tikiuosi, sėdit apsirūkę, tai todėl čia nerašot.
aš grįžau nerūkius, tik prisigėrus šampo (atseit, tikro, ne putojančio vyno, bet migreną vis tiek iššaukė). šūdas. panašu, kad išvis bele koks alko ima iššaukt. nu bet dzin dėl to. man svarbu, kad pasimačiau su mama, taip pat aplankiau kapines, kur palaidotas tėtis. visas tas "renginys" tai nuobodus, nieko ten niekas neveikė.
bet atminty liko labai ryškūs du emociniai sukrėtimai. vienas labai geras, kitas labai blogas. geras tas, kad niekad nejausdavau, kad tėtis "yra" kapinėse. man jo ten tarytum nebūdavo. o šiandien nuėjau prie kapo ir tas jausmas... čia gal psichologinis dalykas, bet, tarytym, kas būtų nuėmęs ketaus kuprinę, sveriančią kokį penkiasdešimtkilogramį.
o blogas tas, kad mama buvo kažko susigraudinus. buvau ją mačius raudančią, bet tokiais tikrai išskirtinais atvejais, kai priežastis visiškai aiški - pvz., vyro mirtis, mano sesės dingimas ir pan. spėju, kadangi, tas toks "renginys", gal kokie prisiminimai sukilo ar pie savo tėvus, ar apie mirusį vyrą, ar dar kokia nostalgija, ar senatvės suvokimas. t.y., spėčiau, kad žmogiškas liūdesys, nes ji ne tai, kad NE depresyvi, net antidepresyvi, sakyčiau. žo, kažkaip man pasirodė labai labai baisus tas jos susigraudinimas. nemoku paaiškint kame šaknys, bet tikrai žiauriai baisus ir gąsdinantis.
išsisakiau.
Pavargau...
Bet lb laukiu keliones
Bet lb laukiu keliones
QUOTE(PRANAITE @ 2015 08 16, 09:51)
Night, manau nudžiuginai savo gentį dalyvavimu, jei jie tave retai mato. Mamai greičiausiai sukilo prisiminimai viso gyvenimo vargų. Džiaugiuosi kad tavo giminė "susiorganizavo"
Žinok, aš nejaučiau niekad ryšio su giminėm... Tik su tėvais. Su sesių vaikais kažkiek, bet nestipriai. Su sesėm kažkaip nžn... Ne tai, kad išvis nejaučiu, bet daug mažiau, nei su jų vaikais, o su vaikais, kaip ir rašiau...
Man jie kažkokie teoriniai artimieji. Gal niekas netrukdo, kad būtų tikresni, ne teoriniai, bet kad niekad nesupratau to prasmės - draugus pasirenkame pagal save, o jie ten tokie skirtingi. Nereikia žinot, kad vieni olimpiniai čempionai, kiti kaimo girtuokliai - iš sėdėjimo pozos matos.
Dauguma tų žmonių manęs nebuvo matę. Bet jie ten tokie... Pvz., mamos pusseserės.
Kapstausi vaikystes suduose. Kartais tokie skauduliai uzeina... Kad apie gimines, tai turbut vienontelis artimesnis rysys su sese liko, kuriai galiu bent dalinai atsiverti, kurios laukiu sveciuose... Man labai sustiprino ta jausma vienas vakaras, kai apsiblioviau del mamos ir pajauciau jos palaikyma. Visiem kitiem as bloga arba isvis px.
Nu ir siaip. Vakr mb gerai "siktelejo".
Norisi nusiramint...
Nu ir siaip. Vakr mb gerai "siktelejo".
Norisi nusiramint...
QUOTE(GalvaPoSmėliu @ 2015 08 16, 11:44)
Kapstausi vaikystes suduose. Kartais tokie skauduliai uzeina... Kad apie gimines, tai turbut vienontelis artimesnis rysys su sese liko, kuriai galiu bent dalinai atsiverti, kurios laukiu sveciuose... Man labai sustiprino ta jausma vienas vakaras, kai apsiblioviau del mamos ir pajauciau jos palaikyma. Visiem kitiem as bloga arba isvis px.
Nu ir siaip. Vakr mb gerai "siktelejo".
Norisi nusiramint...
Nu ir siaip. Vakr mb gerai "siktelejo".
Norisi nusiramint...
Nu nepanaši į blogą žmogų tu. Kuo tu jiems bloga? Px, nes savo reikaluose visi.
Aš lygiai taip pat visiems px, bet man px, kam jiems aš px, nes jie man visi (net nžn., kas tie visi
) irgi px. Aš po vakar dienos dar labiau supratau, kad artimas žmogus yra tas, kuris artimas, ne tas, kuris gimęs ten kokia nors teta, pussesere, ar dar velniažin kokiu titulu. Tiesa, vienai pusseserei, panašu, kad aš ne px., bet gal jei visi ne px, nes ji šiaip geras žmogus.
Tik kai aš esu asocialus asmuo, tai man kartais sunku tą rūpestį priimt. Neatsikratau to migreninio jausmelio ir su vaistais. Eina sau.
Galva - Smėli, tau dabar labai debiliškai nuskambės, bet, kai palyginu su savim, tai atrodo, kad žinoti ką REIKĖTŲ keisti, jau šis tas. Neturėti fantazijos, kaip aš, toks išvis šūdinai apgailėtinas reikalas.
Ar tu negali pasikeisti niko?
Turėk omeny, kad randies depresikų temoj. Prisipringus daugiau lexo, arba šiaip atitinkamoj stadijoj, ištarti galvaposmėliulbaisunkuogyvenimasirtaipsunkustaikądabardaryt.
O šiaip biškį nžn ką pasakyt. Tiesiog užjaučiu.
Atsiuntė kelias ft vakar dienos. Ką aš galiu pasakyt. Atrodau geriau, nei dauguma ten tų genties narių bedančių ir net sudančių.
Dar nudžiugino, kad yra gal net didesnė dalis storesnių už mane. 
Ar tu negali pasikeisti niko?
Turėk omeny, kad randies depresikų temoj. Prisipringus daugiau lexo, arba šiaip atitinkamoj stadijoj, ištarti galvaposmėliulbaisunkuogyvenimasirtaipsunkustaikądabardaryt. O šiaip biškį nžn ką pasakyt. Tiesiog užjaučiu.
Atsiuntė kelias ft vakar dienos. Ką aš galiu pasakyt. Atrodau geriau, nei dauguma ten tų genties narių bedančių ir net sudančių.
Dar nudžiugino, kad yra gal net didesnė dalis storesnių už mane.
QUOTE(Night13 @ 2015 08 16, 20:12)
Atsiuntė kelias ft vakar dienos. Ką aš galiu pasakyt. Atrodau geriau, nei dauguma ten tų genties narių bedančių ir net sudančių. Dar nudžiugino, kad yra gal net didesnė dalis storesnių už mane.
Dar nudžiugino, kad yra gal net didesnė dalis storesnių už mane. Myzu
Niko nekeisiu, labai atitinka mano chatakteri.
Zinoti neuztenka. Kas is to. Reik jegu keisti. Neturiu. Sudas itraukia atgal vis. Jauciuosi pavargus, bejege, nelaiminga, nemylima, beverte, vienisa ir visokia kitokia...
QUOTE(GalvaPoSmėliu @ 2015 08 16, 20:45)
Myzu
Niko nekeisiu, labai atitinka mano chatakteri.
Zinoti neuztenka. Kas is to. Reik jegu keisti. Neturiu. Sudas itraukia atgal vis. Jauciuosi pavargus, bejege, nelaiminga, nemylima, beverte, vienisa ir visokia kitokia...
Niko nekeisiu, labai atitinka mano chatakteri.
Zinoti neuztenka. Kas is to. Reik jegu keisti. Neturiu. Sudas itraukia atgal vis. Jauciuosi pavargus, bejege, nelaiminga, nemylima, beverte, vienisa ir visokia kitokia...
Tu negalvok - aš vakar net susišukavus buvau. O dėl kitų rubuilumo, tai išvis pastebėjau vos įkėlus pirmą (kairę) koją ten.
Žinojau, kad taip pasakysi dėl to žinojimo... Ir žinau, kad sunku. Nu eikš. Paglostysiu tą tavo kvailą galvą.
QUOTE(Night13 @ 2015 08 16, 20:53)
Tu negalvok - aš vakar net susišukavus buvau. O dėl kitų rubuilumo, tai išvis pastebėjau vos įkėlus pirmą (kairę) koją ten.
Žinojau, kad taip pasakysi dėl to žinojimo... Ir žinau, kad sunku. Nu eikš. Paglostysiu tą tavo kvailą galvą.
Žinojau, kad taip pasakysi dėl to žinojimo... Ir žinau, kad sunku. Nu eikš. Paglostysiu tą tavo kvailą galvą.
kvaila ir biski zilstelejusia anksciau laiko. nuo to paties kvailumo matyt.
QUOTE(Night13 @ 2015 08 15, 22:47)
tikiuosi, sėdit apsirūkę, tai todėl čia nerašot.
aš grįžau nerūkius, tik prisigėrus šampo (atseit, tikro, ne putojančio vyno, bet migreną vis tiek iššaukė). šūdas. panašu, kad išvis bele koks alko ima iššaukt. nu bet dzin dėl to. man svarbu, kad pasimačiau su mama, taip pat aplankiau kapines, kur palaidotas tėtis. visas tas "renginys" tai nuobodus, nieko ten niekas neveikė.
bet atminty liko labai ryškūs du emociniai sukrėtimai. vienas labai geras, kitas labai blogas. geras tas, kad niekad nejausdavau, kad tėtis "yra" kapinėse. man jo ten tarytum nebūdavo. o šiandien nuėjau prie kapo ir tas jausmas... čia gal psichologinis dalykas, bet, tarytym, kas būtų nuėmęs ketaus kuprinę, sveriančią kokį penkiasdešimtkilogramį.
o blogas tas, kad mama buvo kažko susigraudinus. buvau ją mačius raudančią, bet tokiais tikrai išskirtinais atvejais, kai priežastis visiškai aiški - pvz., vyro mirtis, mano sesės dingimas ir pan. spėju, kadangi, tas toks "renginys", gal kokie prisiminimai sukilo ar pie savo tėvus, ar apie mirusį vyrą, ar dar kokia nostalgija, ar senatvės suvokimas. t.y., spėčiau, kad žmogiškas liūdesys, nes ji ne tai, kad NE depresyvi, net antidepresyvi, sakyčiau. žo, kažkaip man pasirodė labai labai baisus tas jos susigraudinimas. nemoku paaiškint kame šaknys, bet tikrai žiauriai baisus ir gąsdinantis.
išsisakiau.
aš grįžau nerūkius, tik prisigėrus šampo (atseit, tikro, ne putojančio vyno, bet migreną vis tiek iššaukė). šūdas. panašu, kad išvis bele koks alko ima iššaukt. nu bet dzin dėl to. man svarbu, kad pasimačiau su mama, taip pat aplankiau kapines, kur palaidotas tėtis. visas tas "renginys" tai nuobodus, nieko ten niekas neveikė.
bet atminty liko labai ryškūs du emociniai sukrėtimai. vienas labai geras, kitas labai blogas. geras tas, kad niekad nejausdavau, kad tėtis "yra" kapinėse. man jo ten tarytum nebūdavo. o šiandien nuėjau prie kapo ir tas jausmas... čia gal psichologinis dalykas, bet, tarytym, kas būtų nuėmęs ketaus kuprinę, sveriančią kokį penkiasdešimtkilogramį.
o blogas tas, kad mama buvo kažko susigraudinus. buvau ją mačius raudančią, bet tokiais tikrai išskirtinais atvejais, kai priežastis visiškai aiški - pvz., vyro mirtis, mano sesės dingimas ir pan. spėju, kadangi, tas toks "renginys", gal kokie prisiminimai sukilo ar pie savo tėvus, ar apie mirusį vyrą, ar dar kokia nostalgija, ar senatvės suvokimas. t.y., spėčiau, kad žmogiškas liūdesys, nes ji ne tai, kad NE depresyvi, net antidepresyvi, sakyčiau. žo, kažkaip man pasirodė labai labai baisus tas jos susigraudinimas. nemoku paaiškint kame šaknys, bet tikrai žiauriai baisus ir gąsdinantis.
išsisakiau.
Man tas pats. Dėl migrenos. Išgėriau 2.5 laipsnio alaus kokteilį ir pradėjo skaudėt. O vakar pradėjo mieste skaudėti be priežasties, gal dėl bendravimo, įtampos. Aš jau bijau tą makaulę nešot, tokia jautri ir neprognozuojama. va ir dabar jaučiu bepradedant skaudėt, mažu nuo kompo ir rašinėjmo. Plius rėmuo sėkmingai 2.5 mėn jau. Atrodo, smulkmena jis, bet iš tiesų atip kartina kasdienybę.
Dėl mamos - jautriai surašei. Betgi gal taui neįprasta matyti ją susigraudinusią. O iš kotos pusės pažiūrėk - ji gi žmogus, jaučiantis, jautrus, tik dukrai, žinoma, kaip ir jai skaudu matyti artimą žmogų tokioj būsenoj, nes visad nenorim parodyt savo sunkesnių jausmų, nenorim liūdint ar kad nerimautų.
