Nežinau ar atlaikys mano šeima...

Pradėsiu iš pradžių. Prieš 7 metus buvo graži meilė ir draugystė. Nebuvo taip, kad susitikom ir jis man iškarto krito į širdį, bet pamažu susidraugavom, aš pradėjau mąstyti, kad jis puikus vyras, pradėjau pastebėti, kad vis labiau jam patinku ir nusprendžiau atsakyti į jo šiltus jausmus. Mano ir pačios jausmai sušilo o po to net ir suliepsnoję buvo. Praėjo 3 metais draugystės ir aš pradėjau jausti, kad norėtųsi santykiuose kažkokio stabilumo, na, kad pav. jis man bent jau pasipirštų. O jis delsė... Pamažu pradėjau justi, kad mudu per daug skirtingi, bet kartu buvau prie jo labai prisirišusi, jį buvo pamilusi mano tėvų šeima ir t.t. Ir kai atrodė, kad viskas baigta, pasijutau Labai norėjau, kad mano vaikas turėtų tėtį, o ir mudviejų giminės mus labai spaudė dėl vestuvių, taigi, mudu nusprendėm susituokti. Iš karto po vedybų prasidėjo barniai. Dažniausiai dėl to, kad mano vyras, visai nenorėjo dirbti, o aš tuo metu laukiausi ir dirbau. Man buvo pikta, kad būdama turiu atlikti visus buities darbus, apsipirkinėti ir išlaikyti mudu abu, kai trukdavo pinigų, MB leisdavo tuos pinigus, kuriuos buvom gavę vestuvių proga iš mano tėvų. Gimus dukrytei jis atsiskleidė kaip puikus tėtis Jis nesibodi su ja pasilikti, jei man reikia kažkur išeiti (jai dabar 10 mėnesių). Kadangi jis nedirba (ir darbo neieško motyvuodamas tuo, kad jeigu susiras, aš negalėsiu niekur išeiti), daug laiko praleidžia namie su dukryte( arba sėdi prie PC). Tačiau nedaro jokių buities darbų, netvarko kambarių, neapsipirkinėja ir t.t. Viską darau aš. Po gimdymo man pasisekė ir aš labai išgražėjau jei nėštumo metu MB daugiausiai dėmesio skirdavo kompui, tai dabar pradėjo vėl susižavėjimo pilnu žvilgsniu žiūrėti ne tik į kompą, bet ir į mane, bet aš...
...visiškai atšalau jo atžvilgiu Ir nieko negaliu padaryti Aš įkalbinėjau jį kur nors išeiti, bet jis nesutinka, nes nenori močiutei palikti dukrytės. Galiausiai aš palikau jį ramybėje. Nustojau norėti su juo , o jis manęs vis dar geidžia, kaip draugystės pradžioj. Jis geros širdies žmogus, bet manęs ėmė nebetraukti kaip vyras.
Maža to, mano šefas nusprendė mane paaukštinti ir perkėlė dirbti į kitą vietą. Na, o toj kitoj vietoj... ėjau koridoriuje su segtuvu ir pamačiau Jį... atrodė, kad tikrai trenkė žaibas. Maniau, kad taip tik filmuose būna, pasirodo - nea Dar "super" kad mes sėdim vos ne vienam kabinete. Panašu, kad ir aš patinku tam savo bendradarbiui, nes jis mane kviečiasi važiuot pietauti. Na ir aš einu Gerai, kad jis daug keliauja darbo reikalais, tai retokai būna darbe, bet jis man kuo toliau tuo labiau patinka.
Ką daryti?

pagalvok kas svarbiau seima ar jausmai kitam vyrui ,tik ziurek kad nuo vilko begdama ant meskos nepataikytum.Esme pas tave ta kad jus su vyru visai skirtingi ,o tu dabar susizavejei zmogumi kuris dirba toki pat dara kaip ir tu ,tai labai daug kam nutinka ir paskui visos arba visi suka galva oi va cia mano gyvenimo meile oi va sitas vyras labai mantinka arba atvirksciai. Nepadaryk klaidos nes didzioji dalis sitaip apsigauna ,o paskui prasosi atgal pas vyrus ara pas zmonas.

situacija isties kebli... na manau visu pirma jus turite suzinoti savo bendradarbio poziuri i jus kaip i savo antraja puse. Jei vyras netraukia, neistengia del seimos (atleiskit leisiu sau ji pavadinti loderiu) tai kam jums toks vyras? argi geriau slapciomis susitikineti o namo grizus vis labaiu ir labiau ilgetis to zmogaus? galbut mnao patarimas ne pats geriausias, bet realiai pagalvojus, jei jus besilaukdama turejote dirbti, namu visus kampus laikyti viena, o jis nei pirsto nepajudino, tai ka zinau... siaubinga man tokie vyrai paprasciausiai slykstus (bekite nuo tokio, nes galu gale jus nuo koju nuvarys) Labai gerai kad atsirado kitas jums patinkantis zmogus, galesite palyginti juos abu

aš patarčiau įvertinti tai, ką turi: tinginį tavęs netraukiantį sutuoktinį, kurio, panašu, nebemyli? kas jus sieja?tik vaikas? jei taip, tai ar šitas naujas susižavėjimo objektas, ar kitas koks pasitaikys, bet manau kažkas vistiek Tavo šeimos paskutinį siūlą nukirps. jeigu būtum absoliučiai laiminga šeimoje, į kitus nesižvalgytum paanalizuok save, ar tave tenkina tai, ką turi? kas tau dabartinis tavo vyras?tiesiog tavo vaiko tėvas?

Aš tikrai nežadu daryti skubotų išvadų... T.y. tikrai nemanau, kad mano bendradarbis yra idealus vyras ir mudu pažįstami dar tik apie mėnesį, o jis vis keliauja darbo reikalais, tai realiai kartu esam ne tiek ir daug laiko praleidę. Bet mudu traukia vieną prie kito, nors tu ką
Labai geras Rucelie klausimas... Kas man yra mano vyras... Visų pirma jis mano dukrytės tėtis, t.y. vienas brangiausių žmonių, mano mažutės gyvenime. Taip pat jis yra žmogus, su kuriuo esu jau 7 metus, aš esu pripratus prie jo... Jis man nuolat kartoja, kad myli mane ir sako, kad jeigu aš kur nors dingčiau nebegyventų, nes aš esu vienintelis artimas jam žmogus jo gyvenime. Tokiomis kalbomis jis mane gąsdina, bet dėl vienintelio artimo žmogaus jis teisus Kadangi, jis yra geros širdies, jį labai myli mano tėvų šeima, giminės... O aš visai nebežinau kaip man gyventi toliau. Aš jį gerbiu, bet kartu nesijaučiu su juo saugi kaip moteris. Tarkim, jeigu sugestų mano automobilis, jeigu mane kas nuskriaustų jis būtų paskutinis, kuris galėtų ištiesti pagalbos ranką.

Sunku ką patarti žinant situaciją tik iš vieno žmogaus pusės. Akivaizdu, kad vyras ir gyvenimas su juo tave nuvylė. Kita vertus, draugavot nemažai laiko ir turėjai galimybę ji pažinti. Gal nuskambės žiauriai, tačiau jei buvo abejonės prieš susituokiant, jos ir liks. Ir kuo toliau tuo labiau nusivilsi. Banalu ir šimtą kartų girdėta, bet bandyk kalbėtis su savo vyru, išsikalbėk ko tikiesi iš jo ir iš santykių. Bet pirmiausia atsakyk pati sau - kas turėtų pasikeisti, kas jaustumeisi laiminga šeimoje? Ką pati gali padaryti dėl to? Ar vyro atžvilgiu tavo jausmai pasikeistų jei jis susirastų darbą?

viskas aisku reikia trecio

Dar gali pasielkti taip:pasakyk jam kad arba jis susiranda darba ir tampa seimos galva kaip vyras o ne koks lodoris ir buityje tau padeda arba mes skiriames,nes viena to vezimo jau pavezti nebegali ,paziurek kas iseis.

labai gerai pasakyta pritariu isties, koks jis vyras, jei nei tavim pasirupinti nesugeba... prapuolimas su tokiu...

Tas JIS vedes ir turi vaiku?
Mano patarimas:skirtis su vyru, vaika palikti jam(nes vaikas jums kaip suniui penkta koja, o vyrui labai svarbus ir mylimas), moketi vyrui alimentus bei pradeti nauja gyvenima su tuo JUO. Jei JIS laisvas...

Kadangi aš visada panašiose situacijose esu už santykių saugojimą, dabar nedarysiu išimties. Galų gale, gi duoti santuokos įžadai - ar pažadas "ir džiaugsme, ir varge" nieko nebereiškia? Šeimai dabar, kaip suprantu, nelengvas periodas: moters jausmai atšąlę, vyras darbo nesieško, nebėra ankstesnio įdomumo ir polėkio... Bet ar iš tiesų yra taip blogai, kad būtų galima sugriauti tai, kas tiek laiko statyta? Ir ar iš tiesų tas vyras tiek blogo temos autorei pridaręs, kad būtų nusipelnęs būti paliktas (su visom žiauriai skausmingom pasekmėm tiek jam, tiek jai, tiek vaikui)?

Gal aš neteisi, bet aš taip matau situaciją - lengviausia (bet mažiausiai atsakinga) leistis vedamai aistros ir leisti vystytis naujai užgimstantiems santykiams. Sunkiau (bet tuo pačiu daug labiau atsakinga ir pagarbu) sutelkti visas jėgas šeimos išsaugojimui ir naujos kibirkšties įžiebimui. Aš iš to, ką perskaičiau, tikrai nematau priežasčių griauti šeimą, todėl autorei palinkėčiau laiku ir vietoj įsijungti šaltą protą