QUOTE(Linjus @ 2006 11 13, 21:10)
ačiū už patarimus - būtinai pasinaudosiu jais
Turejau savo grupeje berniuka, kuris siaubingai bijojo maudytis. Buvo vaiku, kurie bijodavo, bet ne taip, cia buvo kazkas ipatinga.
Ka as darau. Kadangi pas mus yra maziausiai po keturis mazus vaikus, tai as juos maudau vonioje kartu. Aisku, tada jie juokiasi, zaidzia su zaisliukais, vienu zodziu jiems visada buna linksma. Kadangi dirbu istaigoje, kur vaikai maziau ar daugiau yra traumuoti, tai gaunasi jiems kaip terapija.
Ta berniuka as pratinausi. Is pradziu jis stebedavo vaikus prie duru, veliau jau ejo arciau, po kurio laiko (~2sav) jis jau su rubeliais liete vandeni ir juokesi kartu. Kai visus vaikus paguldziau miegoti, as ji su visais rubais ikeliau i ta pati vandeni, jis vienas plaukiojo. Zinoma, galvos jam neploviau, neprausiau muilu, tik labai is leto nurengiau, veliau iskleti galejau, kai isemiau kamsti is vonios, kitaip nelipo.
Ko as dar nedarau, tai galvos vaikams neplaunu su dusu, o nupilu su puodeliu. Butinai atverciu galva, kad i akytes nepribegtu. Pradedu nuo to vaiko, kuriam jau galva buvo mano plauta. Ir jau esu atidirbusi taki dalyka, - tam vaikui, kuris nezino mano maudymo, visada sakau: "matai kaip Ruta nebijo, ji juokiasi". Todel kazkodel, net nesakius vaikai kai plaunu galva sako: " as nebijau, man akytes neskaudes, reikia atlenkti galvyte" ir juokiasi.
Kai atejau i darba sekanti karta, Rokutis pats pirmas nusirenge savarankiskai ir ilipo kartu su vaikais. Kas veliau labiausiai nepatikdavo man, kad as turedavau nuolat ji maudyti, nes kitos aukletojos to padaryti negaledavo.
