Įkraunama...
Įkraunama...

Depresija

QUOTE(off-line @ 2015 04 25, 23:11)
Gali būt alerginis, gali eit ir be alergijos, tiesiog kaip uždegiminė odos liga. Stresas gali paskatint niežėjimą ir bėrimų atsiradimą. Bet jei gyvūnas jaučia fizinį diskomfortą nuolat, tai kartu ir emocinis diskomfortas. Ir ratas įsisuka. O kai pajunta niežėjimą, išsidrasko, iškart prikimba visokie mikroorganizmai, prisideda bakterinė infekcija, žaizdelės plinta, niežti dar labiau.


Pas mus su tavo gyviu Night13 tokios pat bėdos biggrin.gif,kaip aš ja suprantu.. smile.gif
Pasiskačiavau,kad ši mėnesi išleidau 30 eu kremams nuo šito brūdo,o šiandien dar vienas brūdas išlindo doh.gif jam atstkirai kito tepalo,man atrodo jau vaistininkai į mane šnairuoja,vėl šita besikasanti atėjo doh.gif

Šilta šiandien vel gamtoje praleidom diena smile.gif ,bet man tiesa saknt per karšta biggrin.gif ,man geriau +12 +15 smile.gif
Atsakyti
Laba diena unsure.gif Pastarasias dienas skaitau jūsų diskusijas, bet vis nerandu ūpo parašyti. Atrodo, užtenka paskaityti ir jau jaučiuosi 'gyvenanti' kartu, besidalinanti išgyvenimais. Nes net ir nežinau, kaip apibūdinti savo būklę. Dabar jaučiuosi pavargusi, turbūt eisiu tuoj nakties miego. Bijau rytdienos, apskritai bijau darbo. Taip jo norėjau ir, aišku, džiaugiuosi ir esu dėkinga, kad gavau. Bet mane dažnai valdo nerimas ir baimė. Praėjo dar tik pilnos trys savaitės, tai tai mažai ir kartu tiek daug. Jau prarandu naujokės statusą, iš manęs pradedama tikėtis darbo, o ne vien mokymosi, savarankiškumo, atsakomybės. Žinoma, ir aš pati to noriu iš savęs, bet bijau, kad negaliu išgauti. Nors stengiuosi susikaupti, būti atidi, pridarau klaidų ne tik iš nežinojimo, bet ir iš žioplumo, užmaršumo, paskubėjimo. O darbas reikalauja kruopštumo ir detalumo. Liūdna ir labai pergyvenu, kai padarau darbą blogai, jaučiuosi nuvylusi ir sukelianti nepasitikėjimą manimi. Ir nežinau, ką daryti, kaip tai pakeisti. Ir anksčiau man taip buvo. Nesuprantu, atrodo, nesu atsiprašant durna, man gerai sekasi mokytis, ir net ir nesinervinu, kai darau užduotis, bet vis tiek priveliu klaidų, dėl kurių paskui pergyvenu. Ir net nepasimokau iš jų, kartoju. Ką jau kalbėti apie kažkokį tobulėjimą, jei elementariuose dalykuose susimaunu. Na bet galiu 'pasidžiaugti', kad kolektyvas normalus, t.y. manęs niekas neengia, neignoruoja ir priima kaip normalų žmogų. Nors savų pričiūdų turi, neretos apkalbos ir pan. Bet kur jų nėra. Vien apie darbą parašiau, nes kaip ir anksčiau man tai daugiausia nerimo sukeliantis faktorius. Labai daug jam dėmesio ir energijos skiriu. Be jo mano gyvenimas tuščias ir nykus. Žinoma, kalbu perkeltine prasme. Turėčiau dėl ko gyventi. Bet gyvenčiau gulėdama ant sofos.
Atsakyti
QUOTE(deraramos @ 2015 04 26, 20:00)
Praėjo dar tik pilnos trys savaitės, tai tai mažai ir kartu tiek daug. Jau prarandu naujokės statusą, iš manęs pradedama tikėtis darbo, o ne vien mokymosi, savarankiškumo, atsakomybės. Žinoma, ir aš pati to noriu iš savęs, bet bijau, kad negaliu išgauti. Nors stengiuosi susikaupti, būti atidi, pridarau klaidų ne tik iš nežinojimo, bet ir iš žioplumo, užmaršumo, paskubėjimo. O darbas reikalauja kruopštumo ir detalumo. Liūdna ir labai pergyvenu, kai padarau darbą blogai, jaučiuosi nuvylusi ir sukelianti nepasitikėjimą manimi. Ir nežinau, ką daryti, kaip tai pakeisti. Ir anksčiau man taip buvo. Nesuprantu, atrodo, nesu atsiprašant durna, man gerai sekasi mokytis, ir net ir nesinervinu, kai darau užduotis, bet vis tiek priveliu klaidų, dėl kurių paskui pergyvenu. Ir net nepasimokau iš jų, kartoju. Ką jau kalbėti apie kažkokį tobulėjimą, jei elementariuose dalykuose susimaunu.


Žinok darbdaviai irgi nėra visai durni (nu visokių būna, bet greičiausiai nea), jeigu darbas nėra jau visai elementarus, o iš aprašymo matosi, kad nėra, tai niekas nesitiki, kad po trijų savaičių varysi kaip ant sparnų be jokių klaidų.

O šiaip klysti žmogiška.... VISADA IR VISI DARO KLAIDŲ.
Atsakyti
QUOTE(Septynstygė @ 2015 04 24, 15:02)
tai gal nervais gali pasidalinti?  smile.gif

o gal atsiverk tada laišku, išrašyk viską, viską, įsivaizduodama pašnekovą...arba parašyk laišką sau, mažai mergaitei, kurią galbūt ryškiai atmeni.....kiek jai metų?


o ką tai mažai mergaitei - gerai jai buvo ir aš nieko jai pasakyti neturiu, aš norėčiau būti ta maža mergaitė dabar. man kažkaip atsisukus atgal taip paprasta ir saugu atrodo. mano nesaugumai prasidėjo baigus studijas, skaitau deraramos ir jaučiu. nes buvo daug kas panašu. eidavau su nerimu, su baime. ir po truputi viskas augo. tokių dalykų prisigalvodauvau ir paskui bijodavau.....kažkas neįdiegė man normalaus pasaulio suvokimo.

Night - o jei pliusus rinkti per negaliu? kam? kokia prasme? nu kad pamatyt kad gal gali unsure.gif nu nes galvoju gi net jei labai labai negali, nu tvarkantis tai vistiek niekas neatsitiks, nenukris, nenumirsi bet pasidarysi. aisku gal ir beprasmiška. nei tau reikia, nei ka, nei kokia cia butinybe. nors man atrodo tau del to nesmagu ir noretum galeti.

deraramos- labiausiai gal nerima kelia tie bandomieji, tie 3 mėnesiai vistiek tokie jautrūs. ir manau kiekvienas tavo vietoje ir nerimautų ir jaudintųsi. vieni duagiau kiti mažiau, bet okios kaip mes tai labai sureikšminam.
Papildyta:
QUOTE(deraramos @ 2015 04 26, 20:00)
Atrodo, užtenka paskaityti ir jau jaučiuosi 'gyvenanti' kartu, besidalinanti išgyvenimais.

tai gal neskaityk, gal tik labiau save įaudrini unsure.gif
Atsakyti
Bučki, o kaip tu per negaliu surinksi? Nu negali ir viskas, nesirenka. Jeigu man reiktu nubegt 5 km butu irgi negaliu smile.gif, niekaip (o jeigu gelbėčiaus nuo mirties, tai gal ir nubėgčiau). Kažkaip pasąmonė žino, kas būtina, o ką gali atidėt į šalį.

Kai man buvo visai rogės, tai tas vidinis rūšiuotojas "atmesdavo" absoliučiai visus dalykus, be kurių galima išgyvent, o jėgų likutį skirdavo būtiniem dalykam, t. y. darbui ir minimaliai vaikų priežiūrai. VISKAS, daugiau net skypu rašyt jėgų nebūdavo.
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo Daniella: 26 balandžio 2015 - 20:27
QUOTE(bučkis @ 2015 04 26, 20:53)
Night - o jei pliusus rinkti per negaliu? kam? kokia prasme? nu kad pamatyt kad gal gali  unsure.gif nu nes galvoju gi net jei labai labai negali, nu tvarkantis tai vistiek niekas neatsitiks, nenukris, nenumirsi bet pasidarysi. aisku gal ir beprasmiška. nei tau reikia, nei ka, nei kokia cia butinybe. nors man atrodo tau del to nesmagu ir noretum galeti.


Aš čia eilinįkart save nustebinau. unsure.gif Pvz., į darbą, ar į katechezes eiti irgi neramu, einu per negaliu, nors, ačiūdie, viskas ten iki šiol gerai. Bet vakar buvo kažkoks košmaras. Nemaniau pati tuo metu, kad aš tokia neįgali. Buvo neramu, bet, atrodė, galiu prisiverst. Norėčiau galėti, tikrai. Pan. ir galvojau, niekas neatsitiks. Panerimausiu, bet nedvoks ir katui smagiau bus gal. Bet, kaip ir Daniella sako... Atrodo, kad ne dulkes valiau, o bėgau maratoną tam nepasiruošus, ar kopiau į Everestą. VISIŠKAI fiziškai jėgos dingo. unsure.gif Jaumas, kaip vaikščiočiau su lūžusiais kaulais. Nors žinau, kad ne fiziškai.
Viena pažįstama kvietė išlįst į miestą, nežinojau ir kaip pasiteisint. unsure.gif

Deraramos, nusistovės viskas. Ir man dar bandomasis. Bet dabar man dėl darbo kažkaip ramiau. Prasitarė, kad, palyginus su buvusiu darbuotoju nepalyginti manęs, išvardino kokių anas turėjo trūkumų. Nors tai natūralu, nes ten buvo berniukas su nedidele patirtim. Bet, jei jis tiko (jo neatleido, o emigravo į kitą miestą), supratau, kad galiu legviau atsipūsti. Ir dabar, kai atiduodu projektą, dirikas džiugiai sureaguoja. Tik ima šviestis viršvalandžiai, nes dirbu per lėtai. Mintys klaidžioja, nesusikaupiu, nerimauju.

Papildyta:
QUOTE(Daniella @ 2015 04 26, 21:26)
Kažkaip pasąmonė žino, kas būtina, o ką gali atidėt į šalį.

Kai man buvo visai rogės, tai tas vidinis rūšiuotojas "atmesdavo" absoliučiai visus dalykus, be kurių galima išgyvent, o jėgų likutį skirdavo būtiniem dalykam, t. y. darbui ir minimaliai vaikų priežiūrai. VISKAS, daugiau net skypu rašyt jėgų nebūdavo.

Va va. Aš lygiai taip pat. Gerai sakai, kad pasąmonė žino... Kai vaikų neturiu, tai tų būtinų dalykų visai nedaug.
Dabar šypteliu prisiminus, bet, pamenu, kaip, turbūt, užsimerkus norėjau pripilt katinui valgyt. Paėmiau net tą pakuotę, pripyliau kraigo ir griūvau į lovą. Bet, pamenu vargšės akytes į mane įsmeigtas. Taip ir liko stovėt toj pozoj į mane žiūrėdama paklaikus. lotuliukas.gif doh.gif
Atsakyti
QUOTE(Night13 @ 2015 04 26, 15:56)
Nu iš kur tu žinai...

Ten 21 klausimas, kai kuriuos reikia mokėt mintinai (ne vien poterius).  wacko.gif Bus kažkoks egzaminas, bus matyt.  doh.gif
Bet šiaip va, nuėjau ten šiandien ir tikrai ramiau liko. Ir nereikėjo nesveikų pastangų kilimą išsisiurbti. Net jei nepraslysiu su Sakramentais, būsiu gavus/atgaivinus gerą pagrindą tikėjimui. Tai gal nereiktų labai liūdėt.



nes cia ne vairavimas, mano visos drauges istrigo su tom teisem doh.gif

o as geriau lexa, net sekmadieni verysad.gif
Atsakyti
QUOTE(Septynstygė @ 2015 04 26, 22:03)
nes cia ne vairavimas, mano visos drauges istrigo su tom teisem doh.gif

o as geriau lexa, net sekmadieni verysad.gif

Seniau paskaitydavau temą SM "Iš kelinto karto išlaikėte teises". Max iš 3 visos. Tai visiška atsilikėle jausdavaus. Ir jau vos ne 3m taip ir nevairuoju ir nenusišviečia. verysad.gif

O kuo sekmadienis išskirtinis? Aš irgi tuoj gersiu. Neramu dūšioj, gal užsimigs.
Atsakyti
QUOTE(Night13 @ 2015 04 26, 15:56)
Ten 21 klausimas, kai kuriuos reikia mokėt mintinai (ne vien poterius).

kas per klausimai? noreciau paziuret ar atsakysiu. surasyk, if its not too much.
Atsakyti
QUOTE(cremaster @ 2015 04 26, 22:23)
kas per klausimai? noreciau paziuret ar atsakysiu. surasyk, if its not too much.

Ten elementarus katekizmas. Nelabai noriu čia tau rašyti, nes tamsta netikinti. Bet gali išvardint 7didžiąsias žmogaus ydas ir 4 paskutiniuosius dalykus. Berods, eilės tvarka nėr labai svarbi.
Atsakyti
QUOTE(Night13 @ 2015 04 26, 21:26)
Ten elementarus katekizmas. Nelabai noriu čia tau rašyti, nes tamsta netikinti. Bet gali išvardint 7didžiąsias žmogaus ydas ir 4 paskutiniuosius dalykus. Berods, eilės tvarka nėr labai svarbi.

tikejimas ir pazinimas nebutinai turi eiti salia.
kas per keturi paskutiniai dalykai?
ydas zinoma galiu isvardint.

ai ten zmogaus paskutiniai dalykai turimi omeny. tada aisku. numirimas, teismas? pragaras/rojus. turetu but?
Atsakyti
Šį pranešimą redagavo cremaster: 26 balandžio 2015 - 21:30
QUOTE(cremaster @ 2015 04 26, 22:29)
tikejimas ir pazinimas nebutinai turi eiti salia.
kas per keturi paskutiniai dalykai?
ydas zinoma galiu isvardint.

ai ten zmogaus paskutiniai dalykai turimi omeny. tada aisku. numirimas, teismas? pragaras/rojus. turetu but?

Nebūtinai, bet atskirti sunku.

Neblogai atsakei. Mirtis-teismas-skaistykla-rojus.
Man tie punktai, kur minima 7 to, 4 ano, 10 trečio, kelia paniką. wacko.gif
Papildyta:
Arba, pvz., 7 Šventosios Dvasios dovanos. wacko.gif
Elementarūs dalykai, bet ne man tokius atsimint, tuolab, eilės tvarka.
Atsakyti