[quote=Pavasario saulė,2015 04 07, 16:45]
Amariliai- esat nusistačiusi prieš mergeles?
[/quote]
ginkdie tikrai ne, as jas myliu. bet dirbti pas mergeles zenklo moteri negaliu, jau ismete mamne is tokio darbo, nors dir bau idealiai m ano manymu

O dabar tai ten vandenis su sauliu asc, tai svarbu siuksliu kalnu nebutu, svariu leksciu butu, kates deze tvarkinga, o jei praskalbiu ir prasiurbiu, tai perkam torta mascarpones ir "davai tada atsvenciam kieno nors gimtadieni" (jis taip sako). Tai is manes namu tvarkytoja yra va tokia.
[quote=elvega,2015 04 07, 18:47]
nu kaip gerai parasei

suprantu nes pati tai patyriau, o zvengiu ne tam kad panervuot, bet kaip tik dabar skaitau "The Secret "Rhonda Byrne , tai mano jau nuciupineta knyga,kai krentu i dumbla skaitau mechaniskai kad skaityt, padeda. Tad Tu,
B.r.i.u.n.e.t.e dabar parasei antiautomotyvacija auksciausiam lygyje. jei priimt fakta, kad kiekviena mintis yra energija
Amariliai, manau, ka cia manau, esu isitikinus kad gali ir net laaaabai gali parasyt knyga. sita jauciu tukstanciu procentu. plyyyz.
Papildyta:
[quote=Wejuske,2015 04 07, 17:44]
o ir siaip tiesa pasakius, nematau prasmes gyvenime. namai - darbas- vaikai. nu man toooks neprasmingas gyvenimas atrodo, turi daryti tai ka visi daro, nors jokio malonumo nejauti. as jau gal tikrai nuo proto baigiu nusokti
[/quote
va cia auka, kuria visos mamos turim sumoket uz motinyste. Pasigimdai ir isikinkai i junga iki pat to laiko, kol isleidi juos i gyvenima . ir nors jau sukuria savas seimas, turetu but savarankiski, vis tiek tampo tas bambagysles kai kas nutinka.Man nuskilo, mano abu bernai,
bet kas augina dukras tai
[/quote]
Elvega, man nuo pirmos klases visokie zmones sako rasyt knyga, as nezinau ka rtasyt. Bloga tai gal reiketu. KArts nuo karto. Dzniau as noriu filmams scenarijus rasyt, man kyla tokiu ideju. Na, gal kada
JO, tas raudonas tekstas. PAskambinau ryte uosvienei nevilty, o jin man ir sako (nusvito ji ten tam fotely neigalume): "ai, nespresk tu situ problemu isviso, ne negalvok apie jas, vis tiek nieko tu nepadarysi, tik i ligonine pakliut gali, niekas cia nieko nepadarom, tegul prisidirb a ir kencia nuo to pati, o tu isijunk tv3, paziek moterys meuoja geriau, as va ziuriu, paskui aptarsim (anksciau jin nemegdavo to serialo), sako isijunk muzikos, paskaityk knyga, pamiegok ar ka, svarbiausia tau dabar gyvenime yra nesusinervinti, cia yra tavo esmine misija, o visa kita tau neturi egzistuot, tik is tolo." paskui trumpam variau i ta miesta, tai pas profesoriu uzbegau, sako ar reikalas koks? namie negerai? ai neidomu sakau, nepasakosiu. suprasta likau be pasakojimo. nu tikrai velniop nervuotis. as davusi leidima visai mokyklai ja palikt antrus metus, visaip gasdinti, nuvesyi i nuovada su pareigunais pabendraut kai po socialines langu ruko, nu... sakiau pasirasysiu ant bet kokio baisaus popierio jai grasinancio, tik svarbu neatimtu jos is manes. nu ir dorojasi ten su ja kiek iseina. o su bernu yra dar vienas didelis pliusas: jis niekada nepareis su pilvu.
tfu tfu tfu bar bar bar.
dabar kas nors pasakys, kad as nesirupinu savo vaiku, bet cia yra mano jautri tema ir as milijona kartu esu atsidurusi del sitos baimes prarasti vaika del nesusitvarkymo su ja va ten, kur Hmm sake negalima patekti... Tai ner taip, kad man nerupetu. Tiesiog as bandau iseiti is patologines baimes del jos ir jos netekimo ir manyti, jog visos problemos issprendziamos kazkaip tai stebuklingu budu, neprieinant iki suicido. ir cia kai nakti su policija ieskojau, tai jie irgi sake, tie patys pareigunai, sudas yra tos vaiku teises, kad kasdien ssiduria su sitokiom situacijom. nieko negalim pakeist. ne as viena nesusitvbarkau, tik sake kitos neima galvon, nesuprantu kaip
Issiunciau princese grazuole man mascarpones surio vel. as nesuprantu kas man darosi. nescia nesu. ko man truksta, kad as jo visos paletes noriu? vieno, be nieko daugiau. To mazesnio indelio man negana, as jo noriu viso prausbliudzio kaip minimum. kokiu ten yra medziagu be riebalu kazi, reiks paskaityt. riesutai sitaip vat eidavo kai diplomini rasiau.
rausvos žuvelės
ištirps rytui tekant skausmu
spurdančios širdys