QUOTE(Tildė @ 2015 04 07, 12:36)
Nežinau nuo ko pradėti, sunkoka...
Gyvenu pas kolegę bute, su jos dukra, tenka taikytis prie jos netvarkos, nes mama sako, negadink mano dukrai nervų, tai jau apsipratau.
Šiandieninis įvykis su ja išmušė iš vėžių.
Paskambinau kolegei, pasakiau, kad šiandien dirbu namie. Apšaukė, kad jai reikia pagalbos, ir numetė ragelį. Nulėkiau į darbą, sako jau nebereikia, ryt į seminarą kartu nevažiuoji. Ir pagalbos nebereikia, ir pati nieko nedaro. Tada užkliuvo mano vaikas, po to mano apranga.
Kodėl toks elgesys, ko ji tikisi? Ko dar laukti?
Gyvenu pas kolegę bute, su jos dukra, tenka taikytis prie jos netvarkos, nes mama sako, negadink mano dukrai nervų, tai jau apsipratau.
Šiandieninis įvykis su ja išmušė iš vėžių.
Paskambinau kolegei, pasakiau, kad šiandien dirbu namie. Apšaukė, kad jai reikia pagalbos, ir numetė ragelį. Nulėkiau į darbą, sako jau nebereikia, ryt į seminarą kartu nevažiuoji. Ir pagalbos nebereikia, ir pati nieko nedaro. Tada užkliuvo mano vaikas, po to mano apranga.
Kodėl toks elgesys, ko ji tikisi? Ko dar laukti?
As cia be kortu, tik siaip paklausiu, gal tikisi, kad issikraustysit?
Nes kaip bebutu netgi su mylimu zmogum buna sunku gyventi, o ka jau kalbeti kai gyvenamaji plota reikia dalinti su kolege, kuri is esmes daugiau maziau yra svetimas zmogus
