Na ir prisifantazavot, moteros

Tiesiog raganų medžioklė VBS agentūroje, ne kitaip
1. niekur nerašiau, kad žmonos lovoje gulėjom, net užėjus į tą kambarį nebuvau, man neįdomu. Jo žmonos asmeniškai nepažįstu, nesijaučiu tiek atsakinga prieš ją. Sakiau jam, kad negerai namuose, kad liks prisiminimai ir t.t., o jo atsakymas buvo "svajoju apie tai, kad čia vaizdiniuose matyčiau tave". Man, kaip jau rašiau, mano namai yra tabu, niekaip negalėčiau. Jam ne. Ir nesmerkiu, nes nematuoju pagal savo matą. Jei tai būtų vyras, su kuriuo turėčiau ateities planų, bent minčių, jei jis žadėtų žvaigždes nuo dangaus nukabint - turbūt nusivilčiau tokiu kvietimu. Bet kaip meilužis jis manęs dar niekad nenuvylė.
2. žymumas joks privalumas. Darbas kaip ir visi kiti. Turtų neminėjau

Pati sukiojuosi šioje srityje, tik situacija dėkingesnė, nes nesu viešas veidas, tiesiog darbas toks. Na ir ka? Kuom tai susiję su ištikimybe? Visur žmonės vienodi, ir maximos krovėjai ir prezidentai, visi gali paslysti. O dėl saugumo ne paparaciuose esme, kas nežinot nešnekėkit. Yra ta problema, kad esi pastebimas ir atpažįstamas, o kas tave stebi nežinai, nes net nepažįsti tų žmonių. Tiesiog nežinai kur saugu.
Beje, dėl turtų - ne jie esmė. Tiesiog man neįdomu su kvailais, neišsilavinusiais ir siauro mąstymo vyrais, o šie bruožai brandžiame amžiuje įprastai tiesiogiai proporcingi materialinei žmogaus situacijai. Tokie dėsniai. Bet man atrodo šlykštu vertinti meilužį pagal padovanotų rožių skaičių, nuomoto viešbučio žvaigždutes ar kitus blizgučius, ypač jam atsiduoti už tai. 100kart labiau vertinu jo rankomis pagamintą vakarienę man, nei rožes viešbutyje - jų galiu nusipirkti ir pati kiek noriu.
3. ne visos liaupsina meilužius, ne visos skundžiasi vyrais. Skirtingos istorijos pas visas. Eden kaip tik meilužio trūkumus vardino, vyro privalumus dėstė. Praslydo pro akis? Bet iš esmės tokia logika nėra ko stebėtis: jei vyras tobulybė - nei viena nepuls į meilužio glėbį, jei meilužis niekam tikęs - neapsisuks galva dėl jo. Kuo čia stebėtis?