Kelionės "veža"!

Pasivaikščiojom po senamiestį, apžiūrėjom siuvenyrų kainas (jos kiek aukštokos, bet po Londono kainų viskas atrodė stulbinančiai pigu ). Užėjom į prekybos centrą nusipirkti saldumynų. Prigriebiau saldainių su kiaušininiu likeriu močiutei, sviestinių sausainių, pagmintų Vokietijoj, įpakuotų dėžutėje, kurioje pavaizduotas Londonas, o sausainių pavadinimas - Daniški sausainiai 1kg kaina buvo tik 4 eurai.

Visos kelionės metu teko kęsti siaubingą gerklės skausmą, tai labiausiai man padėjo būtent Brėmene pirkti Fisherman ar kažkokie panašūs saldainiukai Tiesa, čia jie kainavo pigiau, nei Lietuvoje. Ekskursiją po Brėmeną tęsėme paupiu:



Bū

[Gegužės 14-oji]

Nežinau, ar savo pasakojime net vertėtų paminėti šią dieną, bet būtent Gegužės 14-ąją su draugu kaip niekad laukėme 21 valandos vakaro – ne, Eurovizijos pusfinalis nebuvo mus dominantis dalykas Nr.1. Apkabinę kompiuterį laukėme akimirkos, kai „Eurolines“ savo „Lux Express“ puslapyje pradės pardavinėti bilietus į Rygą po 10 litų į vieną pusę – tokią akciją (deja, visiškai jiems nepasiteisinusią) jie vykdė kelias dienas iš eilės su vis kitu maršrutu kasdien už juokingą kainą.

Prasidėjus didžiajam išpardavimui, vietų toms datoms, kuriomis mes norėjome vykti, jau nebebuvo... Teko tenkintis tik 2 bilietais Gegužės 30-ąjai, šeštadieniui, kai vos už 20 litų aplankysime mūsų kaimyninės šalies sostinę Gavus bilietų tokia kaina, net „Eurovizijos“ pusfinalis žiūrėjosi žymiai linksmiau!

[Gegužės 30-oji, Šeštadienis]

[4:30] Metas keltis. Nors miego „šiek tiek“ trūksta (miegota buvo netgi 1 valanda ), bet visgi už valandos – autobusas į stotį. Kava, paskutinis pasitikrinimas, ar yra bilietai, pinigai, dokumentas....ir judame į stotelę.
[6:10] Buvome nusprendę nevargti ir latus išsikeisti prieš pat kelionę visą parą dirbančioje stoties keitykloje ( www.keitykla.lt ) su geriausiu kursu Lietuvoje (o eurus ten keičia geriausiu kursu pasaulyje ). Na ką, stojamės eilėn. Keista – šįryt čia nėra naktinių plaštakių, po darbo nakties besikeičiančių įvairiausių valiutų banknotus ir besikeikiančių, „kiek tas furistas mažai davė, nors sakė, kad pakaks“ ... Todėl savo eilę prieiname greitai.

- Mums prašom 20 latų.
-
-Kodėl???
- Nėra latų. Seniai jau nėr...

O taaaaaaip..... Nuostabu. Aš ir Tomas kartu sudėjus turime vos 10 latų 50 centų, kadangi liko monetų iš praėjusių kelionių. Kaip su tokia suma išsiversti Rygoje visą dieną? Neįsivaizdavome. Bet tikėjimo ir vilties vedinus mus kojos nunešė tiesiai iki Autobusų stoties laukimo salės, kurios patogiausioje viso pasaulio stočių ložėje apturėjome pusryčius

[6:50] Pajudėjome mūsų autobuso Vilnius-Ryga link. Dabar mūsų laukia nuostabus važiavimas nuostabiu oru + nuostabiai ramus snaudimas ir kaupimasis visai dienai ant kojų... Ech... Labanaktis, Vilniau, pabusime jau Rygoje....

***

Bet pala Viskas gal taip ir būtų nuostabiai įvykę, jei ne keleiviai... Į mūsų autobusą įsirioglino tokie gal 7 treninginiai berniokai, vos pavelkantys alaus dėžes į autobuso galą. Pora keleivių jau nuspėjo mūsų kelionės link Rygos ypatumus, todėl persėdo šiek tiek arčiau autobuso priekio.... O mes dar truputuką nenutuokėme, kad kelionė tarptautiniais maršrutais gali būti tokia „smagi“

***

Autobuse paleidžiamas įrašas:

„Gerbiamieji keleiviai, džiaugiamės matydami Jus komfortabiliame „Eurolines“ autobuse maršrutu Vilnius-Ryga. Mūsų kelionė drieksis iš Vilniaus per Panevėžį, ir po 4 valandų 15-os minučių turėtume pasiekti Latvijos sostinę Rygą. Primename, kad autobuse draudžiama rūkyti ir vartoti alkoholinius gėrimus. Geros Jums kelionės linki „Eurolines“!

Autobuse tyla...

„Dear passengers, welcome on board... <...>“

Autobuse tyla...

Uvažajemije pasažiri, dobro požalovatj vas v našem avtobuse... <...>

Autobuso gale:

-Da zatknis, s*ka.
-Prikin, negalima vartoti alkoholinių gėrimų... Tai kas čia per avtobūsas

***

Taip, autobuse iš tiesų buvo košmaras. Berods, kažkas gale išpylė alų, nes jo dvokutis pasiskleidė po visą autobusą... Virtinės keiksmažodžių, garsus juokas, kibirai alaus ir nuolat varstomos tualeto durys – toks kelias driekėsi iki pat Panevėžio autobusų stoties, kurioje stovėjome 10 minučių. Supratome, kad jokio ramaus snaudimo iš savęs išspausti nepavyks, tad į Spaudos Kioską lėkėme pirktis kavos...

Klausimas: Ką tuo tarpu darė tie 7 treninguoti galiniai vyručiai?
Atsakymas: Bėgo į „IKI“ pildytis alaus atsargų

Kelias nuo Panevėžio iki pat Rygos buvo dar įdomesnis – šnekos autobuso gale dar labiau pagarsėjo, ir štai privažiavome LT-LV pasienį. Ačiū Aukščiausiajam, mus sustabdė pasienio pareigūnai patikrinti dokumentų Ogi ačiū todėl, kad 3 iš „galiorkos“ neturėjo dokumentų

Kągi, jie visi buvo išlaipinti. Tris iš jų pasieniečiai nusivedė į muitinės pastato vidų išrašyti baudos – kirsti sieną be dokumento, pasirodo, galima Bet tuomet išrašoma 150 latų bauda, kertant LT-LV sieną bei 450 litų bauda grįžtant atgal.

Vienas iš tų trijų nuskriaustųjų draugų atėjo į autobusą ir sako:

– Acyprašau, keliaiviaij, ar jūs niekuo prėš palaukci dar 15 minutų? Toj išrašis baudą ir jou važosim... Nes kitų atvejų, jeigū jūs prėš, mias lipamę iš avtobūso ir lauksyme če pasienije čiort znajet kėk valandų, kol mūs kas nuors pajims....

Matyt, norėjo mumis sugraudinti ir laukė mūsų pasigailėjimo. Aišku, visi keleiviai buvo prieš, bet tylėjo kaip žemę pardavę. Pora merginų iš autobuso galo, kurioms alaus kvapas, matyt, jautėsi labiausiai, nes jos sėdėjo arčiausiai treninguotųjų, sušuko:

- O mums visai gerai būtų visiems, jeigu jūs ir išliptumėte

Neišlipo. Kažkaip ten labai atsiprašinėjo už triukšmą ir visa kita, ką pridirbo per pora valandų. Po 40 minučių ( taip taip, ne po 15-os, kaip žadėjo...) grįžo ir nubaustieji. Dar labiau besikeikiantys, sapaliojantys kažką apie Latvijos krizę ir kaip latviai iš lietuvių pinigus chaltūrinasi.... Ir tik staigaaaaa ----- vienas iš gavusiųjų baudą rėkia:

- A joptararai.... Kuprinę pamiršau pas tuos padlas.....

Visiems autobuso keleiviams vos ne juokas pro ašaras O kuprinę pamiršęs treninginis bėga link vairuotojo rėkdamas, kad apsisuktų. Neištvėrė ir vairuotojo kantrybė. Neapsisuko atgal. Ot tai gerai

[12:20] Vėluodami beveik valandą, atvykstame į Rygos autobusų stotį. Vidurdienis. Saulė plieskia negailėdama mūsų vargšės baltaodžių odos Pirmas taikinys – pietūs „Čili“ picerijoje prekybos centre „Stockmann“. Dar spėjome ir apžiūrėti drabužių kainas... Brangiau , nei Lietuvoje. Kaip ir maistas čiliake
Palikę kavinėje 7 latus (atsiskaityta buvo kortele, tad mūsų turėtieji 10 latų grynais dar vis kartu su mumis), judame žvalgytis po miestą....

***

Šeštadienio vidurdienis, todėl ir miestas labai gyvas – gatvės muzikantai, pinigų kaulytojai, lauko kavinės bei gausybė turistų. Pirmas mūsų lankytinas objektas buvo Šv.Petro Katedros bokštas. Pasikėlimas liftu į 71 metro aukščio apžvalgos aikštelę kaštavo po 2 latus kiekvienam











Pasigrožėję vaizdais ir iš viršaus ore nusipaišę kelią link Laisvės statulos, judame link jos



Vėliau ateina metas slėptis nuo saulės, nes darosi nebepakeliamai karšta Todėl geriausia išeitis – medžiais apsuptas parkelis šalia Laisvės statulos ir Rygos Operos



Tiltelis, ant kurio įsimylėjėlių porelės bei sutuoktiniai kabina spynas. Kuo vėliau čia atvažiuoju, tuo tų spynelių čia darosi daugiau... Gal kada nors ir mano spynelė ten kabės

Parko vaizdai:





„Alyvos šakelės kelionė“

Taip jau nutiko, kad vis negalėjau praeiti pro tuos medžius, kur taip ryškiai akį traukė alyvos







Tai taip tyliai, kad niekas nematytų, nuvogiau vieną šakelę ir eidamas per miestą visą laiką ją kaip durnelis uosčiau





Po pasivaikščiojimo parke su mintimi, kad čia šiandien dar grįšime pasėdėti prieš važiuojant namo, lendame į senamiestį ir klaidžiojam, klaidžiojam, klaidžiojam.... Sutinkame nemažai lietuvių, viena moteris čia netgi atsikraustė gyventi ir jos aplankyti pasikvietė draugę

Kaip mums sekėsi klaidžioti po senamiestį, kokių vaizdų ten užfiksavome ir kaipgi sekėsi kelionė su „7 treninginiais“ namo, sužinosite vėliau

Miesto parkelyje , prie upės, vyksta katerių lenktynės. Ohoho, kokios aršios grumtynės - net sudomina, tad mes, išsirinkę savo favoritus, sergame už juos ir liekame čia stebėti iki pat lenktynių pabaigos.



Mano favoritui įvyko katastrofa, ir jis gedulingai nutempiamas į krantą



Judame link senamiesčio:





Senamiesčio pradžioje vaikams dalina heliu pripildytus balionus, ir mane prigavo ilgesingu žvilgsniu žvelgiantį į juos, nes suprantu, kad balionų nebegausiu nei čia, nei McDonald's restorane - nebe vaikas



***

Švenčiamos vestuvės. Žiedlapių daugiau, nei smėlio ant žemės



Keli vaizdai iš pasivaikščiojimo po senamiestį:

Užeiname į BAZNICA. Vos įėjus pasitinka didelė vandens talpa. Pas mus tokia pasirodo tik prieš šventes



Gal norit pas KAKĮ?





Prieiname upę:



Prezidentūra:



Metas atsisveikinti su Alyvos šakele





Viena iš gražiausių senamiesčio vietų -



Gal alaus išsinešimui?

Visai netikėtai užsukam į kažkokią amatų gatvelę, kur galima pasidaryti įvairių žaisliukų iš vilnos, butelyje ar stiklainyje išgraviruoti prisipažinimą meilei, paklausyti gitaros brazdenimų.... Praleidžiame čia maždaug valandą.





Na , o čia, matyt, Rygos senamiesčio žvaigždė Jau tiek iš jos prisijuokėme, kad negaliu. Močiutė šoka tautiškus šokius, bet kažkodėl visi šokiai yra tokie patys - bac į vieną pusę, bac į kitą pusę, bac apsisukimas.... bac į vieną pusę, bac į kitą...apsisukimas...... Jos magnetola paslėpta po užuolaida, su kuria močiutė, kaktą nuliejus prakaitui, jį nusišluosto

Vienok, pagarba močiutei - šitiek laiko išstovėti saulėje aš neištverčiau. Jau tada ieškojomės pavėsio pastoviai......



Vėliau lekiam į McDonald'ą, perkamės nesveiko maisto krūvą ir atsisėdę parkelyje, valgom ir stebim praeivius...



Metas judėti link stoties. Pakeliui randam super parduotuvytę





Stotyje atsiduriame šiek tiek per anksti, bet niekis - stebim žmones, kurie sustoja prie PIRMOJO tako autobusų stotyje - čia atvyks autobusas, vešiantis mus į Vilnių. Ir labai labai tikimės, kad tie 7 berniukai iš autobuso galo šiandien namo grįžti nesugalvos....

Piešiniai ant sienų požeminėje perėjoje:





***

DEJA DEJA DEJA Grįžta vyrai 7 vyrai su 17 celofaninių maišiukų, pripildytų alumi, vynu, degtine, traškučiais ir saulėgrąžom...
Vyrukai vos paeina, bet niekis niekis. Autobusui atvykus, vienas kitą prilaiko ir sėkmingai smunka į autobuso galą. Šiuos vyrukus išvydę, keleiviai iš rytinio reiso jau iš karto rezervuojasi vietas pačiame autobuso priekyje - kad būtų toliau nuo tos šutvės. Tą padarome ir mes.....

O kelionė baigiasi visai nieko - privažiavus Vilnių, vienas vyrukas apsivėmes nusminga autobuso tualete, o kitas, jo ieškodamas, nusminga ant laiptų. Smagu, vienok, šitaip praskaidrinti savo gyvenimą

Visiems gerų kelionių!