Kelionės "veža"!

Selas

Bet turkas išties labai smagus žmogus!!! Žinoma, jį jau labiau pažįstančios dvi draugės estės sakėsi netikėti jo pamokančiais žodžiais, nes jis tik dedasi esąs protingas, bet man jis daug naudingos informacijos pasakė

Selas - žmogus tvarkingas. Man patiko jo namai - tokie erdvūs, kaip vienam žmogui. Gražiame rajone, prie pat Finsbury Parko, kur gyvena "bielkos" ir "libidiūškos", kaip Irenos sūnus sako Kadangi Selas kalba tik angliškai, todėl nori nenori teko tobulinti savo anglų kalbos žinias stengiantis suprasti tai, ką jis sako (jis turkas, kalbantis graikų, arabų, anglų ir dar keliomis kalbomis). Maloniai pakvietęs prisėsti į Svečių kambarį, gavus nedidelį apdujimą nuo prirūkytų patalpų, tarp dūmų vos ne vos radus krėslus, prisėdome pabendrauti.

Buvome jau labai pavargę nuo lagaminų tasymo po visą miestą. Norėjosi tik ištiesti kojas lovoje ir eiti miegoti. Bet laukė dėrėjimasis dėl gyvenimo jo bute kainos. Viskas įrengta labai gražiai, vonia tvarkinga, mums skirtas kambarys su viena dviaukšte labai girgždančia lova, bet mums buvo gerai Ir už penkias dienas jis paprašė 75 svarų. Mes be jokių derybų sutikom - už tokią kainą kaži ar viešbutyje pavyktų gauti vieną nakvynę trims žmonėms.....

Irena iškart perspėjo, kad Selas daug rūko, todėl daug kosti. Bet šiaip dirba Šefu (virėju) 5* restorane. Ir sako, gamina labai skaniai. Ir gražiai, kuo mums vėliau teko patiems įsitikinti paskutinę kelionės dieną. Bet apie tai vėliau.

Mes jau klojamės lovas ir taisomės miegot, patyrę baisulingą šoką dėl priešingo eismo ir visko visko kitaip, nei pas mus Lietuvoj.

Antroji diena

Žinot, pirmąją dieną Londone man pusiau nepatiko. Sunkus lagaminas, jo tąsymas per visą miestą ir panašiai... Tamsa, juodaodžiai, nepatikimai atrodantys indai.... Žodžiu, katastrofa

Bet antroji diena visas neigiamas emocijas nuvijo šalin. Visų pirma, tai atsibudau pailsėjęs, įgavęs jėgų. Pasižiūrėjau pro langą ir kas gi čia - ogi giedras giedras dangus ir nė vieno debesies. O orų prognozės buvo visai kitokios... Lauke šilta, nuotaika iškart pakilo. Pasimaitinę iš Lietuvos parsivežtu maistu, pasiėmę Selo duotus raktus nuo buto, išskubame ieškoti Metro (Underground).

Oras geras, aplinka graži, vos ne vos surandame Undergroundą ir aš, kaip (kolkas) geriausiai mokantis anglų kalbą (ką gali žinot, kaip bus vėliau ), einu klausinėt apie bilietus ir kainas. Mergina iš bilietų kioskelio paaiškina, kad vienai dienai vienam žmogui neribotai važinėtis metro 1 ir 2 zonose (centrinis Londonas) kainuoja 3,50 svaro. Gerai, sutinkam, perkam tris bilietus ir... Eidami link metro, leisdamiesi eskalatorium pamirštam, o tiksliau sakant, nelabai suprantam, kur jis galioja, kur tasai centrinis Londonas, nepaklausiam, kur tuos bilietus žymėt. Vienas malonus informacijoje dirbantis dreduotas juodaodis mums papasakoja viską apie šio bilieto ypatumus (kad šioje stotelėje nėra bilietų tikrinimo aparatų, bet kitose bus), o mes leidžiamės prie metro traukinio ir į jį lipame.

Tasai dreduotasis patarė lipti Picadilly Circus stotelėje, sako, ten geriausia. Ir išlipom. Štai, koks vaizdas tiesiai priešais mus iškilo:



Einame gatve sau ramiai, vaikščiojam, dairomės:



Taip pamažu prieiname iki National Gallery, į kurią neužsukam, nes turim geresnių planų:



Priešais National Gallery yra Trafalgaro aikštė . O gal ta galerija yra priešais aikštę... Na nesvarbu Aikštėje net ir vasario pradžioje veikia fontanai:



Trafalgaro aikštės viduryje yra Admirolo Nelsono statula. O prie statulos liūtai. Jie man labai patiko, tai užsimaniau įsiamžint.



Iš aikštės matosi ir Big Benas



Nusprendžiame važiuoti tiesiai į British Museum , atsiverčiame Undergoundo linijų žemėlapį ir surandame geriausią ir greičiausią kelią muziejui pasiekti.

Lipam į Metro. Jau pas mane yra tradicija nufotkinti metro "skylę"



Pakeliui į muziejų:



British Museum man nelabai patiko. Nors žinau, kad daug kam šis muziejus palieka didelį įspūdį. Galutinai supratau, kad muziejai - ne man.





Va, kas paliko įspūdį (ir ką fotografavau), tai Egipto salė



Ir skulptūra iš Velykų salos

Ateina laikas pietauti. Mes žmonės kuklūs ir taupūs, todėl einame į marketą apsipirkti visokių užkandžių ir papietauti atsisėdus parke ant suoliuko, kaip tai daro visi londoniečiai. Juk pigiau ir įdomiau

Prisiperkam maisto ir einam ieškoti laisvų suoliukų. Pietų metas, visi suoliukai užimti. Staiga randam vieną laisvą. Jį ir okupuojam
Besėdėdami pamatom voverę



Kas man Londone patinka, tai kad kiti žmonės nebaksnoja į tave pirštais ir nežiūri taip, kaip vieną kartą pažiūrėjo į mus, valgančius Laisvės alėjoje Kaune marinuotus agurkėlius Čia jiems visiškai nusispjauti, ką tu darai. Jie matyt jau visko matę. Niekas nemėto jokių replikų, kai viešoje vietoje bučiuojasi dvi merginos arba du vaikinai. Tolerantiški visi

Nukrypau į lankas. Sekantis mūsų lankytinas objektas - Madam Tussauds muziejus. Patarimas kitiems - reikia lipti metro stotelėje pavadinimu Baker Street. Nuo čia iki muziejaus - kaip ranka paduot

Pakeliui į muziejų - Šerlokas Holmsas:



Yra Londone ir Šerloko Holmso muziejus. Bet nematėm mes jo ir jame nebuvome. Ir poto gailėjomės, nes dvi pažįstamos estės sakė ten labai įdomu.

Ir štai pats muziejus



Madam Tussauds muziejaus šūkis - NORS VIENĄ DIENĄ PASIJUSK ŽVAIGŽDE! Prie bilietų kasos užmatėm viliojantį pasiūlymą - nusipirkti dvigubą bilietą:

1. Madam Tussauds
2. London Eye (Londono akis)

Kaina - 35 svarai/žmogui. Atskirai perkant bilietus išeina tikrai brangiau, tad šiuo pasiūlymu ir pasinaudojam. Ir stengiamės neversti svarų į litus...neversti...svarų....į...litus.... (už mus tris 483 litai )

Bet žinot, muziejus ir Londono akis tų pinigų tikrai verti. Kainuotų daugiau - visvien mokėtume, nes labai patiko. Tikrai pasijutom žvaigždėm, stovėdami šalia Jennifer Lopez ar princesės Dianos. O dar atsidarius lifto durims mus užpuolė paparaciai

Kelionė po muziejų prasidėjo....











Prisifotografavom prie daug ko, tik kitose nuotraukose esu ne tik aš, todėl negaliu jų rodyti Skulptūros ten tikrai nerealios, nu net kai kurias sunku atskirti nuo tikro žmogaus... Pvz, stovėjo japonė fotografė ir fotkino kažkokią skulptūrą. Aš netyčia užlindau jai "į kadrą" ir gražiai atsiprašiau. Žiūriu, ji nejuda. Ir toliau fotografuoja. Pasirodo, ten vaškinė figūra

O kas buvo toliau, po figūrų apžiūrinėjimo - nepasakosiu vien tam, kad kitiems, kurie lankysis muziejuje, tada nebus įdomu
Neleido fotografuot, užtat man ten labiausiai patiko, pabaigoj

Na o mes su Metro judam link London Eye. Pakeliui labai gražių vaizdų pamatom, pavyzdžiui, Big Beną







Eilė prie London Eye pavakare nebuvo didelė, įlipome į kapsulę gana greitai Vaizdai tikrai gražūs:

Jei neklystu, London Eye aukštis - 135 metrai. Žinokit, tikrai aukštai ir šiektiek netgi baisoka Ypač žiūrėti, kaip ta kapsulė per tokius slankiklius varo. Užtat vaizdai nerealūs





Apsukti visą ratą trunka 32 minutės. Neilgai, bet laiko tikrai pakanka Dar kartais dėl techninių kliūčių sustojam...visi išsigąsta, kad nukris

Nusileidus ir išlipus iš "Londono Akies" pasivaikščiodami ėjome palei upę, palei parką..... Jau pradėjo temti, labai gražiai miestas vakare atrodo:



Užėjome į šalia esančią visokių lauktuvių parduotuvę, aš radau sau tokią pačią kvadratinę piniginę, kurią pirkau Kretoje (ji buvo su kanape nupiešta), tik ši piniginė su Londono Taksi atvaizdu ir užrašu LONDON. Iš karto griebiau ir nusprendžiau kolekcionuoti pinigines - iš kiekvienos kelionės parsivežti po tokią kvadratinę, jei tik rasiu Kainavo 3 svarus. Paskui kitur matėm už 1,99

Tuomet susiplanavome likusią šios dienos dalį - Nuvažiuoti iki London Bridge pažiūrėti Tauerio tilto , o vėliau - į Victoria Stotį, susirasti ten autobusų išvykimo vietą, nes sekančią dieną, tiksliau naktį......planuojam....skristi į Vokietiją Todėl, kad nesibadziot naktį po Londoną ir nepavėluot į oro uostą, norime viską susirasti iš anksto.

Bet dabar - į London Bridge. Taip vadinasi Metro sustojimas. Galvojom, ten bus tas žymusis Tower Bridge. Aha, klydom..... Nė velnio ten jokio tilto nematėm, buvo jau tamsu, upės nesimatė niekur aplinkui, tai grįžom atgal į Metro ir nusprendėm važiuoti į Viktorijos stotį.

Ir čia prasidėjo nuotykiai Metro, po kurių mama sakė niekada nebekels kojos ten (mano mama truputuką viską perdėt mėgsta tai sekančią dieną jau su mielu noru ieškojo Metro, o ne autobuso ).
Tai va, prasidėjo viskas nuo to, kad atvažiavo Metro. Vieni žmonės išlipo, kiti jau pradėjo įlipinėti. Tarp jų ir mes. Bet žmonių buvo tieeek dauuug, kad visi netilpome, Metro durys užsidarė priešais pat mano nosį. Laukiam laukiam, o Metro iš vietos nejuda. Staiga durys atsidaro ir pranešama, kad Linijoje atsirado techninių nesklandumų, prašome pasirinkti alternatyvų variantą ir "linkime geros kelionės". Nu ir prasidėėėėjooo..... Dingo šviesa. Vėliau atsirado. Vėl dingo. Atsirado. Tada žmonės pradėjo kilti laiptais link kitos linijos. Reikėjo matyti, kiek tų žmonių buvo Gaila, ne fotografavimas, o žiūrėjimas po kojomis man buvo galvoj. Būčiau tokį vaizdą įamžinęs.....

Visai miniai susigrūdus prie laiptų į kitą liniją, mes sugalvojome išeiti iš metro ir "Iš naujo į jį įeiti", tik jau į kitą liniją. Pasirodo, gerai padarėm ir beveik aplenkėme minią. Žmonių susigrūdę buvo dar daugiau, bet visi tilpome ir sėkmingai nuvažiavome į Viktorijos stotį.

Susiradus autobusų išvykimo vietą, nuėjome į bilietų pardavimo kioskelius pasiklausinėti visko. Pasirodo, autobusai į Stansted oro uostą važinėja kas 20 minučių. Kelionės trukmė - pusantros valandos. Kaina 10 svarų (46 litai) į vieną pusę. Kadangi oro uoste mums reikia būti apie 6 valandą ryto, mums pasiūloma išvykti autobusu 04:10. Nusiperkame bilietus ir grįžtame į Traukinių stotį, kurioje yra toks mums labai patikęs Sainsbury marketas, ten skanus jau paruoštas maistas . Prisiperkame vakarienei maisto - dešrelių, sumuštinių, visokių kitokio greitai nesveikai skanių nesąmonių.... Ir grįžtame į savo jau spėtą įsimylėti Finsbury Park rajoną...

Jau vėlus vakaras. Namuose mūsų laukia turkas Selas ir pora svečių - mamos pusseserė su draugu. Pabendravę, pagėrę arbatos iš puodelių su Turkijos vėliava, Turkijos prezidentu (?), Turkijos vaizdais beigi Turkijos žemėlapiu, klausinėjam Selo ir mamos pusseserės Irenos, kaip naktį nuvažiuoti iki Viktorijos stoties. Pasirodo, tai nėra labai lengva, nes reikia važiuoti su persėdimu, o naktiniai autobusai dar ir retai kursuoja
Informacija iš dviejų lūpų skamba labai skirtingai, tad nieko nelaukiu ir, lydėdamas mamos pusseserę iki autobuso stotelės, einu aiškintis su autobusų grafikais

Viską lyg ir randame. Aha, nuo Finsbury parko iki Seven Sisters su N279, tada pereiti gatvę, bla bla, įsėsti į N73 ir važiuoti iki pat stoties. Viskas aišku. Bilietus galima bilietų pardavimo aparate nusipirkti. 2 svarai - vienas bilietėlis Bet Irena susakė, kaip galima pagudrauti tai mes taip ir padarėm

Palydėjus mūsų svečius, dar užeinu į parduotuvę nusipirkti Halls ledinukų, nes siaubingai košmariškai skauda gerklę, jau kad susirgau kelionėje, tai susirgau. Pakeliui ramybės neduoda mama, vis skambinanti ir klausianti, kada grįšiu. Pergyvena. O kai aš venas Romoj tokiu laiku laksčiau, tai nieko nesakė

"Trečioji diena, arba pietų - į Vokietiją"

Ankstyvas rytas Londone. Ką jau čia rytas - nakties vidurys... Antra valanda. Dvi dienos Londone prabėgo labai greitai, o trečioji turėtų tęstis kiek ilgiau todėl, kad mes...skrendam... į Vokietijos miestą Brėmeną Vienam labai geram internetiniam žmogeliui padovanojus 6 bilietus su Ryanair skristi kur norim, pasirinkome Brėmeną.

Taigi, vos atsikėlę, išskubam į stotelę ir bandom pagal Irenos nurodymus pasiekti Viktorijos stotį. Sekasi visai neblogai. Ne, ne kelionė, o autobuso bilieto pirkimas jį nusipirkti nėra taip lengva, nes įmetus monetą ji prakrenta "kiaurai" ir grįžta pas mane bet nusiperkame.

Stotelės tvarkaraštyje radus užrašiuką, kad kelionė iki Viktorijos stoties trunka apie pusantros valandos, bandome šia peckalione netikėti Bet...kelionei įpusėjus, suprantame, kad į autobusą (vežantį į Stansted oro uostą), kurio bilietus nusipirkom vakar, nebespėsim. Nuotaika nelabai gera. Gaila prarasti 30 svarų, sumokėtų už bilietus, kai juos galėjom ir išsaugot vien anksčiau išėję iš namų.

Stotyje atsiduriame tik 04:30. Autobusas išvažiavo prieš dvidešimt minučių . O stotis - UŽDARYTA Visos svajonės nemokamai pasiskraidyti iki Brėmeno ir aplankyti šį nuostabų miestą žlunga pavėlavome į autobusą, stotis kažkodėl uždaryta, žmonės stovi ir nieko nesupranta. Mama vis replikuoja, kodėl mes taip anksti kėlėmės, važiuojam namo, gi jau ar taip ar taip - pavėlavom, nėr ko čia badziotis veltui laiką gaištant. O aš nesutinku. Noriu savo tikslą (oro uostą) pasiekti ir jau tik tada galėsiu nuleisti rankas ir pasakyti PASIDUODU, kai pamatysiu išskrendantį mūsų lėktuvą ir suprasiu, kad mes pavėlavome.

Taigi, imuosi savo plano Stoties viduryje pamatau autobusą su užrašu Stansted Airport. "Mūsų" - pagalvoju, - ir liepiu bėgti mamai bei jos draugui nekreipiant dėmesio į ženklus "Žmonėms eiti griežtai draudžiama". Nu ir ką - pasiekėm autobusą. Lipam, sveikinamės, rodom bilietus (galvojau, kad prasmuksim su ankstesnio autobuso, kuris jau išvažiavo, bilietėliais). Vairuotoja (ten daug autobuso vairuotojų - moterų) juos pažymi, nurodo, kad eitume sėstis ir palinki gero skrydžio Viskas suuuper.

Iki Stanstedo oro uosto reikia važiuoti pusantros valandos. Galvojau, per tą laiką nusnausiu. Bet kur tau - fone grojo tokios gražios dainos, tokie prisiminimai užplūdo tai žiūrėjau pro langą ir niūniavau daineles, tokias, kaip ABBA ar QUEEN


Atvykus į oro uostą buvau toks apsnūdęs, taip norėjau miego, kad net nieko nebepamenu, kas buvo Tik ilgą eilę prie rankinio bagažo patikrinimo, priverstinį batų nusiėmimą ir bprotišką norėjimą į tualetą

Į lėktuvą suspėjome. Dar ir laiko buvo likę, mus spėjo kažkokia apklausų vykdytoja, kuri buvo labai įkyri, pakalbinti. Vis klausinėjo, ko mes čia sėdim, iš kur atskridom, kur skrendam, ką čia veikiam..... Bet prasidėjo laipinimas į lėktuvą, pas mus buvo Priority Boarding (Pirmenybinis) laipinimas, tai ir nuėjom stot į eilę. Į lėktuvą įlipome vieni iš pirmųjų. Išsirinkom sau geras vietas Gražūs tie Ryanair lėktuvai, ir kėdės didesnės, platesnės....

Sulipus visiems, keleiviams, pajudėjome link pakilimo tako.

Lėktuvas:



Kylant



Kažkas skrendant kažkur



Lėktuve:



Skrydžio metu, kuris truko pusantros valandos, užsisakėme kavos, kuri, beje, buvo pigesnė už AirBaltic kavą ir bene trigubai didesniame indelyje. Ir skanesnė Suvalgėm iš namų įsidėtus sumuštinius, pirktus prekybcentryje, ir jautėmės papusryčiavę

Leidžiantis Brėmene:





Lėktuvas nusileido 10 h vietos laiku. Oras nuostabus, šiektiek vėsiau, nei Londone, bet svarbu, kad giedra ir nė vieno debesėlio.

Taigi, nusileidome Brėmeno oro uoste.
Kad jūs žinotumėte, kaip buvo smagu matyti "teisinga" puse važiuojančias mašinas, ramias gatveles, švarius šaligatvius.... pasaka.

Išėjus iš oro uosto, leidomės į tramvajaus bilietų paieškas. Niekur neradom - nei oro uoste, nei kioskeliuose, kurie buvo uždaryti... Mums tik pasakė, kad galėsime nusipirkti bilietų tramvajuje. Gerai, lipam į jį. Reklama skelbia, kad iki miesto centro tik 12 minučių kelio. Vienkartinis bilietėlis - 2,15 euro. Tramvajuje pastatytas bilietų pardavimo aparačiukas. Visi atskridusieji apspinta tą vargšą aparatą ir stengiasi išpešti bent vieną bilietą. Bet jiems nepavyksta. Taip prie bilietų aparato prastovime, kol neatvažiuojame iki mums reikiamos Domsheide stotelės. Sutaupėm 6 eurus 45 centus

Vaizdai išlipus:

man ir berlynas nepaliko didelio ispudzio... bet va, Barcelona tai priverte issiziojus i viska ziuret, architektura mane pritrenke, jau Paryzius man buvo wow, bet Barcelona nustelbe gerokai ji....

Laiko Brėmene turėjome pakankamai daug. Nuo 10h ryto iki 17h vakaro bastėmės po miestą, po prekybos centrus, po kavines



Užėjome į tą Katedrą:





Vienoje vietoje buvo padėtos žvakutės ir aukų dėžutė su prašymu už vieną žvakutę paaukoti 30 euro centų. Paaukojome ir uždegėme žvakutę



Vaikščiojom ir kas minutę pyškinom, nes vaizdai senamiesčio - nerealūs



O štai ir Brėmeno miesto simbolis:



Ten net eilutė fotografavimuisi buvo susidariusi - net ir paprastą darbo dieną buvo pilna turistų, reikėjo eilėj laukt, kol galėsim nusifotkint