Komentarai - gairės, apie ką mes čia:
[quote=Subjektyvi,2012 06 21, 16:17]
Yra toks dalykas kaip kampų šlifavimas ir prisitaikymas, adaptacijos periodas. Manyčiau veiksmas abipusis. Ypač tada, kai susitinka du stiprūs ir valdingi. Gyventi po vienu stogu - misija neįmanoma tampa įmanoma. Minkymo rezultatas pasiektas. Valio! Pilstykit šampaną.
[/quote]
[quote=jotule17,2012 06 21, 16:19]
super
o kai abu valdingi, jie abu mano, kad vienas kita "sutvarke" ir abiems gerai labai teisingai apibudinot-kampu slifavimas [/quote]
[quote=jotule17,2012 06 21, 17:45]
jooo.. ir variantu nedaug-arba nusislifuoja ir ismoksta (kas greit pasimato), arba sakes-karas namie
[/quote]
[quote=Maidenana,2012 06 21, 22:42]
ple, koks kampu slifavimas po 10 bendro gyvenimo metu? suprasciau po 3... gal... nu tikrai ne po 10. Nezinau, koks IQ lygis slifuojasi po 10 metu is eiles. Arba supranti zmogu, priimi jo minusus ir su jais sugyveni, arba ne ir issilakstom. Tam tikrai nereikia 10-ties metu. Slifavimas.. nu joprst.
[/quote]
[quote=Montekrista,2012 06 22, 09:16]
ir taip šlifuojasi poros visą gyvenimą...šlifuojasi ir šlifuojasi....[/quote]
[quote=griežtukė,2012 06 22, 09:49]
esu ne iš vienos poros girdėjusi, kad sunkiausi metai - pirmieji 10
vėliau arba būna kartu iki grabo lentos, arba ne
[/quote]
[quote=Publicum47,2012 06 22, 10:11]
Mažiau klausykit "pasakų" - nebe to amžiaus esate. Jei pasidomėtum statistika kiek žmonių skiriasi būtent tuo periodu kai vaikai užauga ir išsikelia gyventi atskirai - suprastum kad Jūsų įvardinta situacija tėra mistika. Tokie žmonės, kurie skiriasi rimtame amžiuje visą gyvenimą laikėsi kartu tik iš pareigos jausmo prieš visus prieš savo tėvus, kol jie gyvi, prieš savo vaikus, prieš visuomenę bet tik ne dėl to kad puikiai sutaria tarpusavyje. Tokie žmonės visą gyvenimą buvo kažin kuom nepatenkinti savo santykiais, bet negalėjo visko nutraukti iš "pareigos" jausmo. O kai patys skaito, kad "pareigą" atliko - tada skiriasi ir turi lūkesčių pradėti gyventi dėl savęs. Labai dažnai tie lūkesčiai "sudūžta, bet tokia kategorija žmonių yra. Ir Jūs su vyru (bent jau vyras) patenkate į tokią kategoriją. Nes iš to ką rašėte Jūsų vyras turi išvystyta labai didelį pareigos jausmą, bet yra kažkuom labai nepatenkintas Jūsų santykiais (iš čia visi tie negražūs žodžiai), todėl teks rimtai padirbėti su savo santykiais.
[/quote]
[quote=jotule17,2012 06 22, 10:13]
aha, jo: pagyveni su trim diedais po 10 metu, nu nes ***** gi slifuojies, o paskui laisva-neber kam paslifuot
nu ka as zinau... man nereikia ir nenoriu as po 10 metu trunkanciu eksperimentu savo gyvenimo saskaita tinka zmogus arba ne. kas cia butu jei po 10 metu gyvent su zmogum, su kuriuo nesutari tam, kad "apsislifuot"?
[/quote]
[quote=mylimuke,2012 06 22, 11:26]
Tiesą sakant, aš irgi esu girdėjusi apie tuos +/- 10 metų. Draugės mama pasakojo, kad pradžioj buvo labai sunku, pykdavosi, riedavosi, tik apie 10-us vedybinio gyvenimo metų atėjo kitoks supratimas apie santuoką, santykius, konfliktus ir apskritai požiūris į daug ką. Atsipalaidavę jie tokie atrodo dabar.... graži pora, ir draugei baltai pavydžiu tokių tėvų.
Tai gal ne tik su apsišlifavimu ateina, bet ir su vidine žmogaus branda.
[/quote]
[quote=jotule17,2012 06 22, 11:38]
visi pradzioj daugiau maziau pykstames, ypac kai prasideda bendra rutina ir "naminiai" rupesciai. del smuklmenu dazniausiai. po desimties metu net su nemylimu zmogum is reikalo galima butu teoriskai susigyventi. kazkada senais laikais zmones zenydavos ne is noro, o is reikalo-tevai supirsdavo. ir gyvendavo. iki grabo lentos gyvendavo.
dabar nebe tie laikai-visuomene toli pazenge. todel manau, kad jei kartu buti darosi per sunku nereikia laukti desimt metu... as savo gyvenima per daug branginu, kad laukciau 10 metu sukskties ir tada pagalvociau, kad "nu va, sakiau, kad nieko cia nesigaus...-ate"
[/quote]
[quote=mylimuke,2012 06 22, 11:42]
Manau, tie 10 metų yra apytiksliai, juk nepateiksi vyrui skyrybų dokumentų 10 metų sukaktuvių proga, vieniems greičiau gal viskas, kitiems ilgiau.
Bet čia turbūt amžinas klausimas, kur riba tarp šlifavimosi ir netikimo vienas kitam.
Kiek metų reikia kartu pragyventi, kad suprasti, jog apsišlifuoti nepavyks, ir nebereikia gaišti laiko?
[/quote]
[quote=jotule17,2012 06 22, 11:47]
ir as manau, kad per akis. per metus daugybe situaciju skirtingu nutinka. as kai draugavau 5 metus ir is to nieko neisejo nusistaciau sau griezta laiko limita-jei matau, kad po metu mes neketinam niekur link judeti, nieko veikti, tik "buti", tai manau neverta tu savo meteliu veltui eikvoti nei man, nei jam
[/quote]
[quote=mylimuke,2012 06 22, 12:18]
Nu tai palaukit, apie kokius metus mes kalbam? Išskirtinai tik santuokos? O ką keičia balius su balta suknele? Jei iki tol ir gyvenai jau kartu, ir šampaną gėrei, ir tai truko ne metus ir ne du.
Esminės klaidos yra laukti ir manyti, kad viskas savaime susitvarkys. O ir atidavimas savo gyvenimo nemanau, kad yra pliusas santykiuose. Nereikia savęs pamesti. Taip tikrai gali pralaukti 10 ar 20 metų, niekas nepasikeis, o tada verkt šunį apsikabinus. Jei ne tik pasyviai laukiama, o aktyviai šlifuojamasi (abiems), tai, manau, galima ir greičiau pamatyt, kiek ir kokių rezultatų tai duoda santykiuose.
[/quote]
[quote=Maidenana,2012 06 22, 12:29]
o kampai vis lenda... ir lenda... ir lenda...
jo jo, nes gyventi ne santuokoje budavo geda ir nepadoru. tai ir isteki po pusmecio pazinties/po mokykliniu pasimatymu karta i savaite sestadieniais/18-23 metu... zek, ant 33 metu ir susivoki kas ta santuoka.. ir kaip konfliktus spresti..
o dabar geriausiu atveju 22 bakalaura baigi, 24 - magistra, +2 meteliai draugystes/keliones/klubai.. ir se tau 26 visi.. ir pasaulio pamaciusi.. ir pinigu uzsidirbusi.. ir su zmonemis susipazinusi ir isteketi vis dar nepasiruosiusi, ir isvadas pasidariusi. kas anksciau uzimdavo 10 metu, siai laikais maksimum - 3.
[/quote]
[quote=mylimuke,2012 06 22, 12:36]
Draugės mama tekėjo berods 26-ių, tai jau buvo šio to mačiusi. Ir vos nepabėgo tiesiai nuo altoriaus, nes išsigando
Bet nepabėgo... Na o jūs piešiat čia šablonines situacijas... žmonės labai skirtingai gyvena, skirtingai tas supratimas ir ateina. Tiesa, kai kuriems niekad neateina.
O ir šiaip, tas supratimas ne baldas koks, kad pastatei ir stovi - ramu jau.
[/quote]
[quote=Maidenana,2012 06 22, 12:48]
Nu ir kiek gali partneriai aktyviai save lauzyti? Man apskritai tas 'slifavimas' nelabai suvokiamas dalykas. As jau minejau - arba priimi partnerio minusus, o jis - tavo, arba ne. Svarbiausia partnerysteje - kuo greiciau pasirodyti 'visame grazume', kuo greiciau parodyti visas silpnas puses, visus juodziausius savo naturos minusus. tada labai tauposi laikas, nervai, igaunama patirties, suvokiama kas kiekvienam kaip asmenybei visiskai nepriimtina. ir viskas - jokiu slifavimu. nesuprantu, kam gaminti rytais omleta ir nesti kas penktadieni geles, jeigu nekenti gaminti ir geliu kvapas erzina? kam rodytis geresniam/-ei negu esi? Vistiek atsiras partneris, kuriam tu busi tiesiog idealas ir jis tau taip pat. O ten slifuotis, taikytis, bartis, nusileidineti, lauzytis, lipti per save - kam to reikia?
[/quote]
[quote=mylimuke,2012 06 22, 12:56]
Taip, didele dalim pritariu. Bet, kaip aš suprantu, tas minusų pamatymas/parodymas, priėmimas arba ne, tai irgi įeina į tą šlifavimosi periodą. O šiaip juk nebus taip, kad viskas patinka, bet dėl kiekvieno š nesusikrausi šmutkių ir neišeisi, žmonės kalbasi ir keičiasi vienas kito atžvilgiu bent minimaliai tai tikrai. Aš nekalbu apie apsimetinėjimą geresniu ar kažkokių partnerio ydų priėmimą sukandus dantis. Jeigu vyras pusryčiams iškepa omletą, o tu mėgsti blynus, jei įdeda porą šaukštelių cukraus į kavą, o tu geri išvis be jo, tai juk dėl to nenueisi skirtingai keliais, nes jis tau netinka ir tu dėl jo tikrai nepradėsi gerti kavos su cukrum - imi ir pasakai tai. Čia gal ir labai elementarus ar ne visai tinkantis pvz., bet tikiuosi, supratai, ką norėjau pasakyti. Manau, yra tam tikra riba (ir visiems skirtinga), iki kurios gali pasišlifuoti, o nuo kurios jau nusprendi, kad netinka, nesikeisi ir geriau pasukt skirtingais keliais.
[/quote]
[quote=zuika26,2012 06 22, 13:34]
va beveik pilnai sutinku
as tokia ir buvau nuo pat pradziu draugystes su visais pliusais ir minusais. o vat vyras..
ir stai iskyla po to dilema po 10metu praleisto laiko kartu ar buti ar ne
nes reik kazka priimt,atleist naujo, ko nezinojai,nematei nors buvo apkalbeta n kartu ir gauti klaidingi atsakymai 
[/quote]
[quote=griežtukė,2012 06 22, 14:16]
nea, tikrai nebijau. as kaip tik vienises tipas esu.
tiesiog, jeigu atsitiktu taip, tikrai nemanau, kad reiktu grauztis ir liudeti del prabegusiu metu, po kuriu tektu skirtis
yra geras posakis: Viskam savas laikas, kas duota, neatimsi ir nepakeisi.
Gyvenk ir nesuk galvos, o jeigu taip, o jeigu antraip
Papildyta:
[quote=jotule17,2012 06 22, 11:09]
ir nematau reikalo tempti ta guma "ale ot susitvarkys viskas". zmoniu ant svieto daug, ner cia ko skriaudziamai ar skriaudziamam, nusivylusiam ir isiskaudinusiam gyvent istisus 10 m 
Papildyta:
bet cia juk eina kalba apie santykius, kurie nesiseka. tai kam juos tist kaip sudina virve? tai juk irgi atidavimas savo gyvenimo diedui su tusciom viltim apie kada nors galbut ateisiancia geresne ateiti
cia mano poziuris, karta pasimokiau laukdama stebuklo. o ka dabar turiu? to, ko laukiau-nesulaukiau. tai ka dabar turiu-esu velniskai patenkinta ir tas dabar turimas galejo dauga anksciau mane gyvenime dziuginti Bet gal nebūtumėte turėjusi, jeigu ne skaudi patirtis? juk po skaudžios patirties kitą žmogų vertina labiau ir kaip sakoma, reikia išlaukti ir turbūt ne veltui jums buvo duota kentėti, nes dabar viską atperka. ar ne taip?
[/quote]
[quote=NakedA,2012 06 22, 14:45]
As irgi jau isitikinau ,kad is esmes zmones nesikeicia ,tad neverta tiketis kad partneris kardinaliai pasikeis pagal tavo norus [/quote]
[quote=griežtukė,2012 06 22, 14:58]
tikra tiesa: arba susitaikai, arba skiriesi.
manau, kad maniškis labai gailisi, nes paskutines tas dienas toks susikrimtęs buvo ir šiandien sakau tai kur atsiprašymo žodžiai, tai atsiprašė
šiaip nemoka jis pasakyti atsirpašau, o geriau suksis aplinkui į akis lįs, bet kai tiesiai paklausiau kur atsiprašymas ir ar suvoki, kad tokių žodžių negalima kalbėti, tai sakė, labai atsiprašau
[/quote]
[quote=Subjektyvi,2012 06 24, 10:10]
Esmė gal ir nesikeičia, bet detalės, kurių l.daug, jos gali kisti. Juk paprastai būtent tos detalės ir šlifuojasi.
Jei netinka esmė, tai netinka jau pirmame santykių laikotarpyje ir su tokiu žmogumi nėra jokių tolimesnių santykių, pamatų klojimo. Nieko nėra.
Matau, kad tik viena mylimuke geriausiai suvokia apie tai, kas yra kampų šlifavimas, kitos arba be patirties, arba neteko, arba teko, bet nežinojo ką su tuo daryti.
[/quote]
[quote=mylimuke,2012 06 24, 12:30]
Deja, mylimukė irgi iš tokių, kurioms teko, bet nežinojo, ką daryt.
Norisi tikėt, kad visko pasimokiau, bet praktinis pritaikymas dar tik ateity. 
:[/quote]
[quote=Subjektyvi,2012 06 24, 17:08]
Bet tai teorinis instruktažas prieš praktinį pritaikymą labai svarbus
Juk žinai, kad ir taip būna, ir kad nieko tokio, nes tai laikina.[/quote]
[quote=Maidenana,2012 06 24, 20:58]
omletai su blynais ir cukrumi kavoje yra tikrai ne slifavimas, tai iprociu pazinimas tiesiog. svarbiausia yra poziuris i religija, vaiku auklejima, politika (su klaustuku), gyvenimo tempa, interesu sutapima ir dar kaip kvailai beskambetu - turi patikti partnerio kvapas. viskas. toliau jeigu yra abipusiai jausmai ir visi sie dalykai sutampa - visa kita pofik.
i vienus vartus niekada gyvenime geru santykiu nesukursi. santykiai - tai du zmones. gali pati stengtis nesistengus - jeigu partneriui dzin, tiesiog pamini savo meiles jam likucius po kojomis ir pedini i prieki, zliumbdama krokodilo asaromis. nes bet kuriuo atveju teks skirtis. klausimas tik, ar po 3 ar po 13 ar po 23 metu.
Zmones keiciasi labai retai is esmes. Ir apriori, ju pasikeitima itakoja tik didziulis stresas arba ju eile. Tada yra tikimybe zmogui pasikeisti. Bet ne visada i ta puse, i kuria mes noretumeme.
[/quote]
[quote=mylimuke,2012 06 24, 23:52]
Boze, ten tik pvz. buvo.
Aš irgi sutinku, kad pamatinės vertybės turi sutapt, ir čia jau nepasišlifuosi, nes tai būtų savęs atsisakymas.
O kad visa kita pofig, dėl šito nesutinku. Tikrai nėr taip gyvenime, kad be religijos ir politikos viskas pofig.
Poros tada beveik nesipyktų, nes apuostyt vienas kitą ir sužinot, kairiuosius ar dešiniuosius palaiko, galima prieš apsiženijant ir vaikų prisidarant. Tai va dėl tų kitų dalykų mes ir šlifuojamės.[/quote]
[quote=griežtukė,2012 06 25, 09:55]
aš manau, kad tu, žmogau, gali daug prisiklausyti teorijos, patarimų ir kitų pavyzdžių, bet vistiek, savo gyvenimą tu nugyvensi savaip ir negali pritaikyti (patarimų) sau.
Todėl turi mokėti atsirinkti kas ir kaip, ir tik tu viena supranti ar dabar verta kažko imtis (permainų) ar dar ne, gal dar ne viskas taip blogai, ne tik juoda ir balta? (šiuo atveju nekalbu konkrečiai apie savo istoriją).
Gražu būtų gyvenimą nugyventi kartu su vaikų tėvu ir kad matytume abu kartu kaip vaikai užauga ir jų vaikus. Tada senatvėje prisiminti kaip nuėjome tą ilgą gyvenimo kelią ir ką patyrėme
[/quote]
Tęsiame?
