Depresija

Jergutėliau, buvau prirašius pusę paklodės, replikuodama Bučkiui ir Deraramos, nežinau kam, paspaudžiau refresh. Keista, gi čia depresijos tema, bet jūs mane nuteikiat, kaip jokie gyvi žmonės nenuteikia. Tai AČIŪ. Vėliau parašysiu.

Žinau, kaip knisa, ale paklodę teks kartot.

Auditorija laukia

Publika, matau, ploja atsistojus, laukia kol parašysiu. Kaupiuos atsakyt žmonėms, kurie rodo man dėmesį.

Bučki, tikras Bučkis iš didžiosios. Dėl reakcijos į nagus pakėlei ūpą man ir akys nušvito. Vakar eilinįkart taškiausi vėmalais apie save, o mintyse turėjau, bet neradau jėgų pasakyt tau komplimento. Dėl pavyzdžio rodymo vaikams, nuteikimo gyvenimui, tu man atrodai tikrų tikriausias, šilčiausias ir teisingiausias Bučkis. Ne kiekviena mama, net dėl visko laiminga, geba vaikus taip nuteikt, ruošt gyvenimui.

Deraramos, jūs mane geriau nuteikiat, kai parašot forume, nei paskutinįkart šmaikštuolis. Gal tas pojūtis nutrūkstančio ryšio. Paskutinįkart pati nustebau, kad nei kiek nepradžiugau. Vakar po tikrai ilgo laiko katiną pasiėmiau tiesiog paniurkyt, paglostyt, pamyluot. Šiaip vos ne užsimerkus tepu vaistais ir šeriu. Gera, kad ji yra, bet tarsi nebūtų... Gali bėgioti ir stiklines daužyti, nekreipiu dėmesio... Net nežinau, kas tą šviesą man gali teikt. Jau prieš metus psichologas manęs panašiai klausė. Kas patikO, kuo domėjAIS, kokie BUVO tikslai. Aš jau viską seniai pamiršau. Ir dabar neateina niekas į galvą, ant akių tas juodas šydas... Vis dar galvoju, kad reiktų vaškines kreideles išsitraukt. Bet materija nevirsta, bet mintys tos pat - kam to reikia, nėra prasmės.

Man dabar labai juoda akyse. Ne tiesiogine prasme. Nežinau kas galėtų būti tas šviesulys. Na, tikėjimas. Tarkim.

Laikas keltis, gaidžiai tuoj pragys, publika.

Night, nemiegojai?

Miegojau nuo 5 iki 9.

Sveikos a6 virš savaitės ant AD,savijauta tai dar baisesnė negu būvo/
Čia taip turi veikti? Jau nebepamenu.

Su pulsu bajeriai pradėjo darytis sumažėjo šiuo atvėju.
Šiandien sedejau dūsti pradėjau,bet jau taip normaliai ikvepiupro burna ir tarsi ten šilto oro gumuliukas užstriges gerkeli ir normalaus oro nepraleidžia..neturėjau dar tokiu bajeriuku..va čia jau baisiai ir matuoklis 45 pulsa rodo,nu gal grybauja tiesiog alie pulsas ir siplnumas sutampa,bet tikiuosi čia tik mano galvoje visa tai,gal ištikrūjų grybą pjauna tas aparačiukas

Nu negali per sav. pajausti ar ką gero daro AD. Aš tau vis kartoju, bet "negirdi". Bent mėn. pagerk, kad galėtum nors kokią išvadą daryt. Tai ar tau ne bipolinis, ir Daniella klausė?

Aaa mėnesi kažkaip pro ausis praleidau,na tikrai gerus aš tuos ad,bet dabar jau nebepamenu kaip ir kada jie veikti turi!
Nes forume paskaičiau,kad buna kaikuriom po savaitės poveiksi atsiranda.
Paklausiu dar,kodėl pašalinis poveikis - atsiranda nuo pirmo dienos,o veikimas + tik po mėnesio ?

Bipoliniu nesergu,net niekada apie tai jokie daktarai nemynėjo
Jei manija imti tai būna,man kaip manijos epizodai tokie,pvz užsimanau remontą daryti, pamatau tapetus, nenusiperku jų.. veliau suprantu,kad jie man labai prie dušios ir viskas lekiu aš jų pirkti nerandu toje parduotuvėje kur jie yra lekioju po kitas tokia kaip apsėsta,va kai juos jau atsinešu nusiraminu ir viskas,manijos epizodas praeina,nes tuo laiku kai tapetu patikusiu ieškau aš apie nieka kita mastyti negaliu,nej draugai man tada neidomus niekas aš jų ieškant galiu ant tiek išsekti,nevalgyti nieko man nereikia,nej gerti.
Depresija man nustatyta ir tiek

Aš ant tiek pavargus,kad nenoriu nieko,noriu laisvo režimo gulėti žiūrėti tv,esti toks išsekimas,kad mane net nieks nedžiugina,galiu išsimiegoti,bet kai pagalvoju vėl nauja diena vėl darbų krūva..
Atrodo šiandien geras vakaras nusimato tikiusi.

mamyte - mes čia visos tau kartojam - mėnesis, mėnesis, mėnesis....

Night - aš stengiuosi. žinau tikrai, kad pramuša ir mano nerimas, būna kad guliu prie teliko ir vaikus veju nuo savęs, bet manau tą daro ir bet kuri "sveika". pagyros smagu, bet taip pat nesijaučiu jų verta, nes aš jau žinau, kad daug kas man nepavyks, daug spragų bus, bet kaip ir vaikam aiškinu, taip ir sau - svarbu stengtis. gal rezultatas ir nekoks, bet jei buvo pastangos reiškia bent jau padarei kiek galėjai. aišku, kad kaip amžinai nepatenkinta savimi man atrodo kad per mažai myliu, per mažai būnu, per mažai darau, per mažai išklausau, per daug apribojimų, per daug draudimų. ir akcentuoju tas sritis, kurios man skausmingos, kad kuo mažiau būtų jiems. bet aš neturiu pajutimo ko jiems reikia, tai kažkurios spragos jų asmeniškos vistiek bus, tada jie savo vaikuose tas skyles lopys, praleisdami kitas


tam ir reikia - kad geriau būtu milimetru vienu, nu net jei pusę milimetro geriau bus - tai jau prasmė. dabar leidžia net suaugusiems skirtas spalvojimo knygeles. aš noriu, tik man brangu, nes aš surandu ko man labiau reikia. paspalvoju ir vaikų knygeles kokias ir jokiais būdais neleidžiu prie to piešinio jiems savo nagų kišti - MANO
http://www.15min.lt/...inti-845-496745

https://www.knygos.l...erapija-sielai/

Tai tau gi sakei po poros dienų pasireiškė. Ar kai vitaminus geri, jauti po savaitės teigiamą poveikį? Turbūt, ir po mėn. vargiai. O pykinti, pvz., nuo vitaminų ar gali kapsulę prarijus? Taip, ar ne? Čia irgi šalutinis poveikis.
O tave išsamiai tyrinėjo? Ką pasakoji, tai keista, kad TIK depresija. Man įrašė bipolinį, nes pasakiau, kad prieš dešimtmetį porą metų buvo tikrai geri. Niekada nebuvo nieko panašaus, kad kaip apsėsta lakstyčiau, ar ten labai laiminga jausčiaus, kaip kad rašo apie manijas.

-Norėjau pasiūlyt plaktuku per galvą ir atimt karmos tašką. Nu bet tiek to. Iš kokios turtingesnės atimsiu. Aš rami. Aš labai rami. Aš labai labai rami. OMMM... Visgi, pati supranti, kad visos mamos būna pavargę ir t.t. Ir TIKRAI NE VISOS TOLI GRAŽU skiepija vaikams ką tu.
--Geras. Nežinojau. Nors manęs netenkintų spalvinimas, aš noriu (tarkim, kad noriu), pati piešalioti, ką seniau darydavau.

Ojoj. Kiek geriau man. Vakar užsirašiau pas kirpėją, bet įspėjau, kad galiu nepasirodyt. Sakė nieko tokio. Bet jaučiaus kalta. Ponia mat. Šiandien dar sekmadienis, o žmogė dirbti turi. Tai va. Bet už tai nusivilkau gana lengvai, beveik be pastangų. Ir pati tapau panašesnė į žmogę. Nebe tą pirkmykštę, kur visa susivėlus peraugusiais kaltūnais. Apsikirpau bišk` nauja šukuosena, atseit. Asimetriškais kirpčiais. Taip ekspromtu šovė galvon kėdėj ten sėdint. Dar nžn., ar patinka, turbūt man dzin. Gal tiesūs ir gražiau. Bei gi antakius susitvarkiau ir nusidažiau. Matot, rašau, kaip apie pasaulinės reikšmės įvykį. Bet, kaip man, išsėdėt valandą kirpykloj, kai man mažai svarbu, kaip atrodau ir kai dar kalbina ir trukdo depresuot, tai... Nu supratot. Gavau antikomplimentą, kad pagal savo amžių esu LABAI žila. Panašu, kad palengvėjimas "sutapo", kad šmaikštuolis pačiulbino. Kiek durne reikia būt...

Žinok, tauta supranta. Valanda išsėdėt kirpykloj

Kiek kartų teko užsirašyt ir nepasirodyt. Prieš pakutinę kelionę į Vilnių prisiverčiau apsikirpt (gana bjauriai nukirpo), o va antakius užsirašiau ir nebepasirodžiau... Nu bet vėl kelionė laukia, bus proga pasitvarkyt... gerai veikia tos kelionės.

O kai kirpausi, pasakiau kirpėjai, kad pusę metų nebuvau kirpykloj, tai moteriškė likusią valandą stebėjos, kaip taip gali būt, tokio dyvo turbūt nėra mačius.

Aš jau rašiau, kad mano aplinkoj viena moteris 33 metų buvo visiškai žila. Čia genai matyt.