Meilužių santykiai, kai abu turi šeimas

Aš tą ir turėjau omeny.

Kadangi skaitydavau šį skyrelį, atsimenu jūsų istoriją nuo pradžių. Ir jei atmintis neapgauna, pradžioje tikrai kitaip galvojot. Ar nebuvo taip, kad trūko tik prieskonių? O dabar trūksta daugiau... Ir vyro svarba nuvažiavo kažkur toli žemyn. Klausimas, kas nuo to laiko pasikeitė be to, kad atsirado meilužis ir jausmai jam. Ar jausmai jūsų neapgauna? Jeigu jie praeitų, kaip vertintumėte vyrą dabar? Spėčiau, kad šiuo metu nereikėtų daryti jokių sprendimų. Atsargiai

Aš nuo pradžių pasakojau, kad susiradau meilužį tuomet kai supratau, kad skyrybos nebūtų tragedija. Prieskonių trūko senokai, bet neieškojau jų kol nebuvo to suvokimo.
Vyro svarba nuvažiavo per šiuos metus, jausmai kiti atsirado, bet kontroliuoju juos, nesvaigstu, žinau, kad su meilužiu mes nebūsim kartu. Net ir nenorėčiau. Jei išsiskirčiau su meilužiu net neįsivaizduoju kaip būtų, kaip keistųsi mano santykis į vyrą.
Sprendimų nedarau, vadovaujuosi blaiviu protu Jausmai jausmais, bet galva pirmoj vietoj.

Nepykit, bet skaitant aprašytą situaciją, sunkoką tame matyti blaivų protą. Ne vertinant iš moralinės, etinės pusės, o tiesiog... na nesisieja man kažkoks jovalas su blaiviu protu nors tu ką... greičiau bandymas save tuom įtikint, net jei nesat itin sentimentali.

Labas vakaras, nusprendziau su Jumis pasidalinti savo istorija, kadangi girdint keliu savo geru draugiu patarimus, supranti, kad saliskoms joms ne visada pavyksta islikti arba tiesiog jos neturi tokios patirties, kad galetu ka patarti. Labai prasau Jusu rasyti viska atvirai, ka manote, man tai labai labai svarbu . Tikiuosi, kad priimsite i savo rata.
Istorija banali ir turbut tikrai nieko nenustebinsiu, bet manau kiekvienai is musu pacios istorija visada atrodo kitokia. Tai stai: esu istekejusi, vaikas siais metais baigineja pirma klase, seimoje tikrai galiu patikinti rupesciu dideliu nera: tokiu kaip finansiniai, busto dalykai ir pan. Abudu su vyru realizuojame save savo megstamuose veiklose. Taciau atsitiko taip, kad turiu meiluzi, kuris lygiai taip pat yra vedes. Musu santykiu eiga buvo labai idomi, kadangi pradzioje vienas kito tiesiog velniskai nekentem (tiesa pamirsau pamineti, kad esame bendradarbiai ir musu keliai susikirto vieno imones projekto metu). Kiekvienas musu susirinkimas baigdavosi pakeltais balso tonais, budavo ir taip, kad i musu klausimu sprendimus turejo pasijungineti netgi vadovai. Tai buvo zmogus apie kuri is mano puses like bendradarbiai pastoviai girdedavo "labai grazius epitetus". Bendrus darbus mums pavyko pasibaigti puikiai ir tiesiog viena karta gerdami virtuveleje kava atradome daug bendru temu, pradejome kalbetis labai atvirai. Toks musu bendravimas tesesi apie 2 metus, tada is savo puses pradejau pastebeti, kad apie si zmogu galvoju vis dazniau ir dazniau. Zodziu ivyko "tai"ir tada situacija man pasidare labai neaiski (negaisiu laiko rasydama apie sazines balsus pries vyra ir t.t. nes tai tikrai niekaip manes neteisina). Taigi: susitikdavome ne kiekviena diena, bet tel. prakalbedavome po pora val., veliau jisai pradejo nebeskambinti/neberasyti dingdavo 2 sav, atsiradus pasiteisinimas buvo daug darbu, papildomi kiti rupesciai ir t.t.bet as taves pasiilgstu, veliau prisipazino, kad isimylejo mane. Sake, kad nemyli ir nenori gyventi su savo zmona, bet kitos iseities kol kas neturi, nes yra finansiniai isipareigojimai. Po kiekvieno "to"karto musu susitikimai darosi vis retesni. Pasakiau ka jam galvoju tiesiai sviesiai ir, kad man tikrai nereikia zinojimo, kad kazkas kazkur yra, baigiam ir viskas, bet jis manes nepaleidzia nei moraliskai, nei fiziskai.Keisciausia, kad po tokiu musu susitikimu santykiai su zmona stebuklingai stabilizuojasi, praeina kiek laiko, vel su zmona negerai, blogiausia, kad jis apie tai pats nelabai linkes kalbeti. Siai minutei vel analogiska situacija, klausineja ar noreciau su juo gyventi, kai paklausiu kur dingsta jo atsakymas toks: man patinka gauti viska vienu metu arba nieko, as geriau kentesiu neturedamas taves visos, bet trupiniais nesimegausiu. Stai tokia situacija, del to naturaliai kyla klausimas: as jam viska sakau is karto ka galvoju, prasau paleisti, lyg ir paleidzia, bet paskui vel grizta su kupinos kancios veidu. Sakyciau buciau pati vienisa moteris. Gal esu tikrai gerai kvakstelejus, kad sugebejau isivelti i toki reikala. Aciu merginos uz komentarus ir patarimus. Lauksiu

Kad cia, manau, reikia atsakyti tik i viena klausima. Ar Jus mylite savo vyra ir ar norite su juo gyventi teisinga seimynini gyvenima?

Kamile istorija, kaip ir daugelio moteru kurios susigunde pagundom. Cia nieko naujo nera. Bet va nesuprantu, kai Jus rasot, kad prasot jo paleisti Jus? Cia kaip suprasti? Jei Jus nenorit buti su juo dedat taska ir viskas. Kodel tie santikiai priklauso tik nuo vieno zmogaus? Kodel jis manipuliuoja Jumis, o Jus juo tikit? Ir koks Jums skirtumas su kankinio veidu jis vaiksto ar be? Pasistenkit istrukti is jo manipuliavimo pinkliu. Va kai sita pasieksit, daug labai pamatysit. Atsivers akys.

ladynew manau cia ne esminis dalykas myli ji savo vyra ar ne. Meiluzis jai gi nieko konkreciai nesiulo. Taip, kad jai nereikia rinktis tarp dvieju vyru, kuri myli labiau. Meiluzis ja nori islaikyti prie saves, kaip meiluze o ne busima zmona.
P.s. Pagal psichologus vyrai palieka savo seimas ir iseinsa pas meiluzes per pirmus tris men . Veliausiai iki triju metu. Po triju metu meiluziavimo, meiluzei praktiskai sansu nelieka.

pati sau atsakėte į savo klausimą

Istorija įdomi, bent jau jūsų pažinties ir santykių pradžia. Nuo neapykantos iki meilės O pabaiga: visgi kokios mes, moterys, esam naivios... Išsiilgusios meilių žodžių... Jis tavimi manipuliuoja ir žaidžia. Jei tikrai nebenori santykių su juom (turi pati sau atsakyti į šį klausimą), dėk tvirtą tašką ir viskas baigta. Nes jam taip patogu. Dingsta, atsiranda, pasako "pasiilgau", "myliu", "noriu" ir viskas, kojos sulinksta.


Bet ar autorė nori naujos šeimos su meilužiu? Kiek supratau iš jos posto, ji nori tik aiškumo.

Ir gana ilgas laiko tarpas apsisprendimui, nuo 3 mėnesių iki 3 metų

Pagal jos posta galima suprasti, kad ji nori kazka daugiau su juo. Kam akcentuoti, kas jis nori su ja gyventi.
Ne visiems vienodai ta euforija veikia. Dauguma skiriasi(jei isvis skiriasi) per pirmus tris men. Per pati santykiu pika. Kiti veliau, pagal situacija. Isimylejimas irgi pagal psichologus trunka tris metus. Yra tokiu kurie ir po dvidesimties metu skiriasi su zmonom. Bet tai vienetai.

Pirma: nesižeminkit ir neatvėrinėkit širdies SM - čia nuolat užklysta tos, kurios mėgaujasi svetimomis problemomis ir nepraleidžia progos pasityčioti. Tai draugiškas patarimas iš savos patirties - čia užsiregistruodama tikėjausi, kad kalbėjimas su panašiose bėdose besikapstančiomis padės savam gyvenime susidėliot prioritetus ir atrast valios išsikuopti tą jovalą. Deja... "ačiū" sarkastiškosioms moralizuotojoms - tik pasiauginau storesnę odą ir ėmiau į viską žiūrėti ciniškiau

Antra: kad galėtume kažką patarti, turėtume žinoti ko jūs pati norit. Ar teisingai supratau, kad meilužyje jūs matot TĄ žmogų, su kuriuo galbūt norėtumėt kurti bendrą gyvenimą ir ryžtumėtės pokyčiams? Ar vis tik jus tenkina meilužės rolė?
Jei tenkina, tuomet nematau didelės problemos - meilužių santykiai negali būti rimti ir stabilūs, priklausomybė nėra gerai. Susitinkat kai abu norit ir galit ir valio Kai abiems ar vienam iš jūsų atsibos - viskas bus baigta. Kolkas jam neatsibodo, kaip matau, tik žadėt jums nieko daugiau jis nenusiteikęs.
Jei į šiuos santykius žiūrit rimtai ir norėtumėt tą vyrą matyti ne kaip meilužį - bijau, kad nieko gali neišeit iš to Panašu, kad jis jūsų nori kaip meilužės ir savo tikslus vynoja į netikrų pažadų popierų. Jei jis sako, kad geriau kentės, kol neturės jūsų visos - kodėl tada nepalieka ramybėje kol neišsiskirs su žmona? Beeet, skirtis tai neketina? O ir jūs ne laisva, tad tas "viskas arba nieko" - žodžiai, neatitinkantys veiksmų.
O kad geriausia būtų padėt tašką ir pasirinkt tvarkingą gyvenimą su vyru - turbūt nė sakyt nereik ,ar ne?

na 1 - jokio jovalo objektyviai nera, jus pacios ji susikuriat. issikuopt labai paprasta, galimi tik 2 sprendimai - arba skiriesi su meiluziu ir buni istikima vyrui, arba skiriesi su vyru ir ganaisi su kuo nori ir kur nori. kam cia dirbtinai kazkokias tai neissprendziamas bedas susikurt

ir 2 - negi is tikro jus tikites, kad forumas gali sudeliot prioritetus jusu samoneje?