
Aprašoma, kokiomis priemonėmis jaunuoliai buvo paverčiami "karo mašinomis" ir kaip manipuliuojama religiniais įsitikinimais, kokiomis gudrybėmis užgrobiama valdžia ir turtai, bet nepasakyčiau, jog, kaip rašoma anotacijoje, nagrinėjami religinio fanatizmo ir terorizmo atsiradimo klausimai.
Vis gi nenorėčiau pažeminti "Alamuto" iki "akių serijos". Romanas galėtų įsiterpti kur nors tarp Anitos Amirrezvani ar Khaled Hosseini kūrinių.
Sužavėta nebuvau, bet ir nesibodėjau, perskaičiau maždaug per pusantros dienos. Stilius neįmantrus, siužetas sklandus, dinamiškas, religinėmis ir filosofinėmis vingrybėmis neperkrautas. Tskant, kasdieniškas, tačiau nenuobodus.
