Ar nekankina abejonės dėl grįžimo į Lietuvą?

Kas del materialines puses tai taip, bet ne viska pinigais skaiciuojam.Aisku gyvensim kukliau ir reikes taupyti,vaikui nesupirksim naujausiu zaislu bet juk ne pirmi ir ne paskutiniai.
Be to pavargau as nuo tokio gyvenimo, pastoviai irodynet kad neesi antrarusis vien tik kad kalbi su akcentu.Visokie straipsniai laikrasciuose kaip sali bando uzvaldyt emigrantai ir tt... Manau visi mes su tuo susidure kad palaiko debilu vien tik kad tu is kitos salies. Daug kas i tokius dalykus demesio nekreipia,o as negaliu ...

na va.. jei jau negali susitaikyti su tuo, tada tikrai - geriausiai vaziuoti i LT.. as visada sakau, kad cia nebus musu namai.. kad visada busim fuc.. foreigners.. Ne visiems, aisku.. bet jei negali susitaikyti su tokiu statusu.. tada nelieka kitos iseities. As asmeniskai nesu susidurusi su neigiamu poziuriu, bet MB darbe pastoviai tokie 'juokeliai' sklando.. o siandien eisiu i mokykla vejo kelti.. nes kazkoks vaikas pasake sunui ne karta - tipo vaziuok i savo sali ir pan.. Tada susimastai ar tikrai cia tavo namai.. Nors geru dalyku cia yra kur kas daugiau nei blogu.. viska susumavus - liekam cia.. juk ir i LT grizus sunui mokykloj primestu jog uzauges UK.. vienzo jauciuosi kaip isvaryta.. nei cia nei cia.. kaip MB sako.. UK kava dar neskani, LT - jau nebeskani..

na, jau net JAV nelabai megsta atvaziaveliu, o tokioje salyje kaip Didzioji Britanija, tai niekad savu netapsi, net tavo vaikai netaps, tik po kelintos ten gimusios kartos gal ir ims pripazinti, jeigu vardas bus britiskas
taip jau yra, tokia psichologija, uztai kiekvienas ir renkasi kas kam geriau, ir kur kokie prioritetai

o tu saunuole, kad eisi i mokykla veja kelti
vaikai daug ka pasako, ir cia nelabai ju sulaikysi, bet atkreipusi vadovybes demesi i tai, bent jau kazka pasieksi, nes tas ten ir gerai, kad teises visiems turi buti vienodos

pasidalinsiu savo patirtimi. dirbdama UK pastojau, išėjau i dekreta, bet gimdyti nusprendžiau LT Gryžom į lietuvą, pragyvenome puse metų, ir bėgome atgal į angliją. viskas ką rašo apie didelį darbų pasirinkimą ir t.t. tėra tik didelis oro burbulas.Nesamonė. Dabar dar sunkiau lietuvoj, ypač kai jau esi pripratęs prie geresnių pragyvenimo salygų.Kaip bebūtų gaila bet svetur jautiesi saugesnis

Smagu, kai žinai, kur tavo namai. Aš niekada, net vaikystėje, nejutau, kad Lietuva būtų mano namai.. Žinai, kaip sako, įvaikinti vaikai jaučiasi nepriklausantys ten kur esą, taip panašiai ir man. Nežinau kodėl, net pykstu ant savęs, kad nemoku mylėt savo Tėvynės, bet yra kaip yra

Niekada nemaniau, kad teks isvaziuoti, bet vyras daktaras gavo pasiulyma padirbeti Norvegijoj. Ilgai nemastem. Jis tiek daug are, mokesi, o cia bent normaliai gyventi is uzdirbtu pinigeliu nelabai gali. Pasiulyma priemem. Jis gerai mokejo anglu kalba, as taip pat, norvegu ten jau budami prasilauzem, nors kalba nelengva.

Pliusai bunant ten:
- kitokie santykiai tarp zmoniu, tave visur gerbia, parduotuvej nieks neapreks, kelyje niekas pirsto prie smilkinio nesukios, jei neduok dieve nepraleisi kokio skubancio kietuolio ir kiti panasus atvejai;
- ZYMIAI GERESNIS atlyginimas;
- aukstesne gyvenimo kokybe;
- zmones patenkinti gyvenimu, auksta kultura visose srityse;
- ziauriai grazi gamta

Minusai bunant ten:
- kad ir kaip gerai butu, tau tai vis tiek nera gimta salis, o is to ir visos nedideles problemeles, kalba nera gimtoji, santvarka perprast reikia laiko, t.t.;
- toli gimines, artimi draugai, su jais retai mataisi;
- dideles kainos, ypac maisto; mokesciai. Nors kalbant apie kainas, tai jei lygini pagal uzdarbi, Lietuvoje jos isvvis kosmines.

Na ir isejo taip, kad mes 2,5 metu pabuve grizom atgal i Lietuva. Ne is kazkokio beprotisko ilgesio. Abu pasiilgom tik sau artimu zmoniu, o su jais ir taip neretai susiskambindavom, nuvaziuodavom aplankyt, jie pas mus atvaziuodavo. O dabar grizus as jauciuosi kaip nesava. Galbut prie gero priprantama. Bet nepriprantu prie vel tu paciu liudnu veidu, beprotiskai aukstu kainu lyginant su vidutiniais atlyginimais. Taip, galetume mes cia imtis paskola ir nusipirkt sau "dezute", moketi uz ja puse gyvenimo, deti centa prie centa ir t.t. Bet kazkodel norisi kitokio gyvenimo, karta pasijautem zmonemis ir norisi dar. Dar labai daug kas kulturoje nepatinka. Zmones pikti, suirze, susirauke, neturi laiko galvoti apie kitus, o kartais atrodo specialiai padarys,kad tik tau blogiau butu.
Taip kad nuo spalio menesio griztam atgal. Ir as jau labai to laukiu

Manau, kad tikrai dėl to nesigailėsit. Buvo įdomu skaityti tavo mintis.

Mane, ko daugiau laiko praeina, tuo mažiau kankina Lietuvos ilgesys.Grįžtu į Lietuvą, pasisvečiuoju, bet jau ir ten būnant traukia atgal į Italiją...

labukas mes tai neplanuojam kiek cia busim,gal neplanuotai reiks grysti,ar nebeapsimokes cia buti gali nutikti visko,bet bunam cia ir dziaugiames kad turim tokia galimybe ,vaikui nors suteikiam gera gyvenima

net nera kaq ir pridurti, rodos, mano zodziais viska pasakei

mes irgi jau apsisprendem grizti, bet gal tik po 1-2 metu reikia pinigeliu pataupyti. Cia buti nebegalim, ta antrarusio padetimi, negaliu niekaip kitaip apibudinti, kaip degradavimas cia gyventi zinai, kad busi tame zemesniame ju sluoksnyje ir tiek
Zinom, kad grizus i Lietuva bus sunku, taciau stengsimes ir, manau, busim laimingesni nei cia tarp draugu, giminiu ir 'Vilniaus stogu'

Labai tau pritariu. mane irgi tos pacios abejones apima. Nenoriu gyventi UK , noriu i Lietuva Bet ar ten bus gerai grizus Ar nesinores vel atgal i Anglija... klausimas be atsakymo....

1. Taip, apsirengti pirkdami 2 normuotus drabužėlius per metus, ir ne tuos, kurie patinka, o tuos, kuriuos randi už mažiausią kainą. Su maistu irgi taip pat: pavalgyt turi ką, bet ne to, ko nori. Nekalbu apie geriau uždirbančius, bet kiek gyvenančių iš minimalaus atlygio? Kaip jie prasimaitina? Jaunos šeimos priverstos su tėvais gyventi, kas iš tiesų yra totaliai nenormalu.
Jeigu tikrai taip norėtumėt grįžti, tai jau būtumėt grįžę, bet mamtyt atsiranda priežasčių, kad lagaminų dar net nesusikrovėt. Idealizuoti manau geriausia tada, kai pats Lietuvoj ir sėdi.

2. Radai ką palyginti - karo laikus ir dabar. Karo laikais nelabai ką galėjai pakeisti, turėjai susitaikyti su sunkumais kitaip iškart nuo tilto šokt galėjai. O komunizmo metais manai visi labai laimingi ir nesiskundė, vertybės kitos buvo? Ogi būtent dėl tų pačių komunizmo laikų senesnė karta nuolat viskuo besiskundžianti, burbanti, niūri, šaukianti ant jaunų žmonių, pilna neapykantos. Niekur kitur nemačiau tokių piktų ~50-60 metų žmonių kaip Lietuvoje.
O grįžtant prie temos, visada ieškai kur tau geriau, kodėl turėtum kentėti vien dėl to, kad kažkas kita kažkada kentėjo?

ilga laika ir mes su vyru galvojom pabuti cia tik keleta metu o veliau sugrysti i lt bet dabar kai lietuvoje dedasi toki dalykai ir viskas tik blogeja o ne gereja nusprendem pabuti cia ir palaukti geresniu laiku tevyneje