Depresija

gyvenimu pasidžiaugti aš moku ir net drįsčiau teigti kad moku kartais labiau nei nedepresuojantys "normalūs" aplinkiniai. ir smulkmenomis moku. ir šiaip jau objektyviai atsistojusi pries faktą "mano gyvenimas" aš jį vertinu, džiaugiuosi ir dėkoju tiek dievam, tiek likimui tiek žmonėm aplinkui. tokia apskrita sąvoka kaip mano gyenimas - man tinka, patinka ir esu laimingas žmogus. mane neramina viena detalė šioje delionėje ir kaip aš su ja nesusitvarkau. jei detalės negali pakeisti, sako keisk požiūrį. bet man tas sunkiai sekasi. tai kai aš skundinėjuosi, galima pagalvoti, kad aš nevertinu visų kitų detalių. bet aš vertinu, džiaugiuosi ir galiu ištisai bučiuoti žemę ar ką tik norit už tai ką turiu.

beprasmybė irgi bendrąja prasme taip- bet jei skaidaisi tai tų prasmių kasdienių yra. galų gale kad jau likimas lėmė gyventi tai tą gyvenimą šiek tiek galima ir suprasminti, kažkaip tą globalų beprasmybės jausmą sumažinti. man net tas beprasmiškumo suvokimas atėjo tik tada kai prasidėjo nerimai ir pergyvenimai. iki tol nemaniau kad gyvenimas yra beprasmiškas. ir nebuvo taip kad pirma kiltų mintis kad jis beprasmiškas, o tada nerimai. atvirkčiai gavosi. nes ėjau į šviesią ateitį, o kai jau atėjau..pamačiau kad tai ne tas ką sau piešiau. bet visada turėjau ko laukti, buvo etapai, buvo aiškus žinojimas. kai viskas įvyko, sustojau prie taško -kur platūs vandeny, jokių aiškių tikslų ir aš pasimečiau, kaip skęstanti ėmiau panikuoti.

ne vienas cia esantis nera busenos, kai nepasikeli is lovos. nes kai taip yra (ju tikrai buna ir dar sunkesniu) forumuose nesusirasineji, i darba nevaikstai, rankinuku nepirkineji ir pan. bet ir nesakau, kad visa tai darant busena yra labai, ne.

bet zmogus yra labai lengvai priprantantis. net nezinau ar sitas zodis tinka, gal labiau attached. kai tam tikri dalykai kartojasi, jis po kurio laiko juos pradeda kartoti pats. ir nemaza dalim depresija yra tiesiog uzburtas ratas. ismoktas gyvenimo budas. o juk pakeisti iprocius labai sunku.

gyventi nebutina siaip jau. jeigu labai uzkniso, nusibodo, tapo nepakeliama, daugiau minusu, nei pliusu. gyventi niekam nera privaloma. bent jau mane tai nuteikia labai pozityviai, galiu rinktis. as niekuomet neatmetu galimybes, kad butent situo variantu pasinaudosiu. mano manymu reikia apsispresti, gyveni ar mirsti. tada viskas kazkaip tampa paprasciau. jeigu jau gyveni, tai ir ziuri pagal esama situacija (busena,savijauta ir kt) ka gali padaryti, kad dar mikrocentimetru butu geriau. o jeigu mirsti, tada pasirenki ar letai degraduojant ar greitai.

o prasme neatsiras, nes jos nera. kam ji is vis reikalinga. atvirksciai sakyciau malonu zinoti, kad esi mastantis ir gali leisti laika budamas visiskai alert apie egzistencija.
beje, visom religinem tai netaikoma. ju gyvenimas nera beprasmis.

cremaster, ne i tema, kazkada minejai, kad nauja kioska atidarineji sveikint gal?

Aš tiek įsikasus į visokius kasdieniu rūpesčius, kad beveik nėra kada dvėst, o gal tiksliau rašyt.

Night sveikinu su nauju pirkiniu... bandau įsivaizduot... O kaip tu suderini "žandus" su tokio stiliaus sijonu, ar jis neprideda dar?

Na va kaip viskas iškart aišku, mano atveju - lėtai degraduojant. Tik aš išlepus, ir labai nelaukiu to. Ir turiu viltį (kaip kvailai naiviai skamba), kad tokia būsena neateis.



O čia labai sutinku, bet man tas žinojimas malonus kol jaučiuos gerai. Bet bijau, kad jei būtų nebepasikėlimas iš lovos... Žodžiu, užstrigus plokštelė. Baigiu teršt eterį kvailom savo baimėm.

čia jau rinkis nesirinkę, lėtai (degraduonant ar ne) vistiek į tai einam. tai čia ne pasirinkimas mirties. čia tieisog gyvenimo "kaip yra taip" pasirinkimas

Sirenų festivlis rodo Remote Vilnius spektaklį/įvykį/renginį/performance. buvau pernai. labai patiko. nenusakomai. 2-iem valandom atitrūkimui nuo saves.

Paskaičiau apie jį, skamba įdomiai. Bet, jaučiu, neprisiruošiu. O dar repertuarą tyrinėdama galvojau, kas čia per Remote Vilnius, bet nesigilinau. Tad banaliai - kitą savaitę į Godunovą. Aj, man ir to užteks.

Mama gryzo is veto,nieko gero-vezys,plius laukias,nieko gero nezada.
Visa d bliaunu.sirdis plysta.

Ojoi, kaip gaila

Gaila suns, seimos nario.

Myžam, myžam. Davai, vardink daugiau pvz. Mano vaizduotė tuo klausimu ir toliau neveikia. Gi sakiau, seniai galvoju pan. nesąmones. Nebūtinai tai turi būti fiziniai veiksmai.
Snarglių, kastuvų ir plytų neužskaitau - tuose reikaluose ramybės nemoku įžvelgt.

Rasčiau ir dar kokį ryškų marmalą pas save. Kadangi neišmečiau - neišdalinau, tai, tarkim, tegu dar pailsi.
Šian užsimoviau bordavas tampres. Negalvokit, kad iš gero gyvenimo. Nesugebėjau juodų susirast. Nedaug trūko, kad išėjus grįžčiau.
Kadais skaičiau, kad ta tokia ryški arba šiaip dėmesį atkreipianti apranga, yra silpno žmogaus požymis. Dabar suprantu, kad racijos tame tikrai yra. Aprengtų mane kokia bliedna bliuskele, taigi išvis per ego kirstų.

O tamsta Cremaser labai jaučias, kad primiršus prieššlangines stadijas.

Tai aišku, ko gero, nei viena čia nerašinėja ištikta psichozės. Bet dėl vėlyvos priešpsichozinės būsenos drįsčiau pasiginčyt. Pamenu pati savo porą "akimirkų", kai va čia vėmiau.

Daniella, dėl to, ar neparyškina apdainuoti marmalai, tai sijoną šian apsirėdžiau. Man rodos atvirkščiai. O dėl suknelės anos neapsisprendžiu. Nu, galvoju, nuo drabužių žandai nei pučiasi, nei traukiasi, kokie yra, tokie. Šiaip kartais susigėstu savo ir kūno. Vasaros ir dėl to nenoriu. Ir karšta su juodais aprėdais. Seniau nuo nervų bent kūsdavau. Db nei iš vietos, ko gero, senatvė.


Ir tos smulkmenos visai kitokios, nei būtų tada, kai nereikėjo ryt AD, ane? Man tai taip.

"Keisk požiūrį", tai man ne itin protinga mintis. Tipo susilaužei ranką, bet tikėk, kad neskauda. Kam sau įteiginėt tai, kas yra melas prieš save patį? Čia paviršutiniškumas blogąja prasme mano suvokimu.


Mėja, tai kada varai į LT??? Neerzink.

Miegojau anąnakt gal 2val. Keista, bet fiziškai jaučiaus gerai. Ir keista, kad kartais visai užveža darbas. Bijau tik, kad po rytojaus taip negalvosiu. Padėkdie.

Night, o kas tau ryt darbe bus?