QUOTE(Joll@ @ 2015 05 14, 22:28)
Na, maniau todel, kad vis tiek per tiek valandu tikrai isalksiu... taip ir buvo... Su seima pavalgem ir isejom i lauka pasivaikscioti...
Tiesa, norejau pagirti Nidulia... nerealiai...
Kad man taip kristu... dabar uzsiciklino ir stovi kg...
Nepergyvenk, niekur nedings tas svoris, issijudins ir kris. As labia nemazai riebalu valgiau. Praktiskai po kiekvieno pavalgymo dar uzsimesdavau I burna gera, kaupina arbatini sauksta kokoso aliejaus.
QUOTE(Kristi_na @ 2015 05 15, 09:17)
Smagu skaityti jūsų visų istorijas

Nidulia, skaičiau kaip tik tą temą, kai tu buvai paleo naujokė, tokia entuziastinga, gražu
Kurgi nebusi entuziastinga, kai jau skesti ir paduodamas siaudas

Skaitysi toliau, pamatysi, kad as neturejau pasirinkimo. Kruva sveikatos bedu manes taip nekankino kaip nenormalus galvos odos niezejimas, iki krauju isdraskytas skalpas, luzinejantys ir slenkantys plaukai. Nepadejo niekas. Nei kruvos specialiu ir brangiu sampunu, kalnai tepalu, antihistaminai. Niezulys ir draskymasis mane jau vare is proto. As buvau neviltyje. Todel neturejau pasirinkimo mastyti, meginti cia man ta paleo, ar ne. Man buvo belike tik padaryti tai, nes daugiau budu ir pasiulymu kaip dar atsikratyti tos kancios, as jau nebeturejau. O kai su besitraukianciu niezuliu eme ant akiu daileti figura, nebereikalingi tavo ingaliatoriai nuo astmos, dingo alergijos ir rudeni nesusirgau savo iprastiniu bronchitu, kuri visada lydedavo antibiotikai - mano nuostabai ir euforijai nebuvo galo:) Menesi mane stebejo vyras ir po menesio trenke ir jis velniop visus cukrus ir duonas. O koks sladajieska buvo, tai ziauru

Zodz, nusprende, kad ir jam reikia grazios figuros ir normalaus spaudimo, kuri dabar ir turi. Labiausiai mane maloniai pritrenke, kai jis nustojo knarkti. Sitiek metu knarke taip, kad stogas kilojosi, o cia eme ir visiskai nustojo. Pagal jo uzknarkima suzinodavau, kad jau uzmigo, o viena vakara nesupratau bajerio. Ar nemiega taip ilgai, ar numiro

Nuvariau net I miegamaji patikrinti ar kvepuoja

Va cia tai jau nebuciau niekada patikejusi, kad knarkima itakoja angliavandeniu perteklius. Bet, kai ir kitos merginos pasisake apie savo vyrus, nustojusius knarkti, beliko patiketi.
Jei buciau del svorio meginusi paleo, gal butu sunkiau apsispresti ar galesiu gyventi be savo mylimu bandeliu ir saldainiu, bet kai jau gerai prispaudzia sveikatos bedos, nelieka minciu apie "nezinau ar galesiu, gal, o gal ne".
Vis tik neiskenciau ir nuveziau mamai knyga "tylieji smegenu zudikai"

Skaito jau. Gal gi isgirs. Ja kankina ziaurus sanariu skausmai, refliuksas, spaudimo ir pulso sokinejimas, zarnyno bedos. Taip norisi, kad gyventu be skausmu. O ir mane pacia vargina nuolatiniai jos skambuciai ir ilgi bedavojimai kaip, kur ir ka skauda. Musu pasnekesiai tik apie jos skausmus ir sveikatos bedas. Ir neklausyti negali, ir klausyti sunku, vargina, slegia, gaila, pikta.
Einu zoliu pasirauti kol nelyja.