Depresija

seniai buvau nusigerus iki zemes graibymo. manes migrena neima
nu paskui aisku ima siaip galvos skausmas.
norisi paskandinti savo sirdies skausma...

Tu nepergyvenk, gal dar paims.

Rytoj į darbą? Tikiuos, neprisigersi rimtai. Marš miegot.
Nžn kaip su tais psichais kitaip susitvarkyt. Aš tik liept miegot moku.
Skaudžiai skambi. Stiprybės.

atostogai.
negersiu, viena alaus skarbonke, neapsimoka prasidet
ikaliau lexo.
baigiu knyga skaityt ir miegot...
dar priedo prie viso to jauciu, kad pradedu esti kaip karve ir edu savo liudesi. negerai. bet vis dar guodziuos, kad cia tik pms.

Man ir israse lexo,ka galiu pasakyt-viena tablete manes neveikia,pusantros vos vos,2 pats tas.cia kas liecia miega,apsiraminimui tai gerai jos.per priepuolius padeda.

meja - gerų įspūdžių. linkiu sugebėti pabūti "čia ir dabar" visus pergyvenimus palikus Lietuvos ribose. grįši, galėsi pratęsti
Night - tikriausiai visada būna nejauku kai verkia retai verkiantis, nesiskundžiantis, pozityvus žmogus. atrodo jei toooks verkia tai reiškia labia labia blogai kažkas yra. bet matau kad susitikimas atnešė ir gerų potyrių. džiaugiuosi.

Laba diena visoms

Vis pasiskaitineju jusu temukeje, bet retokai kada ka parasau..
Be vaistu as jau kaip be ranku ir dar kokie kiekiai! kiek daug metu gerta! daznai lb baisu pasidaro kaip ten tie mano organai atlaikys tiek chemijos. Bet o kas belieka;/
Del psichiatru... Mano mieste esu jau pas visus apsilankius, bet vistiek per tiek metu nerandu to savojo gydytojo. Ir privaciai ejau, ir didziulius pinigus paklojau ir Vilniuj pas garsius specus lankiausi.. nu nenuosirdziai man jie atlieka savo darba nors tu ka Gal as per daug tikiuosi is ju, as nezinau, bet nei vienas specas dar 'nepralauze' manes. Del vaistu - taip, atitaiko, bet tik tiek. As daznai net dar labiau susierzinu isejusi is gyd kabineto. Jauciuosi kaip konvejeriu pravarytas visciukas.. (tas pats ir su psichologais). Labai supykau kai lankaiausi privacioje psichoterapijoje ir man uzsimerkus, jau ale atsipalaidavus girdejau kaip gyd maigo savo telefono mygtukus na tiek to pagalvojau, gal cia kas skubaus buvo ir t.t. bet kai antra bei trecia kartus tas pats!! o vieno seanco kaina kainavo beveik 100 lt nu sorry.. dbr gailiuosi kad nieko nepasakiau jai, arba atsimerkus ir 'prigavus' ja su tel rankoje gal bent sugedinus buciau:) Merginos, o kaip jus ar esat atradusios tuos gydytojus, na pas kuriuos tikrai gerai jauciates nuejusius, kurie supranta jusu busena. Nezinau kaip nupasakot dar aiskiau..

aš irgi anksti pražilau, 27 pradėjau žilti ir dabar, praėjus 3.5 metų, krūvos žilų. Pradžioj pešiojau, kai vienas kitas buvo, viršuje, styro tokie į šalis trumpi...


Papildyta:



Skaudu girdėti tokias patirtis. Manau, mažai gydytojų, kurie iš širdies rūpintųsi, kaip padėti žmogui, o čia dar tokia subtili sritis - žmogaus siela, užtat pilna besinaudojančių žmogaus nelaime, imti šimtus litų ir per daug neimti į galvą, legalus reketas. Ačiū Dievui, per savo gyvenimą sutikau tikrai nuoširdžių ir norinčių padėti sielos gydytojų, pinigų nemokėjau, neturėjau ir neturiu už ką eiti į mokamas psichoterapijas. Bet ir ligonijėj sutikau kadais šaunią gydytoją, kuri man labai labai norėjo padėti ir galų gale jai pavyko (man vaistų atitaikymas prilygo stebuklui, buvo skubu ir labai blogai), tiek išklausymas, bandymas suprasti, patarti ir t.t. Ir poliklinikojg vaikštau pas labai žmogišką, nevaldišką psichiatrę, aišku, psihoterapijos negausi ten, bet ji nuoširdžiai stengiasi padėti, kuo gali, visada išklauso ir negaili laiko ligoniui.

Žinau ir mačiau gydytojų, kurie man patinka, ir patinka jų metodai. Tik gydytis pas kuos neturėčiau tiek babkių
Netikiu, kad pas tokios rūšies gydytojus iš viso galima jaustis gerai, čia kitokio apibūdinimo reikėtų. Jaustis pažadintam, supratusiam, išgyvenusiam, nu kažkas tokio. Bet tie dalykai visada labiau sunkūs, negu geri. Ir dar nemanau, kad tai gydytojas turi suprasti mūsų būsenas, atjausti, guosti ar gražiai elgtis. Nėra pasaulyje tobulo supratimo, suprasti galim bandyt tik patys save. Man geras specialistas atrodo toks, kuriam pačiam įdomu, kas vyksta su žmogumi, kuris įvairiose situacijose greit susiorientuoja ir pritaiko gerą tam momentui metodą, ar reakciją, ar būdą atspindėti, na ir taip priverčia žmogų patį save suprasti. Kitaip ir nebus. Terapeutas niekad nebus tas, pas kurį atėjęs tu pareikalausi kad davai mane pagydykit, ir jis tą ims ir padarys. Dirbti su juo ir su savim turi nusiteikti pats, ar iš ryžto, ar nevilties, nesvarbu.
Kai pats nenori, nieko ir neišeis, nes ieškosi kabliukų, reikalausi kažko, tuo ir baigsis. Pvz aš seniau vienu metu buvau priėjus iki to, kad norėjau, tų visokių terapijų ir pan. Dabar, kad ir būna tarpais blogai, jokių daktarų nenoriu, kažkoks atmetimas. Žinau kad jei nueičiau, niekas manęs nepagydytų, nes aš pati nenoriu gydytis.
Dėl to kad seanso metu maigo telefoną, nežinau Būčiau gal ką nors pasakius ar pajuokavus, nes jei tuo metu kokios mintys kyla, gerai jas ir išsakyt atvirai. Šiais laikais dirbt tokį darbą, kur reikia išbūt ramiai be jokių virtualių komunikacijų ir išlaikyt dėmesį ties žmogum, labai labai sunku. Ir suprantu kodėl tas darbas brangiai apmokestinamas.

Klausimas toms, kurios lankesi pas daug psichu ir nepadejo. Ko butent is ju tikejotes? Ar nebuvo taiop, kad per greit norejot rezultato, per daug tikejotes is jo paties? As suprantu, kad tai labai sunkus darbas su savim pirmiausia ir kad rezultatai gali ateiti labai negreit, ypac, jeigu situacija labai sunki

Tema uždaryta pasiekus maksimalų leidžiamą puslapių skaičių.