti, kad taip neimčiau į galvą ir susikoncentruočiau į mokymąsi ir į tai ką darau tuo metu, kai dirbu, o ne 'kaip čia geriau padaryti', net nemoku išsireikšti
Labai bijau nuvilti savo 'mokytoją', ji tokia matosi valdinga, daug reikalaujanti, bet su manim dar kol kas elgiasi kantriai, bet kiek ilgai tas truks, jei nesąmones darysiu
vakar vakare labai verkiau, norejau parasyti cia, bet uzluzo supermamos serveris, matyt, nelemta buvo.....isverkiau daug ka, palengvejo tam kartui. o suzadino verksma.....skaiciau knyga ir./....tiesiogiai nebuvo susije su manim, del ko pradejau zliumbti....bet....labai jau gaila buvo saves dėl draugės, kuri man sunkiu metu.....na, tiesiog, dėl draugystės apskritai mano gyvenime. nuo vaikystės labai branginau tuos kelis draugus....prisirišdavau...bet....dabar, kai esu saugusi, is tu keliu dabrtiniu draugiu.....zodziu.
dėl draugės, kuri man sunkiu metu.....na, tiesiog, dėl draugystės apskritai mano gyvenime. nuo vaikystės labai branginau tuos kelis draugus....prisirišdavau...bet....dabar, kai esu saugusi, is tu keliu dabrtiniu draugiu.....zodziu.
deraramos, man atrodo kad mes labai sureikšminam tą baimę ir nerimą - va vakar jaučiausi blogai, nerimavau, va man vėl baisu. man atrodo, kad naturalu bijoti, jaudintis, nervintis. bet mums atrodo kad to jausmo išvis neturėtų būti. ir vos jį pajutusios imam galvoti, kad va...jau prasideda. nes nežinom koks sveikas kiekis tos baimės, nerimo. manau kad visi nerimauja, bijo, jaudinasi, sutrinka, tik dėl to neišeina iš proto. o mes jau bijom pačios baimės atsiradimo jei tik pajauti baimės jausmą iškart imi ant viršaus bijoti kad tai netaptu kažkokia panika, siaubu. to adekvatomo šiuo atveju nebėra. bijom bijoti, nerimaujam dėl kilusio nerimo, panikuojam dėl kilusios panikos.
jei tik pajauti baimės jausmą iškart imi ant viršaus bijoti kad tai netaptu kažkokia panika, siaubu. to adekvatomo šiuo atveju nebėra. bijom bijoti, nerimaujam dėl kilusio nerimo, panikuojam dėl kilusios panikos.
man irgi atrodo, kad normalu nerimauti ar, jei esi jautrus, taip reaguoti, nenormalu tik, jei nerimas kyla toks stiprus dėl visko, smulkmenų, kad pradeda trukdyti gyventi ir nebeįmanoma išbūti be raminamų
