Pasaulis laužo kiekvieną, ir po to daugelis tampa tik stipresniais palaužtoje vietoje. Bet tuos, kurie nenori palūžti, jis užmuša. Jis užmuša pačius geriausius, ir pačius švelniausius, ir pačius drąsiausius, kurie tik pasitaikys. O jei tu nesi nei šioks, nei toks, gali būti ramus - jis tave irgi užmuš, tik per daug neskubėdamas. /Ernestas Hemingvėjus/
Aš taip noriu lietaus... Kvaila, kam tas lietus ir dar dabar, kai aplinkui viskas nutvieksta ryto saulės? Retorinis klausimas. Gal. Aš tikrai pasiilgau lietaus. Ne šilto vasaros lietučio, ne gaivios rudens ryto dulksnos. Aš galvoju apie lietų. Tikrą. Galingą. Šlapesnį už mano ašaras. Aš taip noriu nuplauti prisiminimus. Ištuštinti savo širdį. Paversti ją dykuma. Kad nebeskaudėtų. Aš- savanaudė. Pasiilgau lietaus.
Я могу без Вас. Я ни девочка, ни женщина, я обхожусь без кукол и без мужчин. Я могу без всего. Но, быть может, впервые я хотела этого не мочь. /Marina Cvetajeva. Florencijos naktys./