Ir kur visos dingot? Naujokės, kur jūs?
O aš dar kartą įsitikinau, koks gėris provicijos miestelio bibliotekos. Nors naujų knygų lentyną jau buvo praėję keli žmonės, radau ir Pamuką, ir Murakamio Dramblį, ir Nesbo, ir..., ai, nebenervinsiu.
J. Nesbo ,,Galvų medžiotojai" pritrenkė pačia blogiausia prasme. Jau tokios nesąmonės seniai beskaičiau. Dar pagalvojau, kad Nesbo geras šmikis, jei tos knygos honorarą paskyrė labdarai. Turbūt bent tuo poelgiu tikėjosi gauti išrišimą. Ir taip, ir anaip bandžiau žiūrėti, ieškoti kokio žaidimo užuomazgų, bet žiūrėk nežiūrėjęs, jei šlamštas, tai šlamštas. Na, gal filmą ir pavyko išspausti. Šių laikų filmams turinio nereikia, užtenka gerų aktorių, efektų, garso takelio ir pan.
H. Helgason - islandų rašytoja, o apie Islandiją, kaip supratau, žinome tik tiek, kad ten prim... į varškę
,,1000 laipsnių moteris" priminė ,,Šimtametį, kuris išlipo pro langą". Bent iš pradžių knyga pasirodė labai smagi. Joje pilna paradoksalių įžvalgų ar sentencijų (nebežinau, kai jas pavadinti), pvz., ,,...dauguma vyrų svajoja apie moteris nebyles, bet visi jie trokšta, kad jos pasižymėtų jautria klausa". Arba apie Lenoną - ,,Tokie jau tie idealistai - jų namuose visada kvepia paraku". Tų įžvalgų daug, sakyčiau, net per daug, bet kontekste jos tinka, o gali ir pritikti tam tikromis progomis. Apie Islandiją kalbama be gailesčio, bet su meile (jaučiu, kad pasiduodu skaitomam tekstui

). Pati istorija tokia kontraversiška, kad sunku ką ir pasakyti, juolab, kad knygos dar nebaigiau. Vietom smagu, vietom ir kiek nusibosta. Reziumuoju: man patinka, jaučiu, kad patiktų gal ne visoms, bet kai kurioms tai tikrai.