Kuriozai per vestuves

labai faina tema labai smagu pasijuokti iš to kas buvo taip siaubinga, bet gerai baigėsi
na mūsų vestuvėse labai didelių kuriozų nebuvo, bet baimės apturėjom išvakarėse... kadangi užsimaniau puokštę pasidaryti pati ir man reikėjo baltų rožių su rožiniu atspalviu-tai išvažiavom su vyru jų ieškoti po visus rajono augintojus... pirmiausia nuvarėm į pamiškę pas eigulį, bet tokios spalvos jis neturėjo, todėl pasukom atgal-kelias koks 1,5km per laukus žvyrkeliu... pakeliui dar sutikom traukiančius grybautojus miškan su dviračiais ir pėsčiomis... važiuojant vyras pastebėjo, kad neužsidaręs normaliai durelių-trinktelėjo jomis iš naujo ir nukūrėm toliau... kai nuriedėjom kokį 15km-pasigedom piniginės.... joje buvo vyro pasas, žiedai, krūva pnigų skirtų visoms vestuvių išlaidoms, teisės ir dar bala žino ko... šalto prakaito išmušti bandėm atgaminti kur ji dingo... liko tik vienas variantas-tas durų trinktelėjimas miško žvyruotu taku... nes ji buvo kaip tik tos pusės kelnių kišenėj ir iškrito... na turbūt įsivaizduojat su kokiu siaubu ir maldom pasukom atgal dėkui dievui, kad tas kelias žvyruotas buvo ir jos apdulkėjusios nieks nepastebėjo... suradom...
sekantis įdomumas buvo, kad atvažiavęs mano pusbrolis pareiškė, kad jis rytoj (vestuvių naktį) išvažiuos namo, nes jam reikia parašyti lietuvių kalbos rašinį Tai dar dabar juokas ima, kai pasižiūriu į fotkę, kurioj aš palinkusi prie lietuvių kalbos rašinio, o laikrodis jau rodo 23,30val.... vestuvių rytą irgi sunervino, nes šuokuoseną padarė tokią, kad košmaras.... bet laiko keisti nebebuvo... tik padraskiau pagal save truputį ir tiek... na ir dar viena smulkmena nutiko, kad prieš zagsą ir fotografavimąsi atelje-turėjom dar laiko ir ėjom pasivaikščioti po aleksoto tiltu krantine... kai atėjo laikas jau eiti tuoktis-pastebėjau kad vėjas nulupo mano gėlę nuo suknelės, kuri dengė visą mano petį ir puošė na bet čia jaunikis ir pabroliai pasibėgiojo po krantinę irvėl dėkui dievui ją surado... netgi neįkritusią į vandenį...

oi nebegaliu ..niu kai perskaiciau, kai pradejau juoktis tai visi bendradarbiai suleke paziureti kas man cia daros..

nu taigi paprasta zalia lietuvishka pasa, kuri, kai ivede identifikacijos korteles, daro kelionems i uzhsieni, nes kortele pripazistama jei neklystu kolkas tik ES shalyse. Tai va tas pasas santuoku rumuose (naujas, priesh kelias dienas iki vestuviu ishduotas) pasirodo netiko.

Oi, ziuriu Matroskinas jau ishaishkino padeti, dideliausias dekui

nu dar karta pasikartosiu: pateikiau, bet kazkodel jis tai darbuotojai (po tavo paaishkinimu vel pradedu ant jos danti griezti ) netiko.

Beje, ne i tema, bet per Naujus skridom i Londona, kuo puikiausiai tiko identifikacijos korteles, niekas net neklause apie pasus.

Atsiprasau,bet tikrai uzsiciklinai.Tema ne apie pasus

Ups, tai tikrai tada tai darbuotojai kvankšt buvo. Tai pats normaliausias gi pasas, "kelioninis" jis tiek pat, kiek ir senasis LR piliečio.
Tai tegul ji žagsi tada.

O tavo pastabėlės off topic, labiau tiktų į temą- "Ach, kokios mes teisuolės visur ir visada" .

Pasariotės pastabėlės, turėjau omenyje.

Na mano vestuves irgi buvo idomios. Tikslaiu isvakares, nes mano busimasis su uosviu pateko i avarija. Ir vestuviu diena vyrukas dziaugesi langete ant rankos Uosviui buvo liudniau, stipriai prakirsta kakta, kad net operuot reikejo, va taip va, bet uosvios saunuolis net ir po operacijos mane taip valso judesy uzsuko, kad maniau jau nuvirsiu
Palyginus laimingai baigesi, tik deja mano vyro ekipazui, nelaimes kaltininkui baigesi liudniau, jo zmonai luze sonkauliai, o jam is streso sustojo sirdis. Taigi vienas kaimo galas svente vestuves, deja kitas ruosesi laidotuvem.
Mano sesei pries vestuves pirslys sugebejo koja gan stipriai nudegint karstu vandeniu (saipesi kad, mol vestuvine suknele ilga niekas nematys). Va taip vestuves su liudnokais nutikimais. Svogierkos vestuves praejo be incidentu, deja po vestuviu praejus porai dienu, jaunavedziam nukniauke masina Ot ir medaus menuo

Mano sesuo sugalvojo apsizenyt Lietuvoj ir dar nedideliam provincijos miestelyje (pastaba - sesuo gyvena Vokietijoj ir jaunikis vokietis). Nuvaro jie per puse Vokietijos i Lietuvos ambasada, uzpildo dokumentus, pasirenka data ir psio...pasak, ambasados darbuotuoju gales nuvaziuot i Lietuva ir ramiai susizenyt, nes jie mat sutvarkys visus formalumus...nu laikas eina, viskas kuri laika ramu, viskas ciki...likus gal savaitei iki vestuviu susiranda musu mama civ. metrikacijos darbuotoja (na, nebutu nedidelis miestelis) ir pradeda visokias problemas vardint - tai dokumentai blogai uzpildyti, tai dar kazko truksta, pazymu visokiu ir pan...na, kazkaip tas problemos skubiai issprendziamos ir laukiam vestuviu..atvaziuoja busimi jaunieji, isvakarese uzsuka pasiterauti ar viskas gerai, ar gauti papildomi dokumentai ir pan. nu ir ka - ta boba, kuri zenyna, atsivercia istayma ir iskilmingai perskaito, kad mano sesuo istekedama PRIVALO pasirinkti pavarde arba - iene, arba - e....prie jaunikio vokiskos pavardes...o tokios pat kaip jaunikio pavardes jokiu budu negalima imti, nes to neleidzia LR istatymai nu issivaizduokit, pvz. frau mullere arba frau mulleriene tai sesuo uzsispyre, kad verciau nesizenys, bet tokios nesamones su pavardem nedarys....ale, paskui ta kaimo valdininke pasiskambino i Vilniu ir jai issaikino, kad gali pavarde pasirinkt kokia nori

ir juokiaus,ir biškį liūdėjau...
na,pati savo vestuvių dar nešokau,bet teko keliose sudalyvaut...
per tetos vestuves pusė tortų buvo nebevalgomi-keli "pavargę" svečiai nusprendė prisėst kambary,kur tie tortai buvo padėti,tai vietoj pagalvių juos ir panaudojo.tiesiai ant stalo
kai pirkom butą,pardavėjai mus užkvietė į savo vestuves-jų viena pora atsisakė,tai paprašė padėt tiek to-suknelę turėjau nuo išleistuvių...pakvietė mus pirmadienį,o vestuvės-šeštadienį...buvo kažkas klaikaus-jaunieji mūsų amžiaus,bet jaunimo...tos penkios poros...daugiau-giminės,kaimynai ir artimieji.vienžo,balius ne jiems,o kitiems.negana to,pirmasis pabrolys pasigėrė dar puotos vietos nepasiekęs,o per balių užmigo prie stalo.jaunasis irgi ne ką geriau-prisilakė per vestuves kaip kiaulė,tad jaunoji buvo ne kokios nuotaikos...
beje,apie kvailą piršlio korimo tradiciją-vienose vestuvėse (ačiū dievui,aš ten nedalyvavau) piršlį pakorė...iš tikrųjų....

Pa Radize, pas tave daugiau jau tragiska, negu komiska istorija, na tu manau pasimokei ir saviskes atsvesit linksmai

eina sau...
Tai uz ka dabar ta vargsa pirsleli...