QUOTE(cremaster @ 2015 05 12, 23:32)
Night, bet tu vilti matai? ka tu joje matai? blyn, ka tau kunigai sako, dievas cia tave baudzia, nepastebi ar kame reikalas? nu negali sitaip buti be pertrauku. man tave skauda skaityt. zinau, ir man buvo, labai blogai. bet jeigu taip butu buve tiek laiko, as jau buciau isdziuvus be zymes. tave kazkas prilaiko. turi prilaikyt, tikiuosi prilaiko. nes, kaip galima sitai pakelt.
Yra many žmogiško instinkto, ala žmogui būdinga skęstant instinktyviai gelbėtis (nors gal be reikalo, kas žino).
Ko galiu tikėtis, tai ramybės viduj, kad nelaikytų, kaip tame jutūbiniam filmuke, dramblio dydžio šuo prispaudęs. Bet nežinau su ta viltim. Kaip tik jau kuris laikas toks jausmas, kad esu vos ne tikra invalidė. O gal jau ir tikra. Ir mano sąmonėj invalidu tapus virsmas į normalų lygu stebuklui.
Tiesą sakant, ateities neįsivaizduoju. Bet aš niekada nepakęsdavau planavimo. Tai dabar tuolab nei nefantazuoju.
Tarkim, kai ėjau su mergom aną sav. alaus, jau tai, kad ėjau, rodo daug. Bet jausmas, kaip iškastruoto katino, maždaug, ėjo patinas pas mergų, kai priėjo, suprato, kad kažko iš jų reikia, bet kažkas čia ne taip turi būt. Gal ne visai taip, bet pan.
Prilaiko tikėjimas gal labiausiai. Nors aš čia daug vapu apie tai, iš tikro nesu nei labai pamaldi, nei labai religinga. Bet viduj tą turiu, tik gal ne tiek, kiek norėčiau. Kai visai "nebestovi", tai, ko gero, 1 iš 2 pasirinkimų. Antras būtų, tarkim, šuolis iš 12a. Iki tilto abejoju, ar benueičiau ir ar norėčiau dėt tiek pastangų tam. Kaip bebūtų banalu, mano mama turi kažką magiško, kas mane tarytum pririša. Nors apie mano puikų gyvenimą žino gal 1/100. Bei ir šiaip kai kurie žmonės. Man svarbu žmonės: draugai, pažįstami, matyt, įsivaizduoju pasąmoningai, kad ir aš jiems. Nors tas mano santykis su žmonėm irgi, dabar dar labiau, bet ir visad buvo lengvai iškrypęs. Gal per gerai apie save galvoju, bet laikau save gan komunikabilia, lengvai susidraugaujančia ir šiaip draugiška persona. Bet tarytum žmones myliu, jie oj kokie svarbūs (kaip gi jie be manęs gyvens) bet iš per arti man jie lygu kalėjimui.
Aj.
Papildyta:
QUOTE(cremaster @ 2015 05 12, 23:48)
atsiprasau uz save bet kartais atrodo istrenkciau tave afrikon kataliku misijon, sert ryziais suskius, girdyt is saukstu ir glostyt ju kunus. nebereiktu beprasmiam kioske sedet, ant kambario eurus det. as tikiu, tau butu geriau. galiausia visa savijauta griztu, nes tai kas tau yra ir yra esme. bet sitaip gyventi nereik. neverta realybej sitaip kentet.
Ar tu manai, pati nk pan negalvoju? Dar ir kaip. Bet ne Afrika. Turbūt knietėtų nueit pas krokodilą į nasrus. Gamta ir lūšnos man gali būt, bet neilgiau 2dienų. Ir dar aš "rasistė". Ko gero, artimiau būtų Njujorke elgetaut. Nors ne. Elgetaujant, ko gero, irgi ne savo vietoj būsiu. NEŽINAU KO MAN REIK. Va kur visa esmė, ką nuolat vemiu.
QUOTE(Carola @ 2015 05 12, 23:50)
kg labai svarbu. Nes negražu ir nemalonu gi būt parše.
Palyginus, tai taip dzin... Atmetus kelias diskomforto min./parą.