QUOTE(Mergyte_82 @ 2015 06 19, 08:20)
Labas rytas, mamytes
Retai kada terasau, bet gana daznai paskaitau ir orientuojuosi situacijoje
Priminei isterijas ir ožius. Vienu momentu ne taip seniai galvojom, kad mes visiškai nevykę tėvai, nes nemokam vaiko nuraminti. Galėdavo užsiklykti dėl to, kad pvz užsegei megztinio sagą ir valandą isterikuoti be jokių perspektyvų nukreipti dėmesį, nuraminti ar pan. Vienu momentu aš jau arbatą jam paduoti bijodavau, nes įpildavau pilną puodelį, o jis užisterikuodavo, kad jam netinka, jis arbatos nori DAUG. Bet kur jos dar pilti, kai pilnas puodukas, neesmė būdavo, jis tiesiog norėdavo arbatos daug ir viskas. Pamenu, į darbą eidavom kaip į šventę, nes ten ramu.
Mums labai padėjo vienas dalykas, kuris padėjo ir draugės vaikui. Pakabinome jo kambaryje ant sienos didelį popieriaus lapą ir kiekvieną dieną atsigulus į lovą piešdavom linksmą arba liūdną veiduką. Linksmas reikšdavo, kad per dieną jis buvo geras ir kiškiai naktį atneš dovaną po pagalve. Liūdnas - kiškiai neateis. Pirmas dienas piešėm linksmus veidukus, o kai paskui suprato, ką reiškia liūdnas veidukas, labai puikiai pradėjo kontroliuoti savo isterijas, tikrai jų apmažėjo kokių 90 proc. Ir dabar kartais kai elgiasi netinkamai, užtenka jam pasakyti, kad piešim liūdną veiduką ir apsiramina. Beje dovanos tai pas mus koks jogurtas, actimelis ar sveikas užkandis - kol kas jam sueina

Buvo ir juokingų situacijų, kai kažkada prisistūmęs kėdę ir užlipęs užpaišė visus liūdnus veidukus, arba nupiešė liūdnus veidukus mums su vyrui, katinams, o sau linksmą
QUOTE(zuzla @ 2015 06 19, 13:31)
pas mus kita problema, vis bandau įkalbėti kirptis be ašarų...
Buvo ir pas mus tokių nesąmonių, bet žinok po vieno ypač nuklišinto kirpimo, kai jis man nesileido, aš jį nuvedžiau į vaikų kirpyklą. Užsirašėm pačioj darbo pradžioj, tai vaizdas buvo toks, kad vienu metu ateina gal 5 kirpėjos, pasiima penkis vaikus, visi vaikai sulipa į mašinytes ir visus kerpa. Iš pradžių mano vaikas viską darė su visais vaikais iš inercijos matyt, o kai pradėjo kirpti pasimetęs jautėsi, bet kai kiti vaikai vairavo mašinas, tai negi čia rėksi

Tai turim pagaliau kirpimą su kažkokia forma, nes anksčiau kai kirpdavau jo garbanas pati, tai truputį amžinas bardakas ant galvos būdavo
Kitas klausimas - kojų nagai

Rankų duoda be problemų, o kojų leidžia kirpti tik nykščius

Labai retais atvejais užžaidžiu davus į rankas mobilų, bet dažniau tenka arba per prievartą, arba sliūkinti į trimečio kambarį apsiginklavus žirklėmis kai jis miega

Kažkaip jau norėtųsi iš tokių dalykų išaugti, bet kol kas niekas nepadeda.