Antras šuo vargu ar padės. Deizė pas mus atsirado kai jau namuose karaliavo kitas šuo. Išauklėtas, kuris turėjo būti pavyzdys, bet deja jau nuo pirmų minučių supratau , kajd bus sunku . Kaukimai vos uždarius duris, myžaliojimai ant minkštų baldų ir kilimų, neklausymas atsegus pavadį... Veždavaus šunį į parduotuves, studijas, nes buvo gaila kaimynų. Nepadėjo dresūra, iškrovimas, kongai, el. Antkaklis... Nuomavomės tuo metu būstą ir jau vienu metu buvo ant tiek nuo Deizės kaukimo, myžimo ant sofų bloga , kad planavau parduot, nes nemačiau išeities . Kaukimą kiek numažindavau palikdama daaug graužalų, nuo myžimo dėjau triusikėlius ... Būdavo prieš išeinant po visus namus pribarstydavau skanukų, palikdavau tv įjungtą ir išbėgdavau pro duris. Taip ir gyvenom. Galiausiai ji pradėjo laukt mūsų išėjimo. Bet ant skanukų toookios sumos išeidavo, kad nebenoriu jau ir pagalvot

. dėl sysiojimo bute tai vis galvoju, kad kaltos palos , nes iki 6mėn ji ant jų darydavo, o mes parsivežę nutarėm, kad namie palom ne vieta ir šuo turi reikalus daryt kieme... Būdavo iš lauko pareinam , o po valandos ji nueina į kitą kambarį ir pritupia ant sofos... Tiesa sakant pirmą toookį šunį turiu. Po tokio šuns kito jau ir nesinorėtų jei daugiau iki jos nieko nebūtum auginę.