QUOTE(PRANAITE @ 2015 07 31, 09:35)
Geras daiktas ATOSTOGOS. Miegasi be vaistų, o dabar einu pabėgioti. Nepykit už tokią žinutę be skausmo..
Gerai kad kazkam gera. Nors gal kazkam del to viduje pikta.bet turbut ten tik liga kalba
QUOTE(PRANAITE @ 2015 07 31, 09:35)
Nepykit už tokią žinutę be skausmo..
Ne nu... Ką tu sau leidi.
Varau moderatorei skųst, čia jau yra visiškas oftopikas ir apskritai amoralus elgesys. 
QUOTE(Night13 @ 2015 07 31, 10:12)
Ne nu... Ką tu sau leidi. Varau moderatorei skųst, čia jau yra visiškas oftopikas ir apskritai amoralus elgesys.
Varau moderatorei skųst, čia jau yra visiškas oftopikas ir apskritai amoralus elgesys. 
Toks jausmas, kad diena, kai netversiu šito gyvenimo artėja..
Kad ir tame išlinksniuotame darbe šiandien (man tai tas, tai anas blogai: tai pinigai, tai klaidos, tai nespėju, tai klientai užknisa, tai dar kas, jau kartais stebiuos, kaip aš čia dar neužkalbėjau tiek, kad bankrutuotų, ar sudegtų, ar dar velniažin kas atsitiktų po mano burbėjimų mintyse, forume, susitikimuose). Nereikėjo nei skubėt, nei ypatingų rūpesčių iškilo. Bet teko elementariai porai klientų suteikt informacijos (nieko jie ypatingo iš manęs nenorėjo). Berods, ir pakankamai širdies tame įdėjau, kiek jau aš ten sugebu. Bet, neįsivaizduojat, kokia išsunkta po elementaraus pakalbėjimo su jais tampu. Turiu peiliuką popieriui pjaustyti, stengiuos nežiūrėt, nes tik ir svajoju, kaip nueinu už pastato kampo ir persirėžiu gerklę.. Žinau, kad, nenusibaigčiau nuo to persirėžimo, bet kažkaip jaučiuos tik to ir verta... Kaip aš laukiu, kad visas šitas gyvenimas baigtųs...
Kad ir tame išlinksniuotame darbe šiandien (man tai tas, tai anas blogai: tai pinigai, tai klaidos, tai nespėju, tai klientai užknisa, tai dar kas, jau kartais stebiuos, kaip aš čia dar neužkalbėjau tiek, kad bankrutuotų, ar sudegtų, ar dar velniažin kas atsitiktų po mano burbėjimų mintyse, forume, susitikimuose). Nereikėjo nei skubėt, nei ypatingų rūpesčių iškilo. Bet teko elementariai porai klientų suteikt informacijos (nieko jie ypatingo iš manęs nenorėjo). Berods, ir pakankamai širdies tame įdėjau, kiek jau aš ten sugebu. Bet, neįsivaizduojat, kokia išsunkta po elementaraus pakalbėjimo su jais tampu. Turiu peiliuką popieriui pjaustyti, stengiuos nežiūrėt, nes tik ir svajoju, kaip nueinu už pastato kampo ir persirėžiu gerklę.. Žinau, kad, nenusibaigčiau nuo to persirėžimo, bet kažkaip jaučiuos tik to ir verta... Kaip aš laukiu, kad visas šitas gyvenimas baigtųs...
night13-laikykis...del mamos ar kito kokio artimesnio dusiai zmogaus.man ir ne stebuklai,bet vis pamastau: ar mano vaikas nusipelne augti be mamos?tik todel ir veju visas baisias mintis salin.nors oho kaip neramu ir sunku buna.mane kartais ramina tiesiog buvimas gamtoje,kad ir sedejimas ant suoliuko.vyras paskutiniu metu pasidare panasus i mane.ir saves gaila ir jo.ir kaip istverti visa tai.kaip atsispirti ir pakilti...
QUOTE(Night13 @ 2015 07 31, 17:35)
Žiauruma
Gal stacionare tave atkočiotų kažkiek? Neprisimenu - AD pradėjai vėl gert, ar ne?
QUOTE(Night13 @ 2015 07 30, 22:49)
Bet va kiti žmonės mirus vienam, imasi kito. Aš savo laisva valia jau niekada nebeimčiau. Ir dabartinę katytę pasiėmiau mamos paraginta, nes jų ten pas kaimynų nesterilizuoja (pusiau laukinių), tai amžinai nėr kur dėti kačiukų. Nors tas, kur mirė akyse nebuvo grynai mano - ten tėvų+mano. Kaip ir dabar, kur sakiau, kad vargiai bepasimatysim su mamos katyte, tai ten tiek pat mano, tiek pat mamos, bet pas ją gyvena, tai jos skaitytųs. Kadais gyvenom kartu, buvo kaip šeimos, visų 3.
Mama irgi kai kačių gerbėja, tai pasiėmė mirus močiutei kaimynei katiną suaugusį, nes būtų giminaičiai sušaudę. Šunį dar turėjo ta močiutė. Jį nušovė.
Papildyta:
Gal čia didelis susireikšminimas ir savanaudiškumas, bet aš nuolat jaučiuosi, kaip tie niekam nereikalingi gyvūnai - gimei ir niekam čia to nereik. Naudos duot negebi, ir niekam tavęs (t.y., manęs) nereik ir tau ne kažko reik.
Papildyta:
Nežinau kodėl, niekas lyg nepasikeitė, bet po apsilankymo pas mamą man nesveikas nerimas, net baimė, dėl jos. Sakau dėl jos, bet, žinoma, dėl savęs čia iš tikro. Gal kad amžių savo paminėjo kalbantis... Žiūrėjom foto vieno giminaičio, kuris, kaip mama, sakydavo, visad kaip jaunikis atrodo. Dabar serga vėžiu, nors nesunki dar lyg ir stadija, ir padirba, bet jo vos ne visi artimieji iš jo motinos linijos nuo tos pat ligos yra išmirę. Sakiau, nu bet kaip pasikeitė, dabar jau tikrai ne kažką atrodo. Mama ir sako man - atrodo pavargęs, bet kad ir metų jam jau kiek... Po to pagalvojo dar ten kažkam, kad daug metų, po sako: ir man jau tiek ir tiek... Tada kažkaip neužfiksavau. Bet po to visi neramiai miegu. Nesaugumas gal, žinau, kad mama nelaimėj nepaliktų, bet iš tikro savanaudiškumas čia mano.
Mama irgi kai kačių gerbėja, tai pasiėmė mirus močiutei kaimynei katiną suaugusį, nes būtų giminaičiai sušaudę. Šunį dar turėjo ta močiutė. Jį nušovė.
Papildyta:
Gal čia didelis susireikšminimas ir savanaudiškumas, bet aš nuolat jaučiuosi, kaip tie niekam nereikalingi gyvūnai - gimei ir niekam čia to nereik. Naudos duot negebi, ir niekam tavęs (t.y., manęs) nereik ir tau ne kažko reik.
Papildyta:
Nežinau kodėl, niekas lyg nepasikeitė, bet po apsilankymo pas mamą man nesveikas nerimas, net baimė, dėl jos. Sakau dėl jos, bet, žinoma, dėl savęs čia iš tikro. Gal kad amžių savo paminėjo kalbantis... Žiūrėjom foto vieno giminaičio, kuris, kaip mama, sakydavo, visad kaip jaunikis atrodo. Dabar serga vėžiu, nors nesunki dar lyg ir stadija, ir padirba, bet jo vos ne visi artimieji iš jo motinos linijos nuo tos pat ligos yra išmirę. Sakiau, nu bet kaip pasikeitė, dabar jau tikrai ne kažką atrodo. Mama ir sako man - atrodo pavargęs, bet kad ir metų jam jau kiek... Po to pagalvojo dar ten kažkam, kad daug metų, po sako: ir man jau tiek ir tiek... Tada kažkaip neužfiksavau. Bet po to visi neramiai miegu. Nesaugumas gal, žinau, kad mama nelaimėj nepaliktų, bet iš tikro savanaudiškumas čia mano.
As tai myliu tuos mazius,bet ne taip jau.nu ner to jausmo kad jie mano.
Del mamos nerimas suprantamas,man ir taip buna.
QUOTE(GalvaPoSmėliu @ 2015 07 30, 23:14)
man tai normali reakcija atrodo. mes savo ziurkena laidojom, kapeli padarem, aisku neverkem kiek pamenu, bet vistiek gaila buvo. va neseniai pauksciukas pasimire balkone, jau masciau eit kur palaidot, bet paskui jis kazkaip dingo. ir dabartinis gyvunas kai numirs, zinau, kad labai liudesiu, ir palaidosim graziai.
Normali reakcija yra laidot ir liudet kai tikrai myli.as kalbu apie kitu reakcija ir pasisaipymus.
QUOTE(Reja22 @ 2015 07 31, 18:23)
night
Laikykis ir tu.
Aš nebegaliu... Vakar pririjau vaistų, miegojau. Pririjau turbūt daug, nes niekaip nesuveikė. Visokius likučius sušlamščiau, kelių rūšių... Nebe bangos, nuolatinis skerdžiantis tas reikalas... Labai bijau, kad tik nebūtų mamai kas nors... Bijau dabar skambint. Mes kartą/sav. susiskambinam savaitgalį. Po paskutinio apsilankymo mane apsėdęs jausmas-nuojauta, kad gali kažkas nutikt... Nors požymių, protu paaiškinamų, nebuvo. Su sveikata atrodė viskas net gerai prieš sav. Važinėjos dviračiu, sukiojos virtuvėj ir pan. Aš negebu per nerimus būt tokia energinga, kaip ji (nors aš ir šiaip iš natūros lėtesnė).
QUOTE(off-line @ 2015 07 31, 18:40)
Žiauruma Gal stacionare tave atkočiotų kažkiek? Neprisimenu - AD pradėjai vėl gert, ar ne?
Gal stacionare tave atkočiotų kažkiek? Neprisimenu - AD pradėjai vėl gert, ar ne?Pradėsiu, jei beprireiks, rugsėjo pr. Nuo dienos stacionaro dar pusmetis tepraėjo.
The picture of this anxiuos evening. Me. Pseudo - artist with drugs and crayons. 2015 07 31. Wahahahaha.
Night, as tave laikau uz rankos.... stipriai... Istiesk man savo ranka, paduok tik, as palaikysiu tvirtai...
Ačiū, Nidulia, Tau. Beveik sugraudinai. [ištiesia abi letenas ir užsimerkia].
Papildyta:
Jau ne beveik... Rimtai susigraudinau. Kartais visai pametu tikėjimą žmonėm, jų gerumu, bet jis vėl tarytum nusileidžia iš pačio dangaus.
Mamai paskambinau ryte vos čia pasriūbavus (ar jau diena buvo?). Viskas jai gerai. Nesakiau, žinoma, dėl ko (galų gale, ne tik, kad nenorėčiau sakyt įtarimų, bet ir pati nesu tikra), bet pasiskundžiau, kad man labai neramu, ir ką buvom kalbėję aną savaitgalį, neveiksiu. Sako ji man: "Pilnatis gi... Gal todėl." Iš tikro man dar ir ms (čia tas, kur po pms), pastebėjau seniai, kad TAI + pilnatis many neretai pažadina ne pačius lengviausius pojūčius. O šiaip vakare aprimau. Aišku, turbūt, ir nebe ramiakų pagalbos.
Bet tooooookia, kaip nelaimės nuojauta kankino, kad jau nebūčiau nustebus, jei būtų pranešę, kad ne tik mamos "nebėr", bet ir dar kokių dešimties artimesnių žmonių.
Papildyta:
Jau ne beveik... Rimtai susigraudinau. Kartais visai pametu tikėjimą žmonėm, jų gerumu, bet jis vėl tarytum nusileidžia iš pačio dangaus.
Mamai paskambinau ryte vos čia pasriūbavus (ar jau diena buvo?). Viskas jai gerai. Nesakiau, žinoma, dėl ko (galų gale, ne tik, kad nenorėčiau sakyt įtarimų, bet ir pati nesu tikra), bet pasiskundžiau, kad man labai neramu, ir ką buvom kalbėję aną savaitgalį, neveiksiu. Sako ji man: "Pilnatis gi... Gal todėl." Iš tikro man dar ir ms (čia tas, kur po pms), pastebėjau seniai, kad TAI + pilnatis many neretai pažadina ne pačius lengviausius pojūčius. O šiaip vakare aprimau. Aišku, turbūt, ir nebe ramiakų pagalbos.
Bet tooooookia, kaip nelaimės nuojauta kankino, kad jau nebūčiau nustebus, jei būtų pranešę, kad ne tik mamos "nebėr", bet ir dar kokių dešimties artimesnių žmonių.
Duoks, duoks man savo leteneles...pasildysiu savo delnuose ir tu susilsi...Ar galiu tave pakviesti I svecius koki savaitgali, kai maniskiai bus isleke zvejoti? As tave palaikysiu uz rankyciu, palaikysiu tave, pasivaiksciosime po miska ir tau palengves kazkiek:) Paglostysi mano sune, pauostyysi geles, paziuresi I osiancius didelius medzius pas mane, Nuosirdziai kvieciu, mieloji 
Tiesiog rpiimk mano kvietima, jei tau tai priimtina
As tave palaikysiu uz rankyciu, palaikysiu tave, pasivaiksciosime po miska ir tau palengves kazkiek:) Paglostysi mano sune, pauostyysi geles, paziuresi I osiancius didelius medzius pas mane, Nuosirdziai kvieciu, mieloji Tiesiog rpiimk mano kvietima, jei tau tai priimtina
