QUOTE(bučkis @ 2015 04 14, 11:04)
mane glumina tai, Night, kad tu neturi už ko kabintis. ir kad vaistai "stebuklo" nedaro.....man vaistai labai nuimdavo nervą, o tada gali kitų užsikabinimų ieškoti. spardyti užpakalių aš nemėgstu nei sau nei kitiems, man labai absurdiška šita frazė - smurtinė tokia. bet labai noriu kad rastum tą kablį - mintį, žmogų, daiktą, maldą, kitus vaistus....kažką už ko galėtum užsikabint ir pasilaikyt.
Ką gali vaistai padaryti, kai aiškios psichologinės priežastys? Geriausiu atveju, apšvelninti situaciją. Pvz., mirus artimam žmogui ir išgėrus AD, ar ir tų pačių raminamųjų, ar praeis skausmas? Juk ne. Tik, galbūt, kažkiek sušvelnės. Iki rimtos psichozės neprieinu, vadinasi, gal ir apšvelnina.
O iš tikro. Nežinau kuo tokiu atveju reikia būtent man.

Maniau, priežastis šmaikštuolyje, bet jis man užvakar parašė, net darkart atsiprašė, o man nei kiek neatlėgo...
Neįsivaizduojat, kiek meldžiausi. Ir nepadėjo. Raminamieji nepadėjo.
Ko reikia man tokiais atvejais, nežinau.

Leidžiamų raminamųjų, bet tada darbe miegosiu... Šiandien pavakariais atlėgo nerimas, bet jaučiuos vis tiek girta, ir tarsi būtų aukšta temperatūra, bet žinau, kad ne fiziškai.
Labai maskavau, kad nepadirbu, šį tą iškrapščiau šiandien per dieną, bet jei nepraeis, nežinau ką daryti. Ar jie patys už mane padarys, t.y., praspirs.
Juokas juokais, sakai, negirdėjai, kad kas badu būtų miręs. Ir aš ne. Aišku, pergalvojau savo situaciją. Jei ne mama, būčiau arba neturėjus už ką nuomotis (o tai, vadinasi, turėčiau nešdintis, nors neturiu kur, nes niekam čia neįdomu), arba susimokėjusi nuomą, bet likusi visiškai be pajamų maistui 2-3mėn. Ir ką? Skolintis, bet net nežinau, ar kas čia man skolintų.
Tai tikiu, kad ir tavo atvejis nėra iš piršto laužtas, tuolab, tu dar turi ir vaikų.
Dar, kas liečia finansus. Su kokia neteisybe šian susidūriau.
Nugirdau, kiek dirikas savo žmonai moka. Kol kas man neskauda, bet, neabejoju, sužinojau, tai bus neramių dienų man ateity. Va, kaip gali dirbti tą patį, tiek pat, ar net daugiau, bet, reikia būti arba ne paparasta pieška, o šeimos nare, o gal labai gražia, nežinau, ar žavia, kad uždirbtum padoriai. Kiek pastebėjau, dirbu tikrai ne mažiau bei tą patį, bet atlygis nelyginamas su direktoriene... Skirtumas tai.. Norėčiau pamiršt tą skaičių.
QUOTE(bučkis @ 2015 04 15, 08:32)
deraramos, man atrodo kad mes labai sureikšminam tą baimę ir nerimą - va vakar jaučiausi blogai, nerimavau, va man vėl baisu. man atrodo, kad naturalu bijoti, jaudintis, nervintis. bet mums atrodo kad to jausmo išvis neturėtų būti. ir vos jį pajutusios imam galvoti, kad va...jau prasideda. nes nežinom koks sveikas kiekis tos baimės, nerimo. manau kad visi nerimauja, bijo, jaudinasi, sutrinka, tik dėl to neišeina iš proto. o mes jau bijom pačios baimės atsiradimo

jei tik pajauti baimės jausmą iškart imi ant viršaus bijoti kad tai netaptu kažkokia panika, siaubu. to adekvatomo šiuo atveju nebėra. bijom bijoti, nerimaujam dėl kilusio nerimo, panikuojam dėl kilusios panikos.
Aha. Aš durnyne išsiaiškinau, kad visiems būna blogai, nerimauja ir pan. Aš gal nebijau nerimo/baimių atsiradimo, bet, jei bandau suprasti, ar mano nerimas sveikas, natūralus, ne patologinis, ir negeriu raminamų, tai neilgai trukus išbąla snukis, lūpos pamėlynuoja, dreba rankos, tarsi visai atima protą, negaliu apie nieką galvoti, apie ką reiktų ir šiaip neišeina logiškai mąstyti, žemės po kojom tarsi slydinėti ima ir išsivysto toks jausmas, lyg kas artimo būtų miręs, lyg būtų tikra tragedija, o tai iššaukia kartais gan nereikšmingi dalykai. Nors man kiti reikalai, ne kaip Septinstygei. Bet, principas, ko gero, gan panašus.