Sveikos, mamytes,
Pagaliau ir as prisiruosiau sia tema parasyti (nors kartais ir pasiskaitineddavau)...
Taigi, pas mus istorija tokia (tikiuosi, nepabos skaityti
):
Turiu maza, dabar jau 1.6 men., mergyte-Migle. Jai jau 3 menesyje buvo daignozuota
sunki Atopinio Dermatito forma (nors bere jau nuo gimimo). Kas su tuo susidure tikriausiai suprantate, ka tai reiskia: istisai verkiantis kudikis, nakti kelimasis, kas 1-2 val., jau nekalbant apie vis labiau plintancius berimus, kurie vietomis pereidavo i slapiuojancias zaizdeles. Nebuvo ant kunelio vietos, kuri nebutu sios ligos pazeista. 4 men. mazoji "ismoko" kasytis. Pasidare dar blogiau...reikejo nuolat saugoti ir ziureti, kad dar labiau nenusitrintu ir taip jau pazeistos odeles. Nepasitraukdavau nuo jos nei sekundei, visada Migle budavo mano demesio centre ir taip ilgus menesius...Naktimis pradejome miegoti kartu, nes tekdavo laikyti rankytes, kad nesikasytu, o tuo paciu ir daznai keltis. Tiesa, iki 7 men. naktimis vysteme. Ka dareme, kaip gydeme? Ko tik neisbandeme ir tradicine medicina, ir homeopatus, ir zolininkus...zodziu, uz bet kokio siaudo griebemes...tik rezultatas tas pats-jokio. Zinoma, hormoniniai tepalai padedavo, bet kaip, zinia, ne daugiau 3 dienom, o tada viskas vel lauk lisdavo. Zirtekai, Tavegiliai ir kiti antichistaminai jokio rezultato nedave, nes Migle kasydavosi lygiai tiek pat ju isgerusi (visi sie sirupai labiau alergijoms nei AD gydyti tinka). Bent jau musu atveju, susidariau nuomone, kad vaistai yra tik du-klimato (ar greiciau klimatines zonos) kaita ir isaugimas. Pirmiausia Miglei pradejo gereti, kada isvykome ilgesniam laikui pagyventi prie Vidurzemio juros. I Turkija ja atsivezeme beveik puses metuku, tada liga atrode buvo pasiekusi "dugna", be hormoniniu tepalu tiesiog nejo issisukti (aisku, tepadvome kaip galima reciau ir skiesdami su drekinamaisiais kremais). Buvo baisu. Ne is karto, bet po 3-4 men. Ad stipriai sumazejo, pirmiausia, neliko slapiavimu, zaizdu, pradejo mazeti berimai, veidelis tapo beveik svarus. Daug laiko praleisdavome gryname ore, prie juros. Vasara grizome i Lietuva. Pamazu pamazu AD pradejo stipreti, liga vel aktyvejo. Niekaip kitaip nei klimatu to paaiskinti negaliu...Po poros menesiu parskridome i Turkija. Miglei jau kur kas geriau...nors kojytes ir riesai dar labai isberti, vis dar kasosi, tik jau reciau. Vasara AD taip pagereja, kad kartais ir trumpomis rankovemis galime ja rengti (daznai buna neimanoma del nuolatinio kasymosi), ziema-ypac kojytems dar tepalu prireikia. Vis dar ziurime, saugome ir labai tikimes, kad ateis tokia diena, kada galesime uzmirsti sia nuolatine fraze:"Migle nesikasyk", o ir pati mergyte gales zaisti, bendrauti, megautis saule, jura, nuostabiu oru nejausdama siaubingo niezulio. I Lietuva zadame grizti, kai liga visiskai iveiksime. Dekui dievui, turejome galimybe isvykti, nes kitaip...neisivaizduoju, kas Lietuvoje musu butu lauke.....