Bet va kiti žmonės mirus vienam, imasi kito. Aš savo laisva valia jau niekada nebeimčiau. Ir dabartinę katytę pasiėmiau mamos paraginta, nes jų ten pas kaimynų nesterilizuoja (pusiau laukinių), tai amžinai nėr kur dėti kačiukų. Nors tas, kur mirė akyse nebuvo grynai mano - ten tėvų+mano. Kaip ir dabar, kur sakiau, kad vargiai bepasimatysim su mamos katyte, tai ten tiek pat mano, tiek pat mamos, bet pas ją gyvena, tai jos skaitytųs. Kadais gyvenom kartu, buvo kaip šeimos, visų 3.
Mama irgi kai kačių gerbėja, tai pasiėmė mirus močiutei kaimynei katiną suaugusį, nes būtų giminaičiai sušaudę. Šunį dar turėjo ta močiutė. Jį nušovė.
Papildyta:
Gal čia didelis susireikšminimas ir savanaudiškumas, bet aš nuolat jaučiuosi, kaip tie niekam nereikalingi gyvūnai - gimei ir niekam čia to nereik. Naudos duot negebi, ir niekam tavęs (t.y., manęs) nereik ir tau ne kažko reik.
Papildyta:
Nežinau kodėl, niekas lyg nepasikeitė, bet po apsilankymo pas mamą man nesveikas nerimas, net baimė, dėl jos. Sakau dėl jos, bet, žinoma, dėl savęs čia iš tikro. Gal kad amžių savo paminėjo kalbantis... Žiūrėjom foto vieno giminaičio, kuris, kaip mama, sakydavo, visad kaip jaunikis atrodo. Dabar serga vėžiu, nors nesunki dar lyg ir stadija, ir padirba, bet jo vos ne visi artimieji iš jo motinos linijos nuo tos pat ligos yra išmirę. Sakiau, nu bet kaip pasikeitė, dabar jau tikrai ne kažką atrodo. Mama ir sako man - atrodo pavargęs, bet kad ir metų jam jau kiek... Po to pagalvojo dar ten kažkam, kad daug metų, po sako: ir man jau tiek ir tiek... Tada kažkaip neužfiksavau. Bet po to visi neramiai miegu. Nesaugumas gal, žinau, kad mama nelaimėj nepaliktų, bet iš tikro savanaudiškumas čia mano.
As tai myliu tuos mazius,bet ne taip jau.nu ner to jausmo kad jie mano.
man tai normali reakcija atrodo. mes savo ziurkena laidojom, kapeli padarem, aisku neverkem kiek pamenu, bet vistiek gaila buvo. va neseniai pauksciukas pasimire balkone, jau masciau eit kur palaidot, bet paskui jis kazkaip dingo. ir dabartinis gyvunas kai numirs, zinau, kad labai liudesiu, ir palaidosim graziai.
Normali reakcija yra laidot ir liudet kai tikrai myli.as kalbu apie kitu reakcija ir pasisaipymus.
Aš tave myliu. Aš tave mylėsiu net tada kai nebus tavęs. Aš tave mylėsiu net tada, kai nebus manęs.