Įkraunama...
Įkraunama...

Kaip elgiatės, kai pritrūksta kantrybės?

Kiekvienai mamai, auginanciai labai mylima 2.gif , ateina momentas, kai nuovargis, istisas zirzejimas ir verkimas padaro savo t.y. truksta kantrybe. Kaip tokiu atveju elgiates? O gal esate pasielgusi taip, kad iki pat siol grauzia sazine? unsure.gif
Atsakyti
taip, elgiuosi negerai, imu rekti, wub.gif o sazine kaip grauzia, o jai dar ir vyras padeda. Na dar iki tol kol imu rekti, bandau dainuoti, g.gif kalbinti 2.gif , ir kazkaip ji raminti, bet kai plysta kantrybe, tai jau viskas!
Atsakyti
kai truksta kantrybe,iseinu is kambario trumpam,galvodama,kad nurims vaikas...Zinoma vienumoj nenurimsta,todel ateinu,apsikabinu..o labiausiai padeda dainavimas... ir pati nusiraminu,ir dukryte smile.gif
Atsakyti
Kai trūksta kantrybė vakarais (tik tokiu metu pasireiškia nuovargis, miego trūkumas ir tt.), tada vaiką atiduodu į vyro rankas. o kai jam kantrybė trūksta, vėl paimu aš, nes būnu kurį laiką pailsėjus. o jei nėra kam vaiko perleisti - verkiu ir isterikuoju kartu su vaiku
Atsakyti
ant savo vyresnelio beveik iki dveju metu nebuvau balso pakelus. jis buvo tikrai labai geras vaikas, o jei verkdavo - ka padarysi, visi vaikai verkia, negali ant jo rekt, gali tik bandyti nuramint. kai gime mazhius ir jie budavo kaukia kartu - viens vienam kampe, kits kitam - tada papraschiausiai uzhsidarydavau trumpam vonioj... pirma didele krize ishtiko, kai mazhiui buvo 7 men, didzhkiui 2.9 metu. buvo zhiema, ka tik po shvenchiu, ash pervargus - vyras ishvazhiaves slidinet su draugais, ash viena namie su vaikais... rengemes i lauka, ash apsirengus, karshta, vienas kaukia, kad nesides kepures ir pishtiniu, kitas kaukia ish principo, kad nemegsta rengtis, uzhmaunu kepure pirshtines - kol rengiu mazhiu, didzhkis nusirengia... zhodzhiu, apstaugiau tada juos, kad nieko nepriplochiau (buvau labai isiutus), dejau kumshchiu i siena - bishki atsipeikejau tada. laimei, kaip tik tuo momentu uzhejo mano brolis - tai padejo aprengt vaikus ir ishsityst i lauka... wub.gif
dabar buna ir aprekiu, ir i kita kambari ishvarau...
bet ant mazhiuko rekt - negali. nesupras jis nieko, tik ishsigas... dar labiau bliaus. isheitis tik viena, isheiti i kita kambari, giliai ikvept, ishkvept, mintyse nusishypsot ir gryzht pas savo mylimiausia kniaukliuka wub.gif
Atsakyti
labai gera tema, kaip tik po sios nakteles, dabar jauciuosi kaip zombis, jau negaliu suskaiciuot kiek sianakt keliausi blink.gif Bet rekt ant vaiko negaliu. Uz tai isgeriau puoda kavos ir surukiau cigarete. Siek tiek palengvejo smile.gif

dabar dar geriu raminancios arbatos rolleyes.gif
ir dar, dukros sypsena bedante kazkaip sustate viska i vietas wub.gif
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo gabi: 18 lapkričio 2004 - 11:33
kaip tik tokios temos norejau pasiieskoti.... bo sakiau jau galva i siena dauzyti imsiu doh.gif nakty keliausi gal 20 kartu, o dabar jei uzmiega tik ant ranku, tik paguldau - rekia. iseinu i balkona parukyti. zinau - negerai, bo pati maitinu, bet nervukai jau ant ribos....... tetukas nepadeda. tada ant jo pykstu baisiausiai... zodziu pravalas.
Atsakyti
kol kas man buvo vienintelis kartas,kai nesusilaikiau ir pakeliau balsa,bet po to pradejo grauzt sazine.siaip stengiuos nuramint,o tokio amziaus vaikui juk dar nieko nepaaiskinsi.jei ji zirzia,o ne rekia,tai iseinu parukyt,nusiraminu.man gerai-pati nebemaitinu,tai galiu apsiverst dumais.nezinau,ka daryciau,jei negaleciau parukyt-cia bent vienas budas nors kelioms minutems pabut vienai.o kartais tiesiog palieku kamile viena-parekia,pamato,kad niekas nekreipia demesio ir nurimsta.gal ziauroka,bet veiksminga,nes ipratus prie demesio ir kitaip neiseina
Atsakyti
Nors maniskis dar visai mazulis ir vyras labai daug padeda, bet ir man pritruksta kantrybes. Tada atiduodu ji vyrui, o jei jo nera tiesiog palieku staugti loveleje, o pati einu nusimaudyti i dusa arba atsigerti arbatos ar dar ka nors nuveikti. Jei tuo metu dar pasilikciau su juo, atrodo, jog svesciau ji pro langa - toks pyktis ima, kad pradedu abejoti, kokia as motina, jei tokie jausmai kyla. Po kiek laiko atlegstu, griztu pas ji, paimu ant ranku ir jis nustoja verkti. Tada tarp musu buna tokia meile ir siluma, na bent is mano puses laugh.gif , kai paciai pasidaro gaila savo maziuko, kuris taip svelniai kniurksno isiremes i mano kakla.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo zanet: 18 lapkričio 2004 - 22:31
Man taip nebūna wub.gif
Pavargstu kartais žiauriai, naktimis irgi neišsimiegu (nors vyras labai daug padeda). Kai jau jaučiu,kad ima stigti jėgų, tiesiog prisiglaudžiu savo žirneliu, išbučiuoju, išmylouju, daugybę kartų pasakau, kad aš jį labai myliu, kad jis -didžiausias mano stebuklėlis, ir nuovargis nulekia kažkur... wub.gif wub.gif wub.gif
Atsakyti
Pirma karta pritrukau kantrybes visai neseniai, o mano dukrai jau virsh 2 metuku. Tiesiog iki to laiko suvokiau, kad ji dar tokia zhiopliuke, kad nervuokis nersinervavusi, vistiek ji nieko nesupras ir niekas nepasikeis. O va dabar jau kitaip - jau gi su ja pasishneket galima, susitart, ir va tada kai nesiklauso, ishsidirbineja, tada ir sukyla pyktis.
Taigi mano receptas sunkiais momentais iki 2 metuku - tiesiog pripazhint, kad turi reikala su zhiopliuku lialiuku. Nusiteikt, atsipalaiduot ir leist jam pazhint pasauli smile.gif
Atsakyti
Na mano mažius l neramus vaikis, ta prasme, kad nemiega- tai ir zirzėjimai, ir verkimai ir t.t. Dieną tiek to, bet naktį toks siutas paima mad.gif Tuomet paprasčiausiai ignoruoju tą rėkimą-užsikloju galvą kaldra,nusisuku.. mažius rėkia ir kai baigiasi jo sveikata, pats nurimsta.O po kiek laiko pradeda sau burbuliuoti, šypsotis, ir kai prieinu taip džiaugtis pradeda..vajezau, jau tada tikrai širdį suspaudžia, kad aš jį virkdžiau, o dabar jau viską pamiršęs, dar nenudžiūvusiom ašarėlėm, vėl šypsosi..
Atsakyti